2010 Rugpjūčio 26

Spaudos aktualija

Ar “Orlen Lietuva” atsidurs ant prekystalio?

veidas.lt

Kaip jau buvo skelbta, šio mėnesio pradžioje Lenkijos naftos koncerno “PKN Orlen” pasamdė tarptautinį investicijų banką “Nomura”, kuris turėtų įvertinti “Orlen Lietuvos” optimizavimo galimybes.

Lenkų spauda jau visą mėnesį rašo, kad šis bankas pasamdytas tam, kad surastų geriausią Mažeikiuose įsikūrusios naftos gamyklos pardavimo variantą. Tarp realių naftos įmonės pirkėjų įvardijami vien tik Rusijos koncernai „Rosneft“, „Surgutneft“ ir kt.

Rusijos naftos koncernas “Lukoil”, laikytas vienu iš favoritų perimant Lenkijos kompanijos “PKN Orlen” aktyvus Lietuvoje, lenkų dienraščiui “Dziennik Gazeta Prawna” oficialiai paneigė norįs investuoti į bendrovę “Orlen Lietuva”.

Taip pat kol kas nėra patikimų duomenų, jog “PKN Orlen Lietuva” galėtų įsigyti Lietuvos kapitalas. Kaip skelbė žiniasklaida, turtingiausiu Lietuvoje laikomas Bronislovas Lubys – galimas naftos perdirbimo įmonės Mažeikiuose pirkėjas. Teigiama, kad koncerno “Achemos grupė” savininkas Maskvoje ieško partnerių, su kuriais kartu galėtų įsigyti “PKN Orlen Lietuva” naftos perdirbimo gamyklos akcijas.

Lietuvos valdžia neturi jokios įtakos pasirinkti “PKN Orlen Lietuva” pirkėją. Primename, kad kai Mažeikių įmonę valdė amerikiečių „Williams“, pastaroji gamyklą vis tiek pardavė Rusijos koncernui „Jukos“, nors Lietuvos vyriausybei ir priklausė 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų. Analitikai teigia, kad naujieji Mažeikių bendrovės savininkai vis tiek bus rusai, tai tik laiko klausimas. Dabar “PKN Orlen” valdo 100 proc. “Orlen Lietuvos” akcijų.

“Orlen Lietuvos” generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara vakar po susitikimo su Lietuvos vyriausybės atstovais patvirtino, kad bankas pasamdytas tam, kad įvertintų veiklos optimizavimo galimybes visais aspektais, ir kad tai nėra nukreipta būtent į pardavimą. Tačiau vakar išplatintame “Orlen Lietuvos” pranešime spaudai teigiama, kad “Nomura” turės įvertinti visus galimus “Orlen Lietuvos” ateities scenarijus – tarp jų neatmetama ir visų “Orlen Lietuvos” akcijų pardavimo galimybė. “Galiu patvirtinti, kad šiuo metu pirmenybė neteikiama nė vienam iš scenarijų”,- pranešime teigė I.Fąfara.

“Mažeikių naftos” pirkimas už beveik 2,4 milijardo dolerių buvo didžiausia investicija užsienyje Lenkijos kompanijų istorijoje. Bendra Lenkijos koncerno investicijų į Mažeikių įmonę nuo 2006 metų suma sudaro 3,7 milijardo dolerių. Jo vadovybės atstovai kelis mėnesius neoficialiai pripažindavo, kad “Orlen Lietuva” pardavimo variantas svarstomas. Jie tikėjosi, jog spaudimas per žiniasklaidą privers Lietuvos vyriausybę galų gale pradėti bendradarbiauti su bendrove, kad ji vėl galėtų dirbti rentabiliai, pažymi “Rzeczpospolita”. Ekspertų vertinimu, geriausiu atveju už Mažeikių akcijas lenkai šiuo metu galėtų gauti tik pusę už šią įmonę sumokėtos sumos.

Koncernas “PKN Orlen” norėjo perimti Lietuvos terminalo “Klaipėdos nafta” kontrolę, tačiau Lietuvos valdžia lenkams šios krovos įmonės akcijų nepardavė. Energetikos ministro A.Sekmoko teigimu, “Orlen Lietuvai” ir valstybės valdomai bendrovei “Klaipėdos naftai” būtina “diversifikuotis, kad nebūtų tiesioginės priklausomybės”.

“Orlen Lietuva” galėtų krauti per kitus terminalus, lygiai taip pat “Klaipėdos naftai” būtų svarbūs ir kiti klientai. Toks diversifikavimas leistų objektyviai nustatyti rinkos tarifus, nes šiuo metu, kai yra didelė tiesioginė priklausomybė, apibrėžti tikslius tarifus yra sunku”, – teigė A.Sekmokas. “Orlen Lietuva” siekia išsiderėti iš “Klaipėdos naftos” 40 proc. mažesnius tarifus.

„Orlen Lietuva“ savininkų Lenkijos bendrovės „PKN Orlen“ netenkina Vyriausybės nenoras spręsti klausimo dėl porą metų nesutaisomo geležinkelio ruožo Mažeikiai-Rengė Latvijoje, kad naftos produktus būtų galima gabenti per Latvijos uostus. „Orlen“ atstovai taip pat kritikuoja liepos 15 d. Lietuvos energetikos ministerijos duotą sutikimą leisti laikyti už šalies ribų net 30 procentų privalomų degalų atsargų. Šis sprendimas, anot lenkų, labai skaudžiai atsiliepia koncernui, tačiau yra gera žinia Lietuvos vartotojams – degalai nuo kitų metų mažmeninėje rinkoje dėl to turėtų atpigti apie 7 ct. už litrą.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ svarsto visas Mažeikių naftos perdirbimo įmonės ateities galimybes:

Parduoda, dar tiktai galvoja tai padaryti ar visai neplanuoja parduoti. „Šiuo metu pirmenybė neteikiama nei vienam iš scenarijų“, – teigė I. Fąnfara.

Tuo tarpu premjeras A. Kubilius kalbėjo, kad koncernas „PKN Orlen“ privalo paisyti ir Lietuvos įmonių – „Klaipėdos naftos“ ir „Lietuvos geležinkelių“ interesų. Ministras A. Sekmokas pridūrė, kad „Klaipėdos nafta“ ir „Orlen Lietuva“ turi susitarti pačios, o Vyriausybė neketina kištis į šių įmonių derybas“. Dienraštis daro išvadą, kad Mažeikių gamyklos likimas šiandien yra neaiškus.

Verslo laikraštis „Verslo žinios“ mato tik dvi Mažeikių naftos gamyklos ateities perspektyvas:

„Arba optimizuos, arba – „ant prekystalio“ – tokia šios dienos šio laikraščio publikacijos antraštė. Kol kas oficialūs asmenys bando tvirtinti, kad Mažeikių naftos gamykla neparduodama. Tačiau vis dėlto įmonė yra, jeigu ne „ant prekystalio“, tai šalia jo.

„Logistika yra svarbiausias veiksnys siekiant pagerinti „Orlen Lietuvos“ pelningumą. Lenkų atstovų žodžiais, jau trejus su puse metų nebuvo priimtas nė vienas lenkų bendrovei naudingas sprendimas. Vietoje jų sulaukta daugybė nenaudingų, didžiausios Lietuvoje bendrovės rentabilumą mažinančių sprendimų”.

Ministro A. Sekmoko teigimu, nors Mažeikių gamyklą ir “Klaipėdos naftą” sieja strateginė partnerystė, abiems įmonėms yra naudinga išvengti tiesioginės priklausomybės. “Toks išskaidymas leistų objektyviai nustatyti, kokie yra tarifai”, – teigė energetikos ministras.

Naujienų agentūra BNS praneša:

„Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako gavusi Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio patvirtinimą, kad kol kas apie naftos perdirbimo bendrovės Mažeikiuose pardavimą nekalbama. Prezidentė pareiškė, kad spekuliacijas gali skleisti suinteresuotos pusės, kurios norėtų įmonę “Orlen Lietuva” nusipirkti pigiau.

Prezidentė pabrėžė, kad šiuo metu bendrovės rinkos kaina yra perpus mažesnė nei ta, kurią sumokėjo Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen”. “Nemanyčiau, kad kažkas galvodamas nors kažkiek apie verslą parduotų 50 proc. pigiau negu pats mokėjo”, – sakė prezidentė.

Paklausta, ar politiškai įmonės pardavimas būtų svarbus, D.Grybauskaitė atsakė: “Politiškai mes jau buvome pardavę ir amerikiečiams, rusams, dabar lenkams. Manau, kad politiškai, turint galvoje, kad įsipareigojimai, kuriuos bet kuris pirkėjas įgis, buvo nustatyti “Williams” pardavimo laikotarpiu iki 2024 metų – mes tai turime pirmiausia turėti galvoje”.

Dienraščio„Respublika“ nuomone, „PKN Orlen“ kaunasi dėl pelno Lietuvos sąskaita:

„Skirtingai nei premjero žmonės, Lenkijos koncernui atstovaujantis I. Fąfara neslėpė, dėl ko vakar buvo susitikęs su A. Kubiliumi ir kitais valdžios atstovais. Anot jo, kalbėta apie Mažeikių įmonėje perdirbamos naftos krovos tarifus, dėl kurių jau ilgą laiką deramasi su valstybei priklausančia „Klaipėdos nafta“.

Per pastaruosius penkerius metus lenkams priklausanti gamykla už krovą mokėjo po 13,62 Lt už toną, o dabar paprašė tarifą sumažinti iki 8 Lt už toną. Sutartis tarp abiejų įmonių buvo pasirašyta dar 2002 metais, ji automatiškai turėtų būti pratęsiama iki 2024 m., pakoreguojant tarifus. Pagal sutartį, prie seno tarifo įkainio turi būti pridedama pusė pernykštės infliacijos, bet ne daugiau kaip 5 proc. Pernai Lietuvoje užfiksuota 1,3 proc. infliacija, todėl krovos kaina turėjo padidėti 0,65 proc. – iki maždaug 13,7 Lt. Tačiau šįkart „Orlen Lietuva“ nutarė laikytis savo. Lenkų siekis buvo aiškus – bet kokia kaina padidinti savo pelningumą. Todėl derybos ir buvo nutrauktos pačiu šiurkščiausiu būdu. Anksčiau „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis yra pareiškęs, kad lietuviai nenusileis derėdamiesi dėl krovos įkainių.

Interneto portalas „Delfi“ skelbia, jog reikia suvokti, kad Europoje į Mažeikių įmonę panašių bendrovių yra daug:

Anot prezidentės D. Grybauskaitės, yra objektyvios priežastys, kodėl įmonei „Orlen Lietuva“ nėra lengva būti pelninga. Valstybės vadovė pabrėžė, jog šalies ekonomikai Mažeikių įmonė („Orlen Lietuva“) nėra gyvybiškai svarbi.

„Ekonomikai tai nėra strateginė įmonė. Kas įvežtų kurą, sumokėtų tą patį pridėtinės vertės mokestį (PVM) į Lietuvos biudžetą. Ji strategiška tik tam miestui tiek, kiek ji įdarbina mūsų žmonių, Lietuvos piliečių, ir tiek, kiek tie piliečiai sumoka į biudžetą. Tokia ir įtaka ekonomikai“, – sakė D. Grybauskaitė.

Priminsime, kad Mažeikių gamykloje šiuo metu dirba mažiau nei 3 tūkst. darbuotojų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...