2016 Gegužės 12

Nuomonė

Ar visuomeniniai tarėjai gali pakeisti teisinininkus?

Veidas.lt

Ignas VĖGĖLĖ / advokatura.lt nuotr.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijai, kurios rengime taip pat dalyvavo ir Lietuvos advokatūros atstovai. Nuo pat pradžių palaikėme šią idėją ir džiaugiamės, kad ją inicijavo pati teisininkų bendruomenė, neišsigandusi „konkurencijos“ ir pokyčių, kurie neišvengiamai bus atsiradus visuomeninių tarėjų institutui. Kiekviena naujovė paprastai sulaukia įvairių diskusijų ir vertinimų, kurie padeda pažvelgti giliau ir pamodeliuoti, o kaip gi tai veiks praktikoje? Kokie pliusai ir minusai? Kas iš to laimės ar pralaimės?

Prof. Dr. Ignas Vėgėlė, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas

Pagrindiniai tarėjų instituto teismuose diegimo tikslai yra labai pažangūs ir kilnūs – visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema didinimas, teismų darbo atvirumo skatinimas, visuomenės teisinis švietimas. Visuomenės įtraukimas į teisingumo vykdymo procesą yra demokratiškos ir atviros piliečiui valstybės pavyzdys. Pasaulyje yra žinomi trys pagrindiniai visuomenės įtraukimo į teisingumo procesą modeliai: Tarėjų institutas, Taikos teisėjai ir Prisiekusieji. Kiekvienas iš šių modelių turi savo pliusų ir minusų, Lietuva pasirinko pirmąjį, pagal kurį visuomenės atstovas – tarėjas įgauna tokias pačias teises kaip ir teisėjas ir pats priims sprendimus. Reikia suprasti, kad visuomenės tarėjas taps tikru „teisėju“, o tai reiškia didžiulę atsakomybę ir pareigas, kurias reikės tinkamai vykdyti.

Ar Tarėjų institutas pasiteisins ir įgis tos pačios visuomenės pasitikėjimą labai priklausys nuo jo darbo kokybės bei rezultatų, kuriuos lems žmonės pakviesti šiai svarbiai misijai.

Įsivaizduokime Sausio 13-osios bylą, kurios posėdžiai vyksta kas savaitę. Tarėjas privalės atsitraukti nuo pagrindinio darbo, skirti laiko bylos analizei, pasiruošimui, tinkamam atstovavimui. Jo laikas bus apmokamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Pirminiais skaičiavimais, per metus tarėjams  už darbą reikėtų sumokėti apie 7 mln. eurų. Papildomų lėšų – apie 750 tūkst. eurų – reikėtų informacinėms sistemoms tobulinti. Be to, tarėjo darbdavys turės atleisti jį nuo jo pagrindinio darbo. O pats atrinktasis tarėjas turės vykti ir dalyvauti teismo posėdžiuose, iš anksto susipažinti su byla, įsigilinti į ją, susiformuluoti pozicijas ir t.t.

Todėl galvojant, planuojant ir projektuojant šį Institutą būtina itin atsakingai sukurti Tarėjų atrankos kriterijus, jų motyvacinę sistemą, stiprinti gebėjimus bei kelti kompetenciją. Ar Tarėjų institutas pasiteisins ir įgis tos pačios visuomenės pasitikėjimą labai priklausys nuo jo darbo kokybės bei rezultatų, kuriuos lems žmonės pakviesti šiai svarbiai misijai. Kilnus tikslas neturi tapti savitiksliu gražiu lozungu – įtraukti visuomenę, bet labai gerai ekonomiškai ir teisiškai paskaičiuotu projektu, kuris kurtų pridėtinę vertę visuomenei, teismų sistemai ir valstybei.

Šis institutas veiks tik tuo atveju, jei visuomenė pati pribręs ir norės laikyti tai garbinga pilietine pareiga.

Advokatų bendruomenė supranta, kad atsiradus tarėjų institutui laukia nauji iššūkiai ir pokyčiai, prie kurių reikės neišvengiamai prisitaikyti. Bet ar pokyčiams pasiruošusi visuomenė? Todėl šis institutas veiks tik tuo atveju, jei visuomenė pati pribręs ir norės laikyti tai garbinga pilietine pareiga.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...