2016 Balandžio 21

TAIP ir NE

Ar pasirašyti įstatymo, numatančio žurnalistams baudžiamąją atsakomybę, projektą?

veidas.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė / BFL/A.Ufarto nuotr.

“Veido” diskusija: Ar Prezidentei Daliai Grybauskaitei reikia pasirašyti įstatymo, numatančio žurnalistams baudžiamąją atsakomybę už uždarų teismo posėdžių medžiagos viešinimą, projektą?

TAIP

Irena Šiaulienė, Seimo narė

Baudžiamojo kodekso pataisa dėl atsakomybės už neviešų posėdžių medžiagos paskelbimą buvo įregistruota 2013 m. – po išgalvotos Garliavos pedofilijos istorijos, kai akivaizdžiai buvo manipuliuojama mažamečiu vaiku, be jokios atsakomybės už mažametės gyvenimą ateityje. Todėl ir gimė pataisa, kad ir teismuose, kaip yra  numatyta atsakomybė už ikiteisminio tyrimo medžiagos paviešinimą, būtų apgintas privatumas, ypač nepilnamečių.

Vaikai yra ypač pažeidžiami ir patys negali apsiginti, ypač kai jais teisiniuose procesuose bando manipuliuoti kelios pusės, kai viešojoje erdvėje pateikiami ir vaiko gyvenimo, ir išgalvoti faktai. Prisiminkime Garliavos istorijos išdavą – į suaugusiųjų išgalvotą, dramatizuotą, po to teismuose narstytą pedofilijos istoriją įpainiota nepilnametė mergaitė bei jos pusseserė turėjo palikti Lietuvą. Visa tai – istorijos ir vaiko gyvenimo aplinkybių viešo pateikimo rezultatas.

Prisiminkime Garliavos istorijos išdavą – į suaugusiųjų išgalvotą pedofilijos istoriją įpainiota nepilnametė mergaitė bei jos pusseserė turėjo palikti

Tokiu barjeru, užkertančiu vaiko ir apskritai žmogaus teisių pažeidimus, galėtų būti atsakomybė už neviešų posėdžių medžiagos skelbimą. Neviešo bylų nagrinėjimo principas išplaukia iš Konstitucijos 117 straipsnio, nustatančio išimtis, kada teismo procesas gali būti uždaras: žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį. Jokiu būdu čia nekalbama apie žodžio laisvės suvaržymą, o kalbama apie žmogaus, visų pirma nepilnamečio, privatumo gynimą.

Juk ir Kedžių byla buvo susijusi su šeima, su šeimos santykiais, jų šeimos problemų sprendimu. Jeigu tuomet būtų laikytasi įstatymų dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, žmonių privataus gyvenimo apsaugos, ypač aukų, – tikiu, kad nebūtų tokių skaudžių pasekmių, kokios susiklostė visoje Garliavos istorijoje.

Bėda ta, kad įstatymų nesilaikoma, tad gal Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už baudžiamąjį nusižengimą padės tramdyti žalingą poveikį.

Teisėjas turi atsakingai įvertinti visą medžiagą, ar konkrečiame posėdyje nagrinėjama informacija susijusi su visuomenės teise žinoti. Ir tai yra saugiklis, kad visuomenei ir žiniasklaidai svarbi informacija nebūtų nuslėpta.

 

NE

Aistė Žilinskienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė

Tikiuosi, kad Prezidentė šio įstatymo nepasirašys, nes tai perteklinis teisės aktas, kuris jokios naudos visuomenei ar nukentėjusiems dėl nusikaltimų neduos. Pagal jau galiojančius teisės aktus, skelbiant nukentėjusiųjų duomenis jie turi būti nuasmeninti. Nepilnamečiai neturi būti atpažįstami.

Naujos pataisos sukurtų tokią situaciją, kad žiniasklaida bijotų imtis skelbti duomenis netgi apie tas bylas, apie kurias žinoti visuomenei būtų viešasis interesas. Pakaktų, kad vyktų vienas ar keli uždari teismo posėdžiai, ir duomenys apie tokias bylas negalėtų būti skelbiami. Praktiškai taip teisininkams įduodamas į rankas įrankis apriboti informacijos sklaidą. Žurnalistai tiesiog bijotų apie jas kalbėti.

Be to, kaltinamojo ar nusikaltėlio portretas būtų nematomas, nes nebūtų galima viešinti gana didelės informacijos dalies. Visuomenė tiesiog nebežinotų apie dalį reikšmingų bylų.

Be to, visuomenė praras teisę kontroliuoti teisminę valdžią, nes apie gana didelę jos darbo dalį tiesiog nebus kalbama.

Naujos pataisos sukurtų tokią situaciją, kad žiniasklaida bijotų imtis skelbti duomenis netgi apie tas bylas, apie kurias žinoti visuomenei būtų viešasis interesas.

Grįžtant prie nepilnamečių teisių apsaugos, tai jų apsauga pakankamai reglamentuota. Žurnalistų etikos inspektoriai už tokius pažeidimus baudžia. Jie ne tik nagrinėja skundus, bet ir patys stebi žiniasklaidos priemones ir įspėja apie pažeidimus, prašo taisyti trūkumus. Nuobaudos skiriamos kiekvienais metais.

Ši erdvė yra pakankamai kontroliuojama ir pagal dabar galiojančius teisės aktus žmonės gali apginti savo teises.

Be to, jei šis teisės aktas įsigalios, bus paradoksali situacija: ikiteisminio proceso metu, leidus prokurorui, tyrimo medžiagą galima viešinti, tačiau kai byla pasieks teismą, apie ją kalbėti ir rašyti bus uždrausta, ir kuo ji baigsis, visuomenė nebesužinos.

Be to, numatytos sankcijos už pažeidimus neadekvačios – baudžiamoji atsakomybė bus taikoma už viešąjį interesą žinoti tiesą.

Kas politikus skatino inicijuoti šį įstatymo projektą, pakomentuoti negaliu. Kol kas vienintelis atsakymas – tai kažkurio įstatymo rengėjo skaudi asmeninė patirtis, kurią nusprendė pritaikyti visiems.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...