2011 Liepos 20

Arnoldas Rogoznyj

Arnoldas Rogoznyj: “Interneto kultūra toliau formuos naują visuomenės tvarką”

veidas.lt

Arnoldo Rogozno galva pramušta įvairiomis idėjomis, tad natūralu, kad jis paskendęs skirtinguose projektuose: jis yra šiemet penktą kartą surengtos didžiausios Baltijos šalyse interneto konferencijos “Login” idėjos autorius ir vienas organizatorių. Taip pat prisidėjo prie tinklaraščių platformos “Blogas.lt” kūrimo, idėjų sklaidos konferencijos “TEDxVilnius” organizavimo, prieš penkerius metus, pačioje lietuviškosios “blogosferos” aušroje, rašė tuo metu populiariausią tinklaraštį apie reklamą “Žudyk reklamą”. O šiuo metu vienas inovatyviausių Lietuvos interneto specialistų vadovauja komunikacijos agentūros “Publicum Media” projektams. Taigi su A.Rogoznu kalbamės apie IT perspektyvas.

VEIDAS: Šiųmetėje “Login” konferencijoje svečias iš Didžiosios Britanijos, vienas garsaus technologijų žurnalo “Wired” redaktorių Benas Hammersley teigė, kad technologijų plėtrą pasaulyje stabdo aukščiausi šalies pareigūnai. Pasak pranešėjo, jie yra užaugę be moderniųjų technologijų ir nesvarsto jų teikiamos naudos, nes jos paprasčiausiai nesupranta. Ar taip yra ir Lietuvoje?
A.R.: Esu įsitikinęs, kad norint klestėti šiuolaikiniame greitame gyvenime privaloma nuolat mokytis, priimti naujas idėjas, jas suprasti ir taikyti kasdienėje veikloje. Tačiau seno kirpimo žmonėms taip neatrodo, jie galvoja: savo jau atsimokiau, dabar tiesiog noriu dirbti ir ramiai gyventi. Naujovės jiems reiškia komforto zonos praradimą, tačiau būtent ne komforto zonoje ir gimsta geriausios idėjos bei padaromi didžiausi darbai. Deja, daugelis tokių “komforto žmonių” ir Lietuvoje priima svarbius sprendimus valstybiniu lygiu, tiksliau, vengia juos priimti.
Tačiau pokyčiai ne už kalnų, pavyzdžiui, ministerijose apstu jaunų padėjėjų, kurie jau augę interneto amžiuje, jiems, priešingai nei jų vadovams, technologijos yra natūrali gyvenimo būdo dalis. Jie ir bus tie, kurie inspiruos permainas.
VEIDAS: Galbūt tada bus pradėta išnaudoti ir didžiulį potencialą turinti Lietuvos IT infrastruktūra? Juk mūsų internetas ir mobilusis ryšys – vieni pasaulinių lyderių tiek pagal greitį, tiek pagal skverbtį, intelektinių išteklių taip pat, atrodo, netrūksta. Vis dėlto, didesnių Lietuvos laimėjimų, inovacijų IT srityje nematyti, šios srities bendrovės sukuria tik mažą dalį BVP. Kodėl?
A.R.: Mano įsitikinimu, mums labiausiai trūksta verslumo. Tikrai turime puikių specialistų, bet jie išvyksta dirbti verslesniems užsieniečiams. Kaip minėjote, turime puikią infrastruktūrą, bet vietos verslininkai nesugeba jos išnaudoti. Tokią padėtį suformavo ir valstybinė politika IT atžvilgiu, ir švietimo sistema, kuri nespėjo dabartinių verslininkų tinkamai parengti globaliam pasauliui. Negalima užmiršti ir įgimto konservatyvumo bei uždarumo.
Ką daryti? Tiesiog priimti globalius iššūkius. Reikia pagaliau suprasti, kad gyvename dideliame, bet kartu ir mažame pasaulyje, neužsidaryti Lietuvoje, būti atviriems ir tolerantiškiems naujoms idėjoms.
VEIDAS: Kita vertus, IT pažanga atrodo tarsi savaiminė, nenutrūkstama. Susidaro įspūdis, kad bent jau interneto plėtros nepaveikė ir ekonominė krizė. Ar tikrai?
A.R.: Pažiūrėję į Lietuvos įmonių reklamos išlaidas internete matome, kad 2008 m. buvo geriausi istorijoje, o tada prasidėjo nemažas smukimas. Analogiška padėtis buvo visose rinkos srityse. Tačiau gyventojų naudojimosi internetu kreivė, atvirkščiai, prasidėjus krizei netgi ėmė dar sparčiau kilti. Tai reiškia, kad per krizę žmonės pradėjo ieškoti naujų būdų komunikuoti, sukti verslą. Juk krizės metu internetas yra paprasčiausias būdas pradėti verslą – jo pradinės sąnaudos labai mažos, lengva įeiti ir išeiti, nereikia išlaikyti patalpų, galima išsiversti su daug mažiau darbuotojų, todėl prekę ar paslaugą galima pasiūlyti pigiau. Taigi per krizę daugelis įmonių persikėlė į internetą, nes taip buvo pigiau ir paprasčiau. Netgi drįsčiau teigti, kad ekonominė krizė paskatino IT rinkos plėtrą.
VEIDAS: Esate minėjęs, kad sulig “interneto kartos” atėjimu visuomenė taps atviresnė, viešesnė, tikresnė. Kokias prielaidas tam matote? Ir kada šio proveržio galima tikėtis?
A.R.: Neprireiks dešimtmečių, pakaks kelerių metų. Jei tendencijos išliks tokios pačios, iki 2017 m. internetu naudosis 85–90 proc. Lietuvos gyventojų. Interneto kultūra toliau formuos naują visuomenės tvarką – juk internete sunku ką nors nuslėpti, čia vertinamas skaidrumas, internetas yra lengvai apskaičiuojamas, turintis daugelį statistikos matavimo įrankių. Apskritai internetas yra atviras, demokratiškas. Visi šie veiksniai veda prie minėtos išvados. Tačiau tai nereiškia, kad išnyks kartų konfliktas: už mūsų esanti karta, kuri, galima sakyti, gimsta su mobiliuoju telefonu rankoje, priekaištaus mums, kad nesuprantame dar naujesnių technologijų, dar kitokio gyvenimo būdo.
VEIDAS: Bet ar naujoji karta nebus susvetimėjusi ir visiškai priklausoma nuo technologijų? Jau ir dabar apstu žmonių, kurie prie kompiuterio praleidžia daugiau laiko, nei miega. Teko matyti penkiamečių, besinaudojančių internetu, ar aštuonmečių, užsiregistravusių “Facebook” tinkle.
A.R.: Šis klausimas buvo ir bus keliamas periodiškai: atsiradus pirmiesiems kompiuteriams, vėliau internetui, dar vėliau – “iPodui”, el. knygoms. Tačiau jokios pesimistinės prognozės neišsipildė, žmonės ir toliau gyvena žmonių gyvenimą, tiesiog technologijos viską palengvina.
Pavyzdžiui, atrodė, kad “Facebook” panaikins realų socialinį žmonių gyvenimą, tačiau taip neįvyko, atvirkščiai – žmonės kaip niekada daug bendrauja, atranda naujų pažinčių, neužmirštamos senos. Įrodyta, kad šiame socialiniame tinkle užsiregistravusieji turi daug daugiau realių susitikimų su pažįstamais, nei tie, kurie nėra to padarę.
Kitas pavyzdys: “Nike” sukūrė mobiliųjų telefonų programėlę, kuri leidžia jos vartotojams konkuruoti tarpusavyje, stebėti savo rezultatą ir siekti geresnio. Rezultatų lyginimas vyksta internete, tačiau skatina realaus gyvenimo potyrius. Žmones bėgioti tai motyvuoja kelis kartus labiau nei įprastas ausinukas su muzika.
VEIDAS: “Facebook” sėkmė Lietuvoje – fenomenali. Gegužės mėnesio duomenimis, šiuo socialiniu tinklu naudojasi jau 800 tūkst., t.y. kas antras šalies interneto vartotojas. Pagal šį rodiklį lenkiame tiek Baltijos kaimynus, tiek nemažai kitų valstybių. Kokios to priežastys?
A.R.: Kai pasaulyje atsirado “Facebook”, Lietuvoje nebuvo rimtų ir tvirtų socialinių tinklų, skirtų suaugusiems vartotojams. Žinoma, buvo “One.lt”, pats populiariausias tarp jaunimo, tačiau ne visi suaugusieji juo naudojosi. Taigi į “Facebook” pirmiausia persikraustė vyresni internetu besinaudojantys lietuviai, buvo suformuotas solidus šio socialinio tinklo įvaizdis. Galiausiai išvertus “Facebook” sąsają į lietuvių kalbą į šį tinklą perėjo ir “One.lt” vartotojai. Lig šiol matome prieš kelerius metus prasidėjusį “One.lt” smukimą žemyn.
Kaimyninėse šalyse “Facebook” tik dabar ima viršų prieš vietinius socialinius tinklus, nes šie ten buvo gerai įsitvirtinę.
VEIDAS: “Login” konferencija šiemet sutraukė rekordiškai daug – 2,5 tūkst. lankytojų, tarp pranešėjų buvo kompanijų “Mozilla”, “Nokia”, “The Pirate Bay” atstovai. Ko galime tikėtis kitais metais?
A.R.: Visą “Login” įdirbį ir uždirbtus pinigus kasmet investuojame į kitą renginį, tai lemia, kad jis vis auga ir tobulėja. Mažai ką konkretaus galiu pasakyti dėl kitų metų, išskyrus tai, kad konferencija vyks antroje balandžio pusėje, o pranešėjai bus dar nematyto lygio. Interneto apdovanojimai taip pat numatomi patys didžiausi lig šiol, jau greitai dėl jų bus galima balsuoti.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...