2013 Liepos 12

Ar Vilniaus miestas turi ūkiškai mąstančią galvą?

veidas.lt


Sunkiai suprantami Vilniaus mero sprendimai piktina miestiečius, bet be reformų padėtis tik blogėtų.

Kai jauna vilniečių Astos ir Vaido šeima prieš bemaž dvylika metų persikėlė iš daugiabučio Šeškinės mikrorajone į sostinės priemiestyje, tiksliau, Vilniaus rajono Klevinės kaime, pradėtą statyti vieną pirmųjų priemiesčio individualių namų gyvenviečių, čia, oficialiais duomenimis, tegyveno keturiolika gyventojų. Praėjus dešimčiai metų jau gyveno 426 jauni, prakutę vilniečiai, pasistatę šiuolaikiškus būstus.
Šiandien Klevinė – tik viena iš keliasdešimties naujųjų Vilniaus miesto pakraščio gyvenviečių. Panašiai per pastarąjį dešimtmetį formavosi bei plėtėsi ir daugelis kitų individualių gyvenamųjų namų kvartalų, gyvenviečių bei mikrorajonų. Štai Gineitiškių gyvenvietėje, 2001 m. duomenimis, gyveno 525, o 2011 m. – jau 1093 gyventojai.
Ypač sparčiai naujosios gyvenvietės radosi ir gyventojų jose daugėjo nuo 2001 iki 2007 m., vadinamojo nekilnojamojo turto burbulo metais. Tuo metu sostinei vadovavo dabartinis meras Artūras Zuokas. Iš verslo pasaulio į apkerpėjusią savivaldybės administraciją įsisukęs veržlusis meras ypač prisidėjo prie to, kad būtų lengviau gauti statybos leidimą. Anksčiau statybos leidimui gauti prireikdavo dvejų metų, o 2005-aisiais Vilniuje jį gaudavai per 4–6 mėnesius.
Be to, nuo 1996 iki 2013 m. Vilnius savo ribas stipriai išplėtė dar ir rajono sąskaita: į miesto teritoriją įsiterpusios gyvenvietės buvo “atkovotos” iš prolenkiškos rajono savivaldybės. Ypatingas miesto plėtros entuziastas buvo ir šiandieninis meras A.Zuokas.
Taip jo ir jo pirmtakų pastangomis Vilniuje padaugėjo gyventojų. Bet esmė ta, kad šiandien įvairiuose sostinės priemiestiniuose bei užmiesčio kvartaluose, gyvenvietėse ir soduose gyvena daugiau kaip 50 tūkst. šeimų. Daugiausia tai jauni, išprusę vidurinio sluoksnio atstovai, auginantys po du ir daugiau vaikų, gerai uždirbantys ir mokantys nemažus mokesčius.
Remiantis strateginiu 2010–2020 m. Vilniaus miesto planu, naujuosiuose Vilniaus priemiesčių kvartaluose ir gyvenvietėse gyvenimo kokybė turėjo tapti bemaž tobula. Aišku, greitos infrastruktūros – darželių, mokyklų čia pastatyti savivaldybės taryba nežadėjo, o naujakuriai, bėgdami nuo miesto triukšmo, to ir nesitikėjo. Svarbiausias atokesnių naujųjų sostinės kvartalų naujakurių noras buvo patogus susisiekimas su miestu. Ir visiškai nesvarbu kaip – savu transportu ar viešuoju.
Bet jų lūkesčiams išsipildyti nebuvo lemta, mat liepos 1 d. 50 tūkst. šeimų padėtis drastiškai pablogėjo – vidurvasarį sostinėje prasidėjo, atrodo, gerai neparengta viešojo transporto sistemos pertvarka: privežamieji maršrutai, kuriais gyventojus iš užmiesčio mikroautobusais vežiojo dažniausiai privatūs vežėjai, nutraukti, strategijoje minima “Parkuok ir važiuok” sistema, tai yra nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės iš užmiesčio į miestą atvažiuojantiems ir persėsti į visuomeninį transportą ketinantiems vilniečiams neįrengtos, o važiavimas privačiu transportu maksimaliai apsunkintas, nes daugelyje miesto vietų pirmoji juosta palikta tik visuomeniniam transportui.
O visų sunkiausia užmiestyje gyvenančioms šeimoms, turinčioms jau ūgtelėjusių vaikų, kuriuos žūtbūt privalu per automobilių spūstis nuvežti į mokyklas iki 8 val. “Pernai pati keldavausi pusę šešių, dar po pusvalandžio keldavau vyresnėlę dukrą, lankančią progimnaziją, ir mažesniuosius berniukus, vieną pradinuką, o kitą darželinuką. Visus juos turėdavau išvežioti ir pati dar spėti į darbą iki aštuntos, tad iš namų Nemenčinės plente reikėdavo išvažiuoti po septynių dvidešimt. Šįmet jau ir vaikus turėsime kelti penktą valandą, kitaip nespėsime”, – nuogąstauja trijų mažamečių mama Daiva.
“Pavargau būti vairuotoja, noriu keltis į Senamiestį, – atsidūsta mūsų pašnekovė Asta. – Ypač dabar, kai prasidėjo šį neaiški reforma.”
Priminsime, kad tokių šeimų yra keliasdešimt tūkstančių, ir jei Vilniaus meras su savivaldybės Švietimo departamento klerkais bei kitais vaikų gerovės sergėtojais jų neišgirs ir neįpareigos mokyklų pamokas pradėti bent pusvalandžiu vėliau, tai dauguma priemiesčiuose gyvenančių vaikų iš lovų turės ropštis jau penktą ryto.
Įdomu, kad absoliuti dauguma Kauno mokyklų pamokas pradeda nuo pusės devynių. Taip jas įpareigojo miesto savivaldybė.
Tiesa, nors vilniečiai dėl prasidėjusių atostogų bei iki liepos pradžios baigtos gatvių rekonstrukcijos realiai nepajuto padidėjusių transporto spūsčių, pasak Vilniaus miesto tarybos nario konservatoriaus Vido Urbonavičiaus, iš tikrųjų per pastarąsias dienas automobilių Vilniaus gatvėse padaugėjo maždaug 7,5 proc. Mat, nelikus privežamųjų maršrutų iš priemiesčių ir užmiesčio bei panaikinus net keturis troleibusų ir dešimt autobusų maršrutų, dalis buvusių viešojo transporto entuziastų vilniečių vėl persėdo į savo mašinas.
“Aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be automobilio. Gyvename sostinės Santariškių mikrorajone, mokyklos arti nėra, o abu mūsų berniukai lanko skirtingas švietimo įstaigas ir po pamokų kasdien važiuoja į “Akropolyje” vykstančias ledo ritulio treniruotes. Kiekvieno ledo ritulį žaidžiančio sūnaus apranga, netgi sudėta į atskirus maišus, užima maždaug tiek pat vietos, kiek visuomeniniame transporte užima pats vaikas, ką jau kalbėti apie mokyklinę kuprinę, – nervinasi vilnietė Kristina, draugaujanti su sostinės meru A.Zuoku socialiniame tinkle “Facebook” ir grasinanti parašyti jam tūžmingą laišką. – Bet kelionė iš namų iki mokyklos, netgi per vasaros atostogas, pailgėjo bene dvidešimčia minučių, nes galiu važiuoti tik antrąja juosta.”
“Iki liepos 1 d. iš namų Eišiškių sodų bendrijoje į darbą centre atvažiuodavau per penkiolika minučių, o dabar reikia visų 45-ių. Neįsivaizduoju, kas bus rugsėjį, kai visi grįš po atostogų”, – nerimauja vilnietė Giedrė.
Deja, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugos eismo centro vadovas doc. Vigilijus Sadauskas teigia, kad tai tik pradžia. Tikruosius nevykėliškos pertvarkos padarinius pajusime rugsėjį. Ypač daug bėdų būsią ten, kur iš buvusių dviejų eismo juostų viena atiduota viešajam transportui. Šitai pasakytina apie Olandų, Kalvarijų, Ozo, Gelvonų, Švitrigailos bei dar keliolika kitų svarbiausių miesto transporto arterijų.
Beje, netgi tos gatvės, kurių pirmąja juosta privačiu transportu važiuojantiems keturiems asmenims tarsi ir būtų galima važiuoti kartu su visuomeniniu transportu, iš tikrųjų paženklintos klaidingai ir nemokšiškai. Mat realiai dažna A ir 4+ simboliais paženklinta juosta vairuotojas gali važiuoti tik tuomet, jei suka į dešinę, o jei važiuoja tiesiai, daro kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą. Todėl belieka arba rizikuoti ir gauti nuo 100 iki 300 Lt siekiančią baudą už KET pažeidimus, arba erzinti kitus eismo dalyvius ir prašytis būti užleidžiamiems, arba tiesiog nemandagiai lįsti į antrąją juostą.
“Iš tiesų ženklai neatitinka KET numatyto ženklinimo, neaiškus visuomeniniam transportui skirtų A juostų tęstinumas, kai kur ištisinės linijos per ilgos, kitur – per trumpos. Be to, didelę įtaką spūsčių susidarymui turės tai, kad, pirmąją juostą palikus tik visuomeniniam transportui, iš antrosios galima ir važiuoti tiesiai, ir sukti į kairę. O taip neturėtų būti. Būtina arba leisti važiuoti visiems abiem juostomis, arba iš antrosios leisti važiuoti tik tiesiai”, – dėsto Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
Kaip pabrėžia buvęs mero A.Zuoko kolega parlamentaras Remigijus Šimašius, nors jam, gyvenančiam sostinės centre, ši pertvarka nėra itin aktuali, nes iš namų jis viską pasiekiąs pėsčiomis arba dviračiu, esmė ta, kad negalima gerinti vienų eismo dalyvių padėties, bloginant sąlygas kitiems.
Pats meras A.Zuokas teigia, kad jei didžiausias rūpestis priemiesčiuose gyvenančioms šeimoms, kaip reikės nuo rugsėjo 1-osios nuvežti vaikus 8 val. į mokyklą, sostinės administracija yra pasiryžusi šį klausimą išspręsti. “Dar antrosios mano kadencijos metais prašėme Vyriausybės suteikti mums teisę nustatyti įstaigų darbą. Deja, neleido. Bet jei vilniečiams, gyvenantiems priemiesčiuose, dėl viešojo transporto sistemos pertvarkos kelia problemų ugdymo įstaigų darbo laikas, įsipareigojame jį pakoreguoti, kad mokyklos pradėtų darbą vėliau, tarkime, 8.30 val.”, – žada A.Zuokas.
Dar viena alternatyva priemiesčiuose gyvenančioms šeimoms – savivaldybės taksi “Vilnius veža”. Jis nuo rugsėjo priemiesčių gyventojams siūlys vaikų pavėžėjimo į mokyklas ir darželius paslaugą. “Susikooperavus 4–7 šeimoms, tikrai nebus brangu. Be to, tėvai gaus SMS žinutes, kad jų vaikas nuvežtas į mokyklą ar parvežtas namo”, – tvirtina meras.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (6)

  1. Tiesiog Tiesiog rašo:

    Vienas nevykęs reformos etapas – ir jau begalė problemų, kurių sušvelninimas reikalauja dar daugiau neapgalvotų žingsnių.

    Laikas pripažinti: reforma nebuvo apgalvota, ir kol nėra vėlu, atšaukti vienšaliu mero sprendimu atliktus neapgalvotus žingsnius.

  2. veikia veikia rašo:

    Negalima atsaukti. Viskas pakankamai gerai pradeda veikti, reikia dar priprasti. Ypac geras sprendimas greituju autobusu paleidimas.

  3. as as rašo:

    meras tai tikras pederastas

  4. >veikia >veikia rašo:

    Koks dar geras sprendimas tie neva greiti autobusai? Žmones veža kaip malkas, važiuoja net priešpriešine eismo juosta, užkerta eismą kitiem autobusam ir troleibusam, o apie tai kad jie patogūs tik tada, jei jūsų ir namai, ir darbas šalia jų stotelių, tai net nekalbu.

  5. vilnietis vilnietis rašo:

    taip reforma tik pablogino situacija daug marsrutu nuimta sumazinta pats bilietas pabrango. vilnieciu niekas ir nepaklause pries darant reforma.Nors vazineti reikes jiems o ne merui

  6. XXX XXX rašo:

    Kodėl Zuokas turėtų rūpintis tais, kurie už jį nebalsuos?

    Kuo daugiau atsiliepimų, tuo aiškesnis vaizdas: keliaujantieji į darbą automobiliais, ypač iš priemiesčių ir turtingesnių miesto rajonų, A.Zuoką deda į šuns dienas. Keliaujantieji viešuoju transportu, ypač iš miegamųjų rajonų, vis labiau džiaugiasi. Išvertus į politinę kalbą – A.Zuoką keikia tie, kurie anksčiau už jį tvirtai balsavo, bet po antrosios kadencijos mero poste skandalų taip pat tvirtai nusisuko. O giria tie, kurie anksčiau už jį nebalsavo, o kaip balsuos po dvejų metų – kol kas nežinia. Bet dabar jiems A.Zuokas jau pradeda patikti.

    Grįžkime prie politinės dimensijos: o ar negali būti taip, kad A.Zuokas, suvokęs, kad ankstesnių, išsilavinusių, labiau pasiturinčių, balsuojančių sąmoningai, rinkėjų paramos jis nebeturi ir veikiausiai nebeturės, nutarė pabandyti patraukti į savo pusę tuos, kurie anksčiau už jį niekuomet nebalsavo, ir tam kuria sau naują įvaizdį?

    A.Zuokas, kuris pertvarkė Vilniaus transportą taip, kad ponams automobiliuose blogai, užtai „paprastam žmogui“ – gerai. Ir į miestą greitai nuvažiuoji, ir dar kikeni iš kamščiuose dūstančių ponų.
    http://www.veidas.lt/a-zuokas-ar-politinis-zombis-gali-virsti-feniksu


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...