2012 Birželio 11

Ateities miestas: „Teorija virsta praktika “

veidas.lt


Užteks gyventi šiandiena – būtina pažvelgti į ateitį. Turbūt tokia logika vadovaujasi tvariojo miesto planuotojai.

„Statyba ir architektūra“ pradeda straipsnių ciklą apie tai, kaip reikėtų gyventi ateityje, kokie miestai galės vadintis ateities miestais, kaip jie keis architektūros, energetikos, transporto ir kitas kryptis. Nekyla abejonių – užsienio patirtis čia yra bene svarbiausia.

Ankstyvąja tvariojo mąstymo ir praktinio jo taikymo pradininke galima drąsiai vadinti Švediją. Jau 1960 metais šioje šalyje pripažinta, kad reikia imtis priemonių, galinčių užkirsti kelią sparčiam ir beatodairiškam natūralių išteklių naudojimui. Todėl 1972 metais Švedijos iniciatyva Stokholme surengta pirmoji Jungtinių Tautų aplinkosaugos konferencija. Per 1970-ųjų ir 1980-ųjų naftos krizę buvo įdėtos milžiniškos pastangos ieškant kitų energijos šaltinių, kuriant naujus pastatų šiltinimo būdus ir automatines energijos taupymo sistemas.

Švedijoje įgyvendinti tvariųjų miestų projektai („Bo01“ Malmėje arba „Hammarby Sjöstad“ Stokholme) visame pasaulyje vertinami kaip vieni pirmųjų ir sėkmingiausių tokio pobūdžio pavyzdžių, įkvėpusių tolesnę pažangą. Vadovaudamiesi sukaupta patirtimi ir sulaukę bendro Švedijos vyriausybės, Švedijos prekybos tarybos ir šalies aplinkosaugos technologijų pramonininkų užsakymo, inžinerinių konsultacijų kompanijos „Sweco“ inžinieriai, architektai bei aplinkosaugos technologijų specialistai išgrynino ateities miesto koncepciją „Tvarusis miestas“ (angl. Sustainable City). Ji pristatyta 2002 metais Johanesburge vykusiame pasaulio viršūnių susitikime, kur buvo gvildenami tvariosios plėtros klausimai. Švedų pasiūlytas modelis tapo visame pasaulyje įgyvendinamų naujų aplinką tausojančių urbanistinių teritorijų projektų gairėmis.

„Mūsų išgvildenta koncepcija yra paremta investicijomis į naujas technologijas, procesų efektyvumo didinimu, geresne įvairių miesto funkcijų tarpusavio integracija ir pasižymi nuline anglies dvideginio emisija. Siekėme ne tik mažinti energijos eikvojimo lygį, bet ir siūlyti efektyvius aplinką tausojančius sprendimus, susijusius su papildoma energijos gamyba. Užsibrėžėme tikslą sukurti patrauklų ir geriausius tvariosios plėtros principus įkūnijantį miestą. Ne vienas sėkmingas sprendimas gimė pritaikius holizmo filosofijos idėjas“, – kalbėjo „Sweco Architects“ vadovas prof. Ulfas Ranhagenas.

Pasak jo, tvariojo miesto modelio ašis – uždara sistema, organiškai suvienijanti tris daugelyje pasaulio miestų visiškai atskirus ciklus: vandens ir nuotekų, atliekų bei energijos. Šiuolaikiški inžineriniai sprendimai leidžia efektyviai išnaudoti tokios sistemos teikiamas galimybes. Tvariojo miesto koncepcija gali būti pritaikyta ir naujuose miestuose, kai yra visos sąlygos energiją išgauti iš atsinaujinančių išteklių ir jos poreikį sumažinti daugiau kaip 75 proc., ir pagal tvariosios plėtros principus planuojant modernizuoti jau esamų miestų teritorijas.

sa.lt

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...