2016 Vasario 06

Veido archyvas

Ateities namai: kiaušiniai, kulkos, karstai

veidas.lt

 

Erdvė ir laikas. Priešistoriniai žmonės gyveno urvuose, kurie buvo ir prieglobstis, ir slėptuvė nuo plėšrūnų. Vėliau sąlygos keitėsi, kartu ir namai, nes epochos formavo požiūrį į vietą, kurioje gyveni. Šiame technologijų amžiuje daugelis vis dar gyvename privačiuose namuose, daugiabučiuose, kai kurie – lūšnynuose. Paradoksalu: interneto pažangos amžiuje likome tuose pačiuose nekilnojamuosiuose būstuose.

Gyvendami postmoderniais laikai, fiziškai esame įstrigę gerokai ankstesniame amžiuje, bet atrodo, kad tai užkliuvo tik utopistams ir inovatyviems dizaineriams. Fantazijos ir nestandartinis žvilgsnis leidžia sukurti naują namų sampratą. Kilnojamieji kiaušinio ar karsto formos būstai, nedidelės erdvės, belaidžiai įrenginiai, ekologiški namai – tai keli iš dizainerių siūlomų variantų. Pavyzdžiui, kiaušinio formos belaidis „Ecocapsule“ įrenginys gali būti perkeltas beveik visur, kur norite gyventi. Šie neįprasti namai puikiai tiks mėgstantiems keliauti ir nebijantiems mažų patalpų.

Slovakijoje įsikūrusi įmonė ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti mažų namų, primenančių futuristinį būstą, idėją. „Nice Architects“ suprojektuotas „Ecocapsule“ yra kilnojamasis gyvenamasis plotas, naudojantis saulės ir vėjo energiją, taip pat galintis filtruoti lietų ir rasą. Kapsulė yra apie 4,5 m ilgio, 2,4 m pločio ir apie 2,5 m aukščio. Į tą erdvę dizaineriams pavyko įmontuoti sulankstomą lovą, stalą ir dvi kėdes, nedidelę virtuvę ir tualetą su dušu. Taip pat yra keletas sandėliavimo erdvių, o kad neištiktų klaustrofobija – įdėti langai.

„Ecocapsule“ stogas padengtas saulės elementais, taip pat yra polius, prie kurio pritvirtinta 750 W vėjo turbina. Abu energijos šaltiniai perduoda gaminamą energiją į bateriją, todėl net jei ramu ar debesuota, jūs vis tiek galite naudotis patogumais. „Nice Architects“ projektuotojai mano, kad tokia energijos sistema beveik metus užtikrins belaidžio įrenginio gyvavimą. Nepaisant nedidelės erdvės, kūrėjų tikinimu, šie kilnojamieji namai bus visiškai patogūs gyventi dviem suaugusiems žmonėms. O pats namas gali būti vežamas, skraidinamas, tempiamas ar net traukiamas gyvūnų vilkstinės.

Kitas didelis šio visiškai nepriklausomo statinio privalumas – jis gali būti pastatytas praktiškai bet kur: nuo tundros iki kalnų ar paplūdimio. Jei nesate pametęs galvos dėl ekstremalių pokyčių ar tolimų kelionių, tai tiesiog puiki alternatyva palapinei – galite šį namelį pasistatyti savo tradicinio namo kieme ar ant kito namo stogo arba surengti iškylą į pamiškę ir naktį praleisti tokioje kapsulėje.

„Architecture and Vision“ kūrėjai iš Tulūzos, Miuncheno bei Romos taip pat sukūrė kilnojamąjį namą, kuris šiek tiek primena fantastikos filmuose matomas ateivių transporto priemones. Šis pailgas kulkos formos namas sukurtas iš Kararos marmuro, jo interjerą galima modeliuoti pagal poreikius. Ekologiškai švarus būstas taip pat naudoja saulės energiją ir yra pakankamai išmanus, kad pats valdytų jos suvartojimą.

Technologijų amžiuje būtų pavojinga pasitikėti vien programomis, sistemomis ir tikėtis, kad jokių neigiamų pasekmių nebus. Suaktyvėjus išmaniųjų įrenginių naudojimui, rinkose pasirodant vis naujų produktų, kurie lengvina mūsų buitį, daugelis atsigręžia ir į kitą pusę, baimindamiesi, kad galime pakenkti tam, ką šiuo metu turime. Ne tik dėl to, kad daug laiko praleidžiame prie kompiuterių, biuruose, imame ieškoti ekologiškesnių sprendimų buityje, tai skatina ir atsakingas požiūris į klimato kaitą, išteklių tausojimas.

Atsinaujinanti energija sulaukia vis daugiau pasaulinių kompanijų dėmesio, daugelis bando bent simboliškai įdarbinti saulę, vėją, vandenį, kad atrodytų modernesni, sulauktų „žaliai“ mąstančiųjų palaikymo. Ekologiški namai irgi yra dalis futuristinių idėjų realizavimo, jie galbūt net dažniau matomi realybėje nei kiti utopiniai namai, kurie kol kas tėra vizualizacijos. Pastatyti namą iš ekologiškų medžiagų neatrodo labai sudėtinga, galiausiai tam nebūtini ypatingi architektų ir dizainerių komandų sprendimai. Žmonės grįžta prie ištakų: vieni siūlo statyti namus iš akmenų, kiti – medines trobas ar net hobitų olas primenančias pastoges.

„Paul de Ruiter Architects“ įmonė Nyderlanduose sukūrė energiją taupančius namus „Villa Kogelhof“, kurių pusė yra stiklinis, taką primenantis namas, o kita – po vandens baseinu esantis būstas. Amsterdame įsikūrusios įmonės tikslas – sukurti namus, kuriuose būtų jauku ištisus metus, bet būtų sumažintas energijos naudojimas ir poveikis saugomai ekologinei zonai. „Mūsų klientas pageidavo sukurti paprastą, bet įspūdingą namą. Jo kompozicija susideda iš dviejų kvadratinių plotų: vieno ant žemės ir vieno po žeme“, – pasakoja įmonės atstovas.

Pagrindinį gyvenamąjį plotą sudaro virtuvė, trys miegamieji, vonios kambarys ir daugiafunkcė erdvė, įkurta virš žemės. Stiklinės durys ir pertvaros atskiria įvairias erdves, o laiptais galima nusileisti į po vandeniu esantį kitą būstą. Tiesiai po viršutiniu būstu yra didžiulis garažas, taip pat sandėliavimo vieta, vonios kambarys ir biuras. Abiejuose aukštuose vyrauja klasika ir minimalizmas, o epoksidinės grindys, baltos sienos suteikia sterilumo įspūdį.

Taigi kokie tie ekologiniai šių namų sprendimai? Stiklo fasadas sukurtas iš saulės baterijų, sienos taip pat turi specialią vėdinimo sistemą. Vanduo šildomas deginant medieną iš privataus miško, o fotovoltiniai elementai ant stogo ir vėjo jėgainės gamins elektros energiją. Šis „Villa Kogelhof“ projektas reiškia labiau tai, kad namai gali išdygti ir saugomose teritorijose, jei tik architektai turi pakankamai sumanumo, nes šie sprendimai gana paprasti, kaip ir paties projekto dizainas. Kurdami šiuolaikiniams žmonėms ekologiškus būstus ekspertai bando užkariauti simpatijas paprastumu. Prisidengiant ekologiniais sprendimais tai net paprasčiau.

Paprastumas susijęs ir su spartumu: tarkim, rytinėje Ispanijos dalyje Kasteljon de la Planoje vos per devynias savaites buvo pastatytas ekologiškas namas „Ecological House 3.0“. Jo kūrėjai pasitelkė modernius skaičiavimus ir strategijas, kad greitai sukurtų gamtai nekenkiantį, žmogui patogų namą.

Iš medinių konstrukcijų suprojektuotas namas pasižymi ekologiniais sprendimais. Jį sumanė Barselonoje įsikūrusi įmonė NOEM. Pasak jos komandos, pradinė idėja buvo sukurti visiškai automatizuotą namą, kuris neužgožtų natūralaus kraštovaizdžio grožio. Rytinė Ispanijos dalis iš visų pusių apsupta kalvų, todėl biologiškai palankus namas nesugadins natūralios aplinkos vaizdo.

Visiškai suskaitmenintas projektavimas ir gamybos procesas leido architektams baigti projektą per rekordiškai trumpą laiką (8 savaites išankstinio surinkimo; dar 1,5 savaitės užtruko pastatyti pagrindinę struktūrą). Pašalinę nebūtinus dalykus architektai galėjo drastiškai sumažinti išlaidas. Šis ekologiškas 96 kvadratinių metrų medinis namas, pastatytas naudojant vietinės kilmės atsinaujinančias žaliavas, leidžia asmeniui nuotoliniu būdu valdyti visą elektroninę įrangą išmaniuoju telefonu. Visi prietaisai sujungti vienas su kitu per internetą. Pastate yra belaidžiai jungikliai, kurie veikia per radiją. Išmaniosios sistemos pačios seka orų prognozes, o drėkinimo įrenginio funkcijos veikia pagal dirvožemio drėgmės lygį. Vėdinimas įsijungia automatiškai, kai anglies dioksido koncentracija namo viduje padidėja.

Ramindami tuos, kurie bijo užrūstinti gamtą be saiko naudodamiesi naujausiomis technologijomis, kūrėjai pristato ekologiškus namus kaip itin paprastus projektuoti ir statyti, nes tam naudojamos pažangiausios sistemos.

Galima rinktis ne tik ekologiškus sprendimus, bet ir ekologiškas medžiagas – šiaudus, molį, nendres. Ir Lietuvoje yra natūralumo entuziastų, kurie ryžtasi kaip protėviai drėbti namus iš molio ir šiaudų. Dažnas tai daro ne tik iš ekologinių paskatų, bet ir iš taupumo – imti paskolą už būstą ryžtasi ne kiekvienas.

Nyderlandų projekte „Villa Kogelhof“ neišvengta stiklo ir metalo, todėl tą būstą sunkiau pavadinti ekologišku, jame daugiau imtasi gamtai palankių sprendimų. O štai Ukrainos pietryčiuose, Dniepropertrovske, 2008 m. įmonė „Ryntovt“ pastatė „FriendHouse Hotel“, kuris apibūdinamas kaip ekologiškas viešbutis. Trijų hektarų plote pastatytas viešbutis apsuptas miškų, o jo lankytojai girdi čiurlenant Orelės upę.

Vienaaukščių namų grupę supa parkai, žaliosios zonos, aikštelės. Būstas suręstas iš išskirtinai natūralių medžiagų: molio, nendrių, medžių, akmenų. Tiesa, yra keletas metalinių konstrukcijų, bet kūrėjai patikino, kad tik ten, kur be jų nebuvo įmanoma apsieiti.

Kitas skiriamasis šio ekologiško viešbučio bruožas – obelų sodas. Pasak gražios vietos legendos, geraširdis ūkininkas pakviesdavo gausybę svečių du kartus per metus: pirmą kartą per sodo žydėjimą pavasarį ir antrą kartą nuimant vaisių derlių – vasaros pabaigoje. O ar pats „FriendHouse Hotel“ sulaukia lankytojų dažniau nei dukart per metus? Populiariame Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“ domėtasi kainomis ir viešbučio populiarumu, bet neatrodo, kad daugelis būtų išbandę šio viešbučio privalumus. Sklando gandai, kad klientai viešbutyje nė nelaukiami, nes jame gyvena patys savininkai.

Tačiau galima gyventi ne tik obelų, bet ir lianų apsuptyje – tikrose džiunglėse arba po palmėmis. Čia natūralumui imituoti nereikia tiek pastangų. Pirmasis ekologiškas, standartus atitinkantis ir sertifikuotas viešbutis Europoje 2003 m. buvo įkurtas Graikijos Rodo saloje. Neatsilieka ir kiti žemynai. Tarkim, Argentinos turizmo ir viešbučių asociacija įsteigė kasmetinį prizą Pietų Amerikoje projektuojamoms geriausioms ekologiškoms apgyvendinimo įstaigoms.

Neįprastais namų sprendimais domisi ne tik turizmo sektorius. Tarkim, automobilių „Honda“ gamintojai suteikė unikalią galimybę vienai amerikiečių šeimai apsigyventi futuristiniame name. Susanos O’Haros ir Stuarto Bennetto garaže nėra skraidančių automobilių, o po namus nesisukioja tarnų vaidmenį atliekantys robotai, nešiodami savo ponams šlepetes ar taures martinio. Tačiau eksperimentinis namas Deiviso mieste Kalifornijoje, kur gyvena S.O’Hara, S.Bennettas ir jų devynerių metų dvynės dukterys, sukurtas siekiant suteikti mokslininkams galimybę įvertinti, kaip žmonės gyvens po keleto metų.

Ateityje, tikimasi, visi būstai bus statomi iš beveik 100 proc. natūralių medžiagų, naudojami tvarūs šaltiniai, o elektra gaunama iš saulės kolektorių. Elektromobiliai bus neišvengiami.

Postmodernus namas Kalifornijoje suręstas iš perdirbtos medienos, visa apdaila ir baldai pagaminti iš natūralių medžiagų. Net betonas yra tvarus. Pamatų ir šlifuotas grindų betonas sumaišytas iš pozolano, kuris gaunamas iš vulkaninių pelenų ir yra naudojamas siekiant sumažinti cemento kiekį. Apšvietimo sistemos tokios pačios, kokios naudojamos Tarptautinėje kosminėje stotyje. Name rytais sklinda mėlyna šviesa, vakarais – oranžinė. Miegamojo apšvietimas – šiltų atspalvių, kad padėtų atsipalaiduoti prieš miegą.

Namas suprojektuotas galvojant apie visapusę aplinkos apsaugą ir vandens išteklių išsaugojimo standartus. Čia net nėra kanalizacijos, nors kitų kaliforniečių nuotekos ilgainiui patenka į Sakramento upę. Surinktos vienos šeimos nuotekos naudojamos augalams kieme laistyti, nes taupomas gėlas vanduo.

Sausra – viena didžiausių šios valstijos rykščių. Šiais metais dėl alinančių karščių ir menkų kritulių gyventojams pirmą kartą nustatyti apribojimai dėl vandens naudojimo: dėl kelerius metus besitęsiančios sausros valstijos gyventojai turės suvartoti ketvirtadaliu mažiau vandens nei iki šiol.

„Hondos“ namas Kalifornijoje visą savo energiją gauna iš saulės, bet lieka prijungtas prie tinklo. Kraštutiniu atveju namui energiją galės tiekti elektromobilis, stovintis garaže. Amerikiečių šeima, kuri čia gyvena moksliniams tikslams, viliasi, kad galės likti ir po eksperimento termino, kuris sueis šį spalį. Po metų, praleistų futuristiniame name, jie nebeįsivaizduoja buities įprastuose namuose.

Ilga automobilių „Honda“ gamintojų kelionė iki tvarių namų projektavimo prasidėjo 1946 m., kai įmonės steigėjas Soichiro Honda sugalvojo įmontuoti mažą variklį į dviratį. „Honda“ daug metų tyrė „žaliojo būsto“ veikimo principus. Demonstracinės versijos name Japonijoje buvo įrengtas mažas variklis, paverčiantis gamtines dujas elektros energija. Šiluma, gaminama variklio, naudojama namui apšildyti. Tarptautinėse rinkose ši sistema vadinama mikrokombinuota šilumos ir elektros energija. Japonijoje pagaminta daugiau nei 130 tūkst. vienetų tokio tipo variklių, dauguma jų pasirūpino „Honda“. Kompanijos inžinierius mechanikas, Deiviso projekto vadovas Michaelas Koenigas patvirtino, kad automobilių gamintojams energijos valdymas ir panaudojimas šiuo metu yra vienas esminių klausimų. Taigi galime tikėtis dar kelių „Hondos“ projektų, kuriuose žmonėms bus leidžiama susipažinti su ateitimi.

Kol Lietuvoje jaudinamasi dėl mažėjančio gimstamumo, bendros nuotaikos dėl pasaulinės populiacijos lygio ateityje kitokios. Šiuo metu prognozuojama, kad įpusėjus XXI amžių, apie 2050-uosius, Žemėje gyvens apie 9,2 mlrd. žmonių. Jiems visiems reikės kur nors gyventi. Kai kuriose Azijos šalyse jau susiduriama su gyventojų tankio problema. Iš padėties tenka suktis spėriai, bet ne itin moderniai – susispausti į savotiškus karstelius. Europiečiams tai gali atrodyti kaip futuristinė vizija, bet azijiečiai taip jau gyvena. Honkonge, kuris yra 1104 kv. km ploto (kone dvigubai mažesnis nei Lietuva), gyvena apie 7,3 mln. žmonių, todėl jų aplinkoje nėra miškų ar didelių parkų. Pasaulio finansų centru tituluojamas megapolis plečiasi, bet jo plotas, žinoma, lieka toks pat, todėl nauji atvykėliai arba jauni specialistai priversti grįžę iš biurų dangoraižiuose sulįsti į mažyčius butukus.

Architektas Gary Changas 30 kv. m plote sukūrė 24 kambarių konfigūracijas. Tai reiškia, kad mažyčiame būste žmogus gali pasijausti erdviau ir nugalėti klaustrofobiją. Tačiau tai sunkiau padaryti japonams, gyvenantiems karstus primenančiose erdvėse. Nagasakyje yra dangoraižis, kuriame vienas žmogus turi išsitekti 9 kv. m dydžio patalpoje, – pripažinkime, tai gana ekstremalu.

Mikroapartmentai postmoderniame amžiuje išgyvena renesansą. Jie leidžia žmonėms bent laikinai išspręsti būsto klausimą sparčiai augančiuose miestuose. Jei nuomos kaina už kvadratinį metrą per didelė, kodėl gi nesumažinus būsto ploto?

Kapsulės tipo būstai Japonijoje pradėjo populiarėti po karo. Šie butai tampa ir namais, ir biurais, juose gyvena įvairaus amžiaus japonai, negalintys skirti daugiau išlaidų būstui. Nepaisant mažo butų-kapsulių dydžio, juose pritaikyti eksperimentiniai statybos metodai komplikuoja tradicinę priežiūrą. Kaip problemą ekspertai iškelia vandentiekio ir paslaugų linijų remontą. Dar kita problema – užėjus karščio bangai gyventojai gali tiesiog perkaisti, nes viduje nėra vėdinimo sistemos, o langai neatsidaro. Tiesiog japoniška sauna.

O štai Japonijos sostinėje Tokijuje už 550 eurų per mėnesį galima išsinuomoti „karstą“, kitų dar vadinamą „batų dėže“, kurioje neaukštas žmogus išsitenka tik dviem pozicijomis – gulomis arba sėdomis. Jokių papildomų erdvių šiame 2,5 m ilgio ir 1,5 m aukščio gulte, kuriame jaunuoliai sugeba dar įsitaisyti lentynėles rakandams susidėti ir drabužių kabyklas, nėra. Tai labai maži bendrabučio tipo kambariai, bet kainos ne tokios jau kuklios. Dešimtys žmonių gyvena belangiuose „karstuose“ ir dalijasi bendru dušu.

„Pop-Up Apartment“ – dar vienas Nyderlandų architektų sumanymas. Europiečiams irgi netrukus gali tekti pakovoti dėl gyvenamosios vietos, todėl „TU Delft“ kūrėjai pasiūlė apsigyventi būste be sienų, kuriame kiekviena erdvė įgaus savo modelį priklausomai nuo poreikio. 50 kv. m butas, jų įsivaizdavimu, turėtų būti be kambarių, jie bus sukuriami judinamomis sienomis, kurias formuos po grindlentėmis esantis varikliukas. Kai sienų plokštės iš polipropileno juda, susidaro atskiros erdvės, todėl gyventojams suteikiamos begalinės galimybės nuolat atsinaujinti. Baldai, irgi iš dalies sukurti iš propileno, tiesiog iššoka iš sienų, kai šios judinamos po grindimi esančio variklio. Visi šie pokyčiai valdomi išmaniojo telefono programėle. Sienos gali būti valdomos ir rankiniu būdu, jei kada nors pamestumėte savo galvą – telefoną, bet labai reikėtų pakeisti valgomąjį į miegamąjį.

Architektų komanda sukonstravo skaitmeninį viso buto modelį su daug jo galimybių. Idėja yra perspektyvi, ir architektai mano, kad per dešimtmetį galės sukurti visiškai funkcionalų besitransformuojantį butą.

Niujorke gyvenantis architektas Victoras Vetterleinas pripažįsta, kad jo profesijos atstovams belieka susitaikyti su klimato šilimo, gyventojų populiacijos didėjimo tendencijomis ir kurti namus, atsižvelgiant į šiuos iššūkius. Miestų ekspertai nemato galimybės ignoruoti aiškių šio amžiaus pokyčių, virsmus turi išgyventi įvairių sričių specialistai. Reaguodamas į permainas, V.Vetterleinas sukūrė ekologiško namo „Reboot“ projekciją.

Namas pasižymi futuristine estetika. Yra elipsinis stiklinis liftas, apsuptas baltų laiptų su stiklo turėklais, blizgančių grindų, kurias galima automatiškai perplanuoti. Vėjo turbinos ir baterijos tiekia namuose energiją, jei pritrūktų iškastinio kuro. Vidaus vandens valymo įrenginiai naudoja lietaus vandenį, surinktą vamzdžiuose virš langų. Specialistas pripažįsta, kad galbūt „Reboot“ projektas nėra idealus ir primena būstą iš japoniškų animacinių filmų, bet jis kelia diskusijas, ir tai, anot V.Vetterleino, yra postūmis imtis permainų.

Klimato kaita – tai ne tik didėjanti metinė temperatūra, bet ir dažnesnės gamtos stichijos. Gyvenantieji seismiškai aktyviose zonose arba ten, kur įprastos sezoninės liūtys, pirmiausia turi atsižvelgti į gamtos dėsnius, o tik tada į savo poreikius.

Egzistuoja namas, kuris gali apsaugoti nuo daugelio stichinių nelaimių. Namai ir pragyvenimo šaltinis gali būti sunaikinti per vieną dieną, jei bus nuniokoti tornadų ar liūčių, todėl Honkonge įsikūrusi įmonė „10 Design“ pasiūlė sprendimą, kaip atlaikyti ir vėjus,  ir potvynius. Ant savotiškos hidraulinės svirties pastatytas namas nusileidžia į žemę, kai aplink jį pradeda siausti tornadas arba uraganas. Kai būstas atsiduria po žeme, stogas užsidaro, todėl vanduo ir vėjas nei gyventojams, nei pačiai konstrukcijai nepakenks. Namas naudoja saulės energiją ir turi anglies nanovamzdelius, išdėstytus ant sienų, kurie filtruoja toksinus ir teršalus. Tikra palaima didmiesčių gyventojams.

O „Meridian 105 Architecture“ įmonės įkūrėjas Chadas Mitchellas siūlo dar vieną unikalų taupių ir kilnojamųjų namų sprendimą. Jo koncepcija „Weave Housing“ bando suderinti esminius dalykus: energijos naudojimo efektyvumą keičiantis klimatui bei kainos ir kokybės santykį. Bangų motyvas name sukuria šešėlius – natūralų pavėsį, taip pat šios „kišenės“ funkcionuoja kaip balkonai, kuriuose gyventojai gurkšnoja kavą. O bene didžiausias privalumas, kad šiuos namus galima kilnoti, pervežti, tada patikrinus jų kokybę – toliau gyventi.

Grafinis dizaineris Timonas Sageris irgi simpatizuoja kilnojamų namų idėjai. Jo manymu, stabilumas ir pastovumas, kuris anksčiau buvo siejamas su namų įvaizdžiu, blėsta, žmonės nori jausti daugiau laisvės ne tik projektuodami savo namus, bet ir apskritai neribodami savęs koordinatėmis. Todėl jis ragina gyventi trumpam išsikraunant lagaminus jachtoje-lėktuve. Tai tokie hibridiniai namai, pavadinti „Wolke 7“, kurie užmetus akį atrodo kaip du dirižabliai, pritvirtinti lynais prie pailgos konstrukcijos. Impozantiški namai su daug savotiškų denių moderniems gyventojams gali pasiūlyti viską, ko jie norėtų – nuo erdvaus pramogų kambario iki ramaus miegamojo. Name taip pat yra didžiuliai langai, kurie leis mėgautis vaizdais iš aukštai.

Na, o jei jūs vis dėlto mėgstate nuošalumą ir egzotiką, bet bijote aukščio, todėl nedrįstumėte keliauti T.Sagerio sugalvotais skraidančiais namais, galbūt jus viliotų galimybė gyventi saloje, bet ne kokioje nors pašiūrėje, o futuristiniame name. „Project Utopia“ koncepcijos kūrėjus veikiausiai įkvėpė ant vandenyno iškilusios naftos gavybos platformos arba vėjo jėgainės ant vandens, nes šie namai sukuria salą be žemyninės dalies. Gana ekstremalu, bet intriguoja.

„BMT Nigel Gee“ įmonės projektas tikrai utopinis, bet puikiai atitinkantis šį laiką: čia svarbu ekologija, viskas vienoje vietoje ir jaudina. Gyventi blokiniame dvylikos aukštų name nepalyginti nuobodžiau už mįslingą gyvenimą virš vandens. Ant tvirtos struktūros yra miniatiūrinis plaukiojantis miestas, pilnas mažmeninės prekybos parduotuvių, restoranų ir viešbučių – visko, ko prireikia gyventojams buityje ir atvykėliams.

„Project Utopia“ yra komercinio kruizinio lainerio dydžio ir pakankamai didelis tapti namais nedidelei visuomenei. Ši „sala“ yra apskritos formos, 100 m skersmens ir apima 11 denių gyvenamojo ploto. Viršutiniai aukštai uždengti stiklu ir sudaro kupolą, leidžiantį saulės spinduliams patekti į vidų. Stiklinį kupolą taip pat galima atidaryti, kai tai leidžia oro sąlygos, kad viršutiniuose aukštuose gyvenantys „saliečiai“ gautų gryno oro. Kai kupolas atvertas, viršutinis aukštas veikia kaip atviras baseinas. Namui stabilumo suteikia keturios kojos-platformos, išlaikančios namą vietoje net ekstremaliomis sąlygomis. Kiekviena koja turi po propelerį, leidžiantį salai mažu greičiu judėti. Šioje „saloje“, be abejo, pramoginiam naudojimui yra valčių ir vandens motociklų. Interjerą, be parduotuvių, papildo teatras, restoranų sritis, barai, naktiniai klubai ir kazino. Stebėjimo denyje svečiai ir gyventojai išvys 65 metrų virš jūros vaizdus 360 laipsnių kampu.

Kadangi kol kas kvapą gniaužianti britų įmonės idėja yra utopinė, jie siūlo „salos“ dalis – prabangias jachtas, kuriose yra „Project Utopia“ elementų.

O kaip atrodytų futuristinis namas ne plačiame vandenyne, o istoriniame mieste? Britai, skandinavai, amerikiečiai nestokoja vaizduotę šokdinančių idėjų, lenkai, pasirodo, taip pat. Krokuvoje įrengtas išskirtinio dizaino namas, pakrypęs į vieną pusę. „Mobius Architekci“ specialistai suprojektavo „Edge House“ taip, kad šis organiškai įsikomponuotų į istorinio miesto urbanistiką ir dar tilptų ant šlaito, todėl pavertė jį 30 laipsnių kampu. Šis namas miesto ekspertų patvirtintas kaip atitinkantis dabartinį kraštovaizdį ir atliepiantis unikalią Krokuvos gamtą bei architektūrą.

O štai Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra ištisas utopinis miestas. Masdaras netolimoje ateityje turėtų tapti atsinaujinančios energijos ir automatizuotų automobilių sostine, bet dėl finansų krizės galutinis rezultatas šiuo metu nėra toks futuristiškas ar utopinis. Šis suprojektuotas miestas veikiau primena ne ekologišką gyvenvietę, o vaiduoklių buveinę. Daugelis pastatų ir aukštųjų technologijų įrenginių naudojami vos kelių tūkstančių gyventojų. Tuos kelis tūkstančius dabartinių gyventojų iš dalies sudaro mokslininkai, kurie šiuo metu čia dirba. Masdaro mokslo ir technologijų institutas čia išsinuomojo dalį patalpų ir atlieka tyrimus.

Tiesa, yra ir prošvaisčių. Miestas turėtų tapti atviresnis, kai bus baigtas – maždaug po 2020-ųjų, tačiau kol kas vaizdas neprimena turisto svajonės. Na, nebent jus žavi vaiduokliška aplinka.

Didžiąją dalį investicijų skyrė turtingojo Abu Dabio vyriausybė, patikėjusi britų „Foster and Partners“ idėja. Projektas, sugalvotas 2006 m., buvo įvertintas 18–22 mlrd. dolerių ir turėjo būti baigtas maždaug per aštuonerius metus. Pirmasis etapas turėjo būti įgyvendintas 2009 m., bet statybos prasidėjo 2008 m. ir pirmieji šeši pastatai mieste buvo baigti 2010 m. spalį. Pasaulinė finansų krizė pristabdė šio ateities miesto plėtrą, todėl dabar vizijose tikimasi visą galutinį rezultatą išvysti tarp 2020 ir 2025 m. Projekto vertė taip pat sumažėjo 10–15 proc.

Šešių kvadratinių kilometrų futuristiniame mieste gyvens 45 –50 tūkst. žmonių, veiks 1500 įmonių, kurios specializuojasi kurdamos ar prekiaudamos ekologiškais produktais. Dar daugiau nei 60 tūkst. darbuotojų, tikimasi, kasdien atvyks į Masdarą dirbti. Masdaro sienos bus terakotinės, jas puoš arabeskos modeliai, o iš tolo miestas primins kubą. Gatvėse bus vėsu – 15–20 laipsnių pagal Celsijų, mažiau nei aplink esančioje dykumoje. Kontrastingas temperatūros skirtumas išgaunamas dėl unikalios Masdaro konstrukcijos. 45 metrų vėjo bokštas, paremtas tradiciniu arabų dizainu, siurbia orą iš viršaus ir stumia vėsų vėją į Masdaro gatvės. Pastatai yra šalia vienas kito, kad gatvių ir pėsčiųjų takai neskendėtų kaitrioje saulėje.

Architektai padarė neabejotinai daug ir apgalvojo daugelį niuansų, kad tik miestas būtų patogus ir taupus, ekologiškas. Čia nebus galima naudotis jokiais įprastais automobiliais, tik elektromobiliais, dviračiais, viešuoju transportu ir kitomis elektra arba geriausia – atsinaujinančią energiją naudojančiomis susisiekimo priemonėmis.
Futuristiniai namai – ne tik fantastinius filmus primenantys pastatai, kurių funkcionalumas išsigalvotas. Dizaineriai siekia paversti namus ne jaukia vieta, kur išsidrėbus prieš televizorių robotai atneštų šaltų gėrimų, bet greitai kintančia ir aplinką tausojančia erdve, pavaldžia šeimininkui. Modernūs namai iš esmės keičia namo-tvirtovės suvokimą, keičiasi vertybės ir prioritetai. Tiems, kurie nespėja išsikrauti lagaminų, nes nuolat keliauja, kilnojamieji namai – tikras atradimas. Gyventi kiaušinio ar kulkos formos name arba gebėti sklęsti savo paties namuose virš kalnų ir vandenynų, arba galiausiai gyventi virš vandens – išrankiausiųjų poreikių patenkinimas.

Deimantė Daugintytė

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...