2012 Liepos 09

Arūnas Laurinaitis

Arūnas Laurinaitis: „Ar dujų terminalas bus privatus, ar valstybinis – gyvenimas parodys“

veidas.lt

„Achemos grupės“ prezidentas Arūnas Laurinaitis neslepia, kad koncerno ir jo antrinių bendrovių laukia valdymo permainos ir verslo krypčių išgryninimas. Tačiau „Achemos grupė“ pasiryžusi toliau plėtoti nuosavą gamtinių dujų terminalo projektą – tol, kol įsitikins, kad valstybinis terminalas išties gyvuos.

VEIDAS: Kurias problemas, jūsų nuomone, mūsų valstybėje būtina spręsti pirmiausia?
A.L.: Ryškiausios problemos – Lietuvos visuomenės senėjimas ir jaunimo emigracija. Jei sujungtume šiuos du veiksnius, pamatytume, kad tie, kurie šiandien pluša pilni energijos ir įsivaizduoja, kad išėję į pensiją galės sočiai gyventi, apsigauna. Demografiniai tyrimai atskleidžia, kad po 20–25 metų dirbančiųjų ir pensininkų skaičiaus santykis bus dvigubai prastesnis nei dabar. O atsigaunant ekonomikai darbo jėga reikalinga. Vakaruose retai sutiksi mūsų tautiečių, dirbančių mažiau nei po 12–14 valandų per parą. Taigi išvažiuoja tie, kurie nori ir gali dirbti, o mes prarandame žmones, galinčius kurti vidaus produktą. Jie išvažiuoja, nes Lietuvoje verslo sąlygos nėra pačios geriausios. Dar blogesnės jos tiems, kurie nori pradėti verslą, neturėdami pradinio kapitalo.
Verslo suvokimas Lietuvoje irgi iškreiptas. Jeigu 84 proc. apklaustųjų verslininkus laiko vagimis ir netiki jų sąžiningumu, tai atspindi ir politikų suformuotą požiūrį. Toks požiūris Vyriausybei naudingas, nes leidžia dalį atsakomybės nuo socialinių partnerių (tarkim, profsąjungų) perkelti ant verslo pečių. O tai nepadeda verslo reputacijai. Dabar, prieš rinkimus, visiems politikams esame reikalingi, visi kviečia mus į susitikimus ir pageidauja dialogo, tačiau atėję į Seimo posėdžių salę tie patys žmonės pradeda elgtis visai kitaip, kartais sunkiai prognozuojamai. Prisiminkime 2008-ųjų pabaigos naktines mokesčių reformas, kai valdžia, net nepasitarusi su verslu, nusprendė, kur ir kaip mūsų pinigus paskirstyti. Tiesiog įkišo ranką tarsi į nuosavą kišenę, pamakalavo – „gerai bus ir taip“…
VEIDAS: Koncerno įmonėse peržiūrima akcininkų valdybų sudėtis, jose pradeda dirbti nauji nariai. Įdomu, ar ryšium su tuo žada kisti ir tų įmonių valdymo gairės? Gal naujų vadovų išvysime ne vien „Achemoje“?
A.L.: Natūralu, kad mirus Bronislovui Lubiui, kuris buvo pagrindinis koncerno savininkas, prezidentas ir politikas viename asmenyje, kinta ir „Achemos grupės“ valdymo principai, ir valdymo struktūros. Į valdybas įtraukiame nepriklausomų narių, o tokia korporatyvinio valdymo praktika Lietuvoje dar tik skinasi kelią. Ji suteikia šviežio kraujo ir naujos patirties, nes nepriklausomi valdybų nariai, nejaučiantys sentimentų vienu ar kitu klausimu, atsineša profesionalų požiūrį į valdymo modelius. Tai savo ruožtu leidžia kelti griežtesnius reikalavimus bendrovių vadovams ir gali nulemti vėlesnius pokyčius, tačiau pasikeitimų antrinių bendrovių valdybose nesiečiau su ligšioline vadovų kaita.
VEIDAS: Ar nesikeis koncerno „smegenų centro“ vaidmuo ir struktūra? Ar planuojate ir šioms smegenims įlieti šviežio kraujo?
A.L.: Konkretūs struktūriniai pokyčiai priklausys nuo formuojamos koncerno strategijos, tačiau dalis darbuotojų centrinėje būstinėje neabejotinai pasikeis. Keisis ir valdymo principai – perleisime daugiau teisių ir atsakomybės antrinių bendrovių valdyboms. Taigi valdančioji įmonė taps labiau strategijos generavimo, aprobavimo ir įgyvendinimo priežiūros institucija, o kasdieninių problemų sprendimą patikėsime įmonių vadovams ir valdyboms.
VEIDAS: Neseniai pristatyta „Achemos grupės“ planuojamo SGD terminalo Smeltės pusiasalyje strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Kaip intensyviai projektas judės toliau, ar bus užsakytas poveikio aplinkai vertinimas?
A.L.: Po to, kai 2009 m. naujosios Vyriausybės pastangomis buvo sunaikintas UAB „Gamtinių dujų terminalas“, supratome, kad šis projektas taps politinių žaidimų įrankiu. Ir nutarėme tęsti pradėtus darbus savo jėgomis. Šiandien dokumentacijos rengimas jau įpusėjęs, nepaisant atskirų žinybų taikomų skirtingų reikalavimų privataus ir valstybinio kapitalo lėšomis rengiamiems projektams. Tačiau su „Klaipėdos nafta“ nekonkuruojame – mūsų buvimas šalia yra tam, kad SGD terminalas Lietuvoje atsirastų. Ar jis bus privatus, ar valstybinis – gyvenimas parodys. Todėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą užsakysime.
VEIDAS: Tačiau „Achemos grupė“ išpirko dalį „Klaipėdos naftos“ naujosios akcijų emisijos, o tai savo ruožtu galima vadinti netiesiogine investicija į valstybinio terminalo statybą. Ar sutiktumėte tapti „Klaipėdos naftos“ statomo SGD terminalo dalininkais, jei tokia galimybė būtų pasiūlyta po rinkimų?
A.L.: Viskas priklausytų nuo verslo modelio. Jeigu jis būtų aiškiai išdėstytas ir leistų įvertinti ekonominę projekto riziką – klausimą dėl prisijungimo galėtume svarstyti. Šiandieninė pozicija tokia, kad šis terminalas turi būti valstybinis, tačiau jo statyboje, kaip teisingai sakote, dalyvauja ir kiti „Klaipėdos naftos“ akcininkai, kurių bendra akcijų dalis sudaro beveik 30 proc. Kaip valstybinis ir privatus kapitalas bendrovėje pasiskirstys tuomet, kai terminalas bus pastatytas, priklausys nuo politikų sprendimų. Mes „Klaipėdos naftoje“ esame todėl, kad galėtume stebėti šio terminalo statybos eigą, nes jo atsiradimas daugiausiai gamtinių dujų šalyje suvartojančiai „Achemai“ yra gyvybiškai svarbus.
VEIDAS: Ar derybos su „Klaipėdos nafta“ dėl gamtinių dujų tiekimo sąlygų tebevyksta?
A.L.: Pavadinti tai derybomis po to, kai Vyriausybė SGD terminalo įstatyme įtvirtino nuostatą dėl privalomo 25 proc. gamtinių dujų importo per būsimąjį terminalą, būtų sudėtinga: pernelyg nelygiavertės derybininkų pozicijos. Tokios direktyvinės nuostatos nenurodant, kas verslui padengtų nuostolius, galinčius atsirasti dėl vamzdynais ir laivais transportuojamų dujų kainų skirtumų, konkurencijos sąlygomis nesuprantamos. Kai naudojama prievarta – verslas daro prielaidą, kad gerų ekonominių sąlygų nebus. Jei verslininkai tikėtų, kad dujovežiais atvežamos dujos tikrai bus pigesnės, patys stotų į eilę prie būsimo terminalo. Bet kai šiandien energetikos ministras kalba apie 10, 15 ar 20 proc. pigesnes dujas, norėtųsi pamatyti skaičiavimus ir gamtinių dujų tiekimo formulę. Jeigu tai konfidenciali informacija – turėtume bent jau žinoti, kiek kainuos dujų perkrovimas, išdujinimas ir transportavimas būsimo terminalo infrastruktūroje. Juk įdėtas investicijas turės atpirkti tam tikras „antkainis“.
VEIDAS: Nemažai triukšmo Lietuvoje sukėlė solidi koncerno parama Žaliosios politikos institutui. Ar tai reiktų vertinti kaip koncerno simpatijas žaliosios energetikos stovyklai, aktyviai kariaujančiai prieš VAE, ar tiesiog kaip komercinį vieno iš koncerno verslų rinkos gynimą?
A.L.: Parama nereiškia, kad kažkas atstovauja mūsų interesams. Dažniausiai tai darome tam, kad būtų išlaikytas nuomonių pliuralizmas, kad nepradėtų vyrauti viena ar kita ideologija. Siekiame, kad žmonės patys atsirinktų, kur tiesa, o kur – padailinta tiesa. Esame pragmatikai ir nemanome, kad vien saulė ir vėjas galėtų išgelbėti Lietuvą nuo energetinės priklausomybės, tačiau Lietuva yra prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus gaminti daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Retokai girdime apie tai, kad 20 proc. turime pakelti energetikos vartojimo efektyvumą. Kol kas Vyriausybėje klojamas kelias vien atominei elektrinei, o atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra nuolat menksta ir per keletą metų greičiausiai visiškai sustos. Nesakau, kad reikia darkyti visas Lietuvos upes, tačiau štai baltarusiai ant Nemuno žemiau Gardino pastatė vieną hidroelektrinę ir jau planuoja statyti kitą… O kur dar neišnaudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės potencialai: joje per naktį galima būtų sukaupti pusę tiek pigios elektros energijos, kiek žada pagaminti Visagino AE. Neturėdami kitokių savų energetinių išteklių, turėtume lanksčiau žiūrėti į tai, ką mums duoda gamta.
VEIDAS: „Klasco“, norėdama atitikti Baltarusijos kalio trąšų eksportuotojų poreikius, pasirengusi statyti naują trąšų terminalą. Ar tai nėra rizikinga investicija, atsižvelgiant į mūsų šalių politinių santykių netolygumus? Juk iš Baltarusijos pareigūnų užuominų apie galimą pasitraukimą iš Lietuvos ir Latvijos uostų tenka girdėti reguliariai. Kiek tokios užuominos yra realios?
A.L.: Verslas be rizikos nebūtų verslas. Tačiau Lietuva yra tranzito šalis ir geografinė Baltarusijos kaimynė, todėl tikiu, kad politikai ras tinkamų diplomatinių sprendimų. Mūsų patikrinti ryšiai su Baltarusijos įmonėmis leidžia tikėtis užtikrinti naujojo trąšų terminalo apkrovą, nors, be abejo, galimą riziką didina Europos Komisijos priimami sprendimai.
VEIDAS: Šių metų gale baigiasi „Klasco“ ir „DFDS Seaways“ sutartis dėl teritorijos naudojimo. Ar ji bus pratęsta?
A.L.: Bendrovė DFDS yra sena mūsų partnerė. Esame nemažai investavę į infrastruktūrą, pritaikytą jos keltams aptarnauti, todėl nepratęsti sutarties būtų nelogiška. Tai neseniai ir aptarėme susitikę su šios bendrovės vadovybe. „Klaipėdos naftos“ samdytų ekspertų vertinimai parodė, kad šalia Kiaulės Nugaros salos statomas SGD terminalas jūrų perkėlos veiklai esminių apribojimų nesudarytų, todėl planuojame šį verslą plėtoti toliau.
VEIDAS: Tačiau prioritetine vieta „Achemos grupės“ planuojamam SGD terminalui statyti parinktos tos pačios krantinės, prie kurių šiandien švartuojami „DFDS Seaways“ keltai…
A.L.: Vienoje virtuvėje paprastai puikiai išsitenka viena šeimininkė, gaminanti du skirtingus patiekalus. Taip ir mes, plėtodami savąjį SGD terminalą, sugebėtume taip perorganizuoti technologines grandines, kad atrastume keltams vietos. Be abejo, tokiu atveju atsirastų tam tikrų apribojimų dėl terminalo saugumo, tačiau žinodami laivų judėjimo grafikus sugebėtume šį procesą valdyti. Manyčiau, kad dujų terminalo prie Kiaulės Nugaros veikla, kuriai negalėtume turėti įtakos, jūrinių keltų eismui sudarytų netgi daugiau problemų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...