Maitintis sveikai jokiu būdu nereiškia maitintis prėskai! O kai pabėgėjus pagreitėja kvėpavimas, primindamas, kad turime kraujagyslių sistemą, verta pagalvoti, kad aštrieji ankštiniai pipiriukai padeda palaikyti sveiką cholesterolio lygį ir neleidžia ant arterijų sienelių kauptis riebalams.

Po nemenko fizinio krūvio pajutusios maudžiant raumenis galite pasiguosti mintimi, kad yra ir kitoks būdas medžiagų apykaitai paspartinti – kaitinti burną aštriais prieskoniai ir padažais. Teigiama aštraus skonio įtaka sveikatai ir savijautai turėtų paskatinti atrasti jį ir ne tokius “ugniai” atsparius valgytojus.

Veikia ir kaip skonio stiprikliai

Aštrų skonį sukeliančioms medžiagoms veikiant gleivinę ar odoje esančius šilumos receptorius, atsiranda karščio pojūtis. Kadangi jis nesusijęs su tikrąja temperatūra, net ir šaltieji aštriai pagardinti patiekalai atrodo tarsi karšti. Kuo karštesnis toks patiekalas valgomas, tuo aštresnis jis atrodo. Panašiai yra ir su medžiagomis, veikiančiomis šalčio receptorius. Pavyzdžiui, karšta šaltmėčių arbata atrodo gaivi, tačiau mėtinių ledų skonis – kur kas gaivesnis

Iš pradžių, rodos, nelogiška gardinti valgį aštriais prieskoniais, jei šie sukelia skausmo pojūtį. Tačiau aštrių prieskonių komponentai veikia kaip skonio… stiprikliai. Sudirginti gleivinėje esantys receptoriai geriau aprūpinami krauju, o kadangi skonio receptoriai yra visai šalia, įprastinis saldumas, sūrumas ar rūgštumas atrodo kur kas stipresni.

Kodėl pietiečiai valgo aštriai

Kadangi šilumos pojūtis atveria odos poras ir skatina prakaitavimą, valgant aštrius patiekalus numušama kūno temperatūra. Tai viena priežasčių, kodėl šilto klimato kraštuose valgoma aštriai. Be to, daugelyje aštraus skonio vaisių esančios medžiagos stabdo bakterijų augimą ir dauginimąsi. Taigi ten, kur klimatas itin palankus veistis mikroorganizmams (taip pat ir ligų sukėlėjams), aštrūs prieskoniai yra tarsi natūrali dezinfekcija.
Ir dar viena su skausmo pojūčiu susijusi priežastis. Apsauginė organizmo reakcija į skausmą, tikrą ar chemiškai imituotą, – išskirti endorfinus, priskiriamus prie vadinamųjų laimės hormonų.

Aštriosios ankštys “suvedžioja” cholesterolį

Cholesterolio mūsų organizmas neišvengiamai gauna su gyvuliniais produktais – mėsa, kiaušiniais, riebalais. Jis reikalingas tam, kad organizmas galėtų išskirti kai kuriuos hormonus ir formuotųsi ląstelių membranos, bet per didelės jo atsargos ima kelti pavojų.

Nemažos dalies žmonių organizmas atliekamą cholesterolį tiesiog suskaido. Tačiau kai kurių kraujyje jis ima kauptis, o didelės cholesterolio koncentracijos pasekmė būna aterosklerozė – riebalų, cholesterolio bei kitų medžiagų nuosėdos ant arterijų sienelių. Joms sustorėjus ir sukietėjus, kraujagyslės tampa siauresnės ir nepralaidesnės, dėl to organai daug prasčiau aprūpinami krauju. Tokia būsena – pagrindinė širdies infarkto, širdies ligų, skausmo krūtinės srityje ir kitokių kraujotakos sutrikimų priežastis.

Suvalgius uoginės paprikos, pagerėja cholesterolio bei riebalų perdirbimas. Paprikose esantis kapsaicinas dvejopai prisideda mažinant cholesterolio lygį. Jam veikiant organizmas pasisavina mažiau cholesterolio, todėl didžioji jo dalis tiesiog pašalinama, be to, jis suaktyvina enzimus, kurie kepenyse skaido riebalus.

Aštrumas ne tik kutena liežuvį

Tik nedaugelio augalų vaisiai turi tiek daug ir tokios didelės koncentracijos sveikatą stiprinančių medžiagų, kaip paprikų giminė, o ypač aitriosios uoginės paprikos.

• Švelnaus ar aštraus skonio šviežiose ankštinių šeimos ankštyse yra bent tris keturis kartus daugiau vitamino C nei tokio pat svorio citrusiniuose vaisiuose! Mūsų organizmui jo reikia ne tik imuninei sistemai stiprinti, bet ir medžiagų apykaitai gerinti.

• Raudonosios ankštys itin turtingos betakaroteno – vertingojo provitamino A, kuris, mūsų organizme tapęs tikruoju vitaminu A, yra atsakingas už sveikas akis ir gleivinę, apsaugą nuo infekcijų ir ląstelių gyvybingumą. Kad organizmas galėtų provitaminą paversti tikruoju vitaminu, jam reikia nesočiųjų riebalų rūgščių.

• Kiti vitaminai. Uoginėse paprikose gausu ir baltymų apykaitai būtino vitamino B6, vitaminų B1, B2, B12. Tai vienintelė daržovių rūšis, kurioje tikrai gausu vitamino P, palaikančio kraujagyslių tonusą.

• Iš mikroelementų pirmiausia minėtinas skysčių apykaitą reguliuojantis kalis. Šiek tiek mažiau yra kalcio, magnio, fosforo ir cinko.

• Aštrius pojūčius sukeliantis uoginėse paprikose esantis kapsaicinas skystina kraują. Be to, jis pasižymi apsauga nuo galimų uždegimų. Pasak mokslininkų, kepenyse ši medžiaga paverčiama junginiu, neutralizuojančiu laisvuosius radikalus. Manoma, kad valgyje esantis kapsaicinas bent 25 proc. pagreitina medžiagų apykaitą – taip moksliškai vadinamas kalorijų deginimas. Kapsaicinas giminingas kitoms aštriosioms medžiagoms, pavyzdžiui, juoduosiuose pipiruose esančiam pipirinui ar garstyčių aliejaus komponentams.

• Gavęs aštriųjų prieskonių, mūsų organizmas išskiria euforiją sukeliančius endorfinus. Taigi aštrių troškinių mėgėjai patiria panašią pakilią būseną kaip, tarkime, ilgų nuotolių bėgikai.

• Aštrumas prisideda prie mūsų žvalumo ir darbingumo. Ugninėmis savybėmis šios mažos ankštys pasižymi tik dėl jose randamos medžiagos – kapsaicino. Kuo aštresni pipirai, tuo jo daugiau. Kapsaicino poveikis sužadina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą. Taigi visai teisinga manyti, kad vadinamuosius sunkius valgius (riebius mėsos patiekalus, picą su sūriu) lengviau virškiname, kai jie aštriai pagardinti.

Aitriųjų paprikų, imbiero ir česnakų derinys

Aitriosios ankštys prie širdies ligų profilaktikos prisideda ir kitaip. Kapsaicinas praplečia kraujagysles, todėl gerėja kraujotaka ir sumažėja kraujospūdis. Jau esama duomenų, kad uoginės paprikos, dar tik patekusios į burną, pristabdo kraujo tirštėjimo mechanizmą. Tiesa, su maisto pramone susiję biologai ir chemikai sutartinai teigia, kad širdies ligų profilaktikai dar efektyvesnis yra aitriųjų paprikų, imbiero, česnakų derinys. Česnakas suminkština nuosėdas ant arterijų sienelių, aitriosios paprikos padeda kraujui jas nuplauti, o imbieras sustiprina paprikos poveikį.