2011 Rugsėjo 03

Ar Lietuvai atsipirks “EuroBasket 2011″

veidas.lt

Nors tokio lygio sporto varžybos, kaip šią savaitę po 72-ejų metų pertraukos į Lietuvą sugrįžęs Europos vyrų krepšinio čempionatas, – neįkainojamas džiaugsmas sirgaliams ir šansas valstybei pagerinti įvaizdį, vis dėlto kainą jis turi.

Tiesa, tiksliai suskaičiuoti visų išlaidų, kaip ir visų būsimų pajamų, praktiškai neįmanoma. Ar prieš čempionatą išasfaltuota seniai to laukusi gatvė prie jau veikiančios sporto arenos – priskaičiuotinos išlaidos? O kaip įvertinti finansinę naudą valstybei už reklamą stambiausioje pasaulio žiniasklaidoje? Tačiau pasaulio sporto vadybos ir ekonomikos ekspertai seniai visa tai “konvertuoja” į pinigus ir kruopščiai skaičiuoja didžiųjų sporto turnyrų ekonominę naudą ar, retesniais atvejais, nuostolius.
O koks prognozuojamas “EuroBasket 2011″ finansinis balansas Lietuvos biudžete?

Pasirengimui – šimtai milijonų
Du skaičiai palyginimui: 25 mln. Lt ir per 60 mln. eurų, kas tolygu per 207,2 mln. Lt, – Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje organizavimo biudžetas per aštuonis kartus menkesnis nei pernai Turkijoje vykusio pasaulio čempionato, nors abiejuose varžosi tiek pat – po 24 rinktines. “Minimalus biudžetas – maksimalus rezultatas”, – tokiu šūkiu vadovaujasi “EuroBasket 2011″ organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas.
Kaip įmanoma to pasiekti? “Turime stebėtinai didelių žmogiškųjų išteklių”, – didžiuojasi čempionato vyr. organizatorius.
“EuroBasket 2011″ jis prilygina mini olimpiadai – tai tris savaites trunkantis renginys, susidedantis iš daugybės komponentų. “Krepšinis užima vos 10–15 proc. Rūpinamės aštuoniolika skirtingų sričių: informacinėmis technologijomis (IT), saugumu, savanoriais, maitinimu, transportu, apgyvendinimu, pramogų zonomis, kokių niekur dar nebuvo”, – vardija M.Špokas.
Žinoma, negalime, kaip pernai turkai, komandas nemokamai atsiskraidinti į čempionatą. O valstybės skirtų 9,8 mln. Lt užtektų vien saugumui ir IT. Kiti pinigai – iš bilietų pardavimo ir verslo parama. Kiek išgalėdami stengėsi ir miestai “EuroBasket 2011″ šeimininkai.
Bet tai tik išlaidų ledkalnio viršūnė: nuo pat 2004 m., kai Lietuvai patikėta teisė organizuoti “EuroBasket 2011″, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų tam ėmė kapsėti milijonai. Jau už pačią teisę rengti čempionatą “FIBA Europe” teko sumokėti 3 mln. eurų. O kur dar penkių naujų arenų statyba ir Alytaus arenos rekonstrukcija. Kaip informavo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus patarėja Agnė Urbonaitė, ES struktūrinių fondų lėšų dalis arenų statyboje – apie 220 mln. Lt – beveik dvigubai didesnė nei valstybės skirtos lėšos per Valstybės investicijų programą, nors ir valstybė Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių, Panevėžio arenoms statyti skyrė 120,7 mln. Lt, milijonus skyrė ir savivaldybės. Šešiaženkles sumas kainavo ir infrastruktūra.
Maža to, koncesiniu pagrindu statytoms arenoms savivaldybės įsipareigojo dar keliolika metų mokėti po maždaug 2 mln. Lt. Nors yra išimčių: AB Klaipėdos arena laimėjo konkursą, įsipareigodama areną išlaikyti savo lėšomis, iš savivaldybės neimdama nė lito.
Savivaldybės, kurios tapo čempionato šeimininkėmis, turėjo nemažų išlaidų ir rengdamosi čempionatui. Pavyzdžiui, Vilnius čempionatui organizuoti skyrė 3 mln. Lt, Šiaulių arenoje įrengtos darbo vietos žurnalistams bei TV transliacijoms, papildomos saugos kameros bei kt. Šiaulių savivaldybei kainavo 500 tūkst. Lt. O kur dar išlaidos, susijusios su papildomu gatvių ir šaligatvių remontu, šienavimu, rodyklių įrengimu, gėlėmis ir pan.
Viską sudėjus susidaro suma. Ar ne per brangus Lietuvai tokio stambaus renginio šeimininkės vaidmuo? Ir kokia šios sumos dalis – negrąžinamas mokestis už neeilinį reginį, o kiek milijonų – ilgalaikės atsiperkančios investicijos?

Išlaidos ar atsipirksiančios investicijos

“Iš 9,8 mln. Lt, skirtų čempionatui organizuoti, į valstybės biudžetą per PVM mokestį 3 mln. Lt jau sugrįžo”, – teigia organizacinio komiteto buhalterė Jolanta Mikulėnienė. Iki čempionato pabaigos valstybės biudžetas bus beveik susigrąžinęs savo įnašą į “EuroBasket” organizacinio komiteto biudžetą.
Be to, čempionato organizacinis komitetas prognozuoja, kad sulauksime apie 30 tūkst. svečių iš užsienio – krepšininkų, kito čempionato personalo, sirgalių, žurnalistų. Per “EuroBasket 2009″ Lenkijoje sulaukta 25 tūkstančių, bet tuomet varžėsi 16 komandų, o šiemet – dvidešimt keturios. Lietuvoje kiekvienas svečias turėtų praleisti vidutiniškai penkias–septynias dienas. Turizmo departamento skaičiavimais, užsienio turistas Lietuvoje vidutiniškai per dieną išleidžia 244,9 Lt.
Atmetęs organizacinio komiteto padengiamas komandų ir jas lydinčių asmenų išlaidas, bet skaičiuodamas, kad sirgaliai – išlaidūs turistai, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas planuoja, kad užsienio turistai Lietuvoje už prekes ir paslaugas viešbučiuose, restoranuose, baruose, parduotuvėse sumokės mažiausiai 100 mln. Lt. Prie to verta pridėti dar kokius 10 mln. Lt, nes tautiečiai neabejotinai tas tris savaites daugiau išlaidaus, bent jau alui prie televizoriaus ir trispalvėms negailėdami. Jei išsipildytų optimistinės prognozės – tai dar per 20 mln. PVM mokesčio į biudžetą.
“Bet tai nerealu”, – likus penkioms dienoms iki čempionato pradžios apie jo organizatorių prognozuojamus užsienio svečių srautus sako “EuroBasket 2011″ oficialaus kelionių organizatoriaus “Saitas Group” valdybos pirmininkas Robertas Rukaitis. Jo prognozėmis, organizuotoms sirgalių grupėms kol kas galioja pesimistinis scenarijus – tūkstantis svečių kiekvieną dieną, o optimistinį – trys tūkstančiai – galima pamiršti.
Dar aktualesnis klausimas – ar tikrai Lietuvai atsipirks didžioji investicija į arenas. “Lietuva nėra tokia turtinga kaip Kinija, kad jas pastatytų, o po varžybų demontuotų. Bet nereikia žiūrėti į jas kaip į monstrus, skirtus tik krepšiniui, – tai daugiafunkciai kompleksai. Kiekvienas turi verslo planų ir turi išsilaikyti”, – įsitikinęs M.Špokas. Be renginių, juose vyksta kasdienis gyvenimas – dalis patalpų nuomojamos, jose įsikuria sporto mokyklos.
Kūno kultūros ir sporto departamento Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Mykolas Kačkanas primena ilgą ir lamingą Kauno sporto halės gyvenimą nuo pat 1939 m. Europos krepšinio čempionato. Į pensiją Halei dar anksti – dabar svarstoma, gal jai tapti Kūno kultūros akademijos baze, gal futbolo stadiono komplekso dalimi.
Kūno kultūros akademijos Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedros doc. dr. Vilma Čingienė pripažįsta: “Stambūs infrastruktūriniai sporto statiniai – be abejo, problema. Tolesnis jų išlaikymas priklausys nuo vadybinių gebėjimų, visuomenės savimonės, politinių sprendimų. Bet negi geriau nieko nestatyti ir būti tokiems “išskirtiniams” Europoje, kokie esame futbolo srityje?”
Yra ir sunkiai litais pamatuojama tokio masto sporto renginių vertė. “Iš finalinio etapo vyks tiesioginės transliacijos į 150 šalių. O juk kiekvienas reportažas prasideda pristatant, iš kur transliuojama. Kiek kainuotų 15–20 sekundžių reklama, kviečianti atvykti į Lietuvą? Per čempionatą Lenkijoje skaičiuotas 150 mln. auditorijos pasiekiamumas, dabar planuojamas apie 180 mln. FIBA užsakyto “Media value” tyrimo vertinimu, Lenkijoje per “EuroBasket 2009″ sugeneruota 240 mln. eurų pridėtinė vertė”, – skaičiuoja M.Špokas.

Pasaulis skaičiuoja iš anksto
Po čempionato organizacinis komitetas žada parengti išsamią vadybos ir finansų ataskaitą, kuria būtų galima pasinaudoti ateityje rengiant didelius sporto renginius. Tačiau sporto renginių ekonominiu atsiperkamumu jau penkiolika metų besidominti V.Čingienė sako, kad pasaulyje tokia analizė atliekama bent porą metų prieš renginius. “Jei būtume pradėję skaičiuoti anksčiau, galėjome pritraukti daugiau privačių lėšų, turėti dar didesnį ekonominį potencialą”, – įsitikinusi mokslininkė.
Žinoma, gaila, kad čempionatą rengti teko krizės laikotarpiu. Bet, V.Čingienės įsitikinimu, jo teigiamas ekonominis poveikis nekelia abejonių. Socialinę įtaką bendruomenei, miestui, šaliai gana sunku suskaičiuoti, bet ir ji bus.
Pasaulio patirtis rodo, kad daugelis didelių sporto varžybų šaliai organizatorei duoda tiesioginės finansinės ir netiesioginės naudos – per įvaizdžio gerėjimą ir turizmo plėtrą, liekančią infrastruktūrą. Todėl valstybės dešimtmečiais kovoja dėl teisės organizuoti tokius renginius. Šįsyk laimėtoja – Lietuva: “EuroBasket 2011″ yra renginys, kokio nepriklausoma Lietuva dar neturėjo ir galbūt dar ilgai neturės. Jei prisistatysime kaip puikūs varžybų organizatoriai gražioje šalyje, į “EuroBasket 2011″ investuoti pinigai atsipirks keleriopai.
Belieka to tikėtis ir linkėti mūsų krepšininkams, kad jiems padėtų namų sienos. Juo labiau kai į jas sudėta šimtai milijonų visų mūsų litų.

Ar Lietuvai atsipirks “EuroBasket 2011″

Iš viso (mln. Lt)     Iš valstybės, savivaldybių biudžeto (mln. Lt)
Čempionato organizavimas     apie 26    9,8
Iš jų:
IT ir kita arenų infrastruktūra    8,7
Savireklama ir viešieji ryšiai    3,3
Komandų apgyvendinimas, maitinimas    3,1
Organizacinės išlaidos    3
Renginiai (atidarymo, uždarymo ir kt.)    2,6
Saugumas    1,3

Mokestis “FIBA Europe” už teisę rengti “EuroBasket 2011″    10,4    10,4
Arenų statyba:
“Žalgirio” (Kaunas)    168,9    122,3
“Cido” (Panevėžys)    108    38
Šiaulių    75,5
“Švyturio” (Klaipėda)    54,7    20
Alytaus (rekonstrukcija)    37    18,2
Pastaba: Vilniuje varžybos vyks “Siemens” arenoje (statybos kaina – 67,4 mln. Lt). Kadangi ji pastatyta dar 2004 m., prie tikslinių išlaidų “EuroBasket 2011″ neskaičiuojama.

Išlaidos arenų infrastruktūrai    –    apie 30 mln. Lt

Arenų tolesnis išlaikymas (savivaldybės, kaip koncesininkės, ar partneriai, įsipareigoję skirti lėšų)    –
“Žalgirio” (Kaunas)    –
“Cido” (Panevėžys)    2,3 mln. Lt X15 metų
Šiaulių
“Siemens” (Vilnius)    –    (už renginius)
“Švyturio” (Klaipėda)    –    0

Čempionato miestų išlaidos aplinkai tvarkyti, gatvėms asfaltuoti, kelio ženklams, atributikai, savireklamai ir kt. – apie 14–15 mln. Lt

Pastaba: nepriskaičiuotos lėšos, skirtos tikslinei turizmo reklamai, burtų traukimo ceremonijai (0,1 mln. Lt), ES ir kitų šaltinių lėšos viešbučių plėtrai ir kt.

Ekonominė nauda
Tiesioginė
PVM mokesčiai į valstybės biudžetą:
nuo organizacinių išlaidų (apie 26 mln. Lt)    5,5 mln. Lt
nuo bilietų (apie 17 mln. Lt)    3,6 mln. Lt
nuo čempionato svečių išlaidų viešbučiams, maitinimuisi, pramogoms, prekėms, atributikai, taip pat Lietuvos gyventojų išlaidų atributikai, kavinėms stebint varžybas ir pan. (110 mln. Lt)     23,1 mln. Lt

Netiesioginė
Be Vilniaus, dar penki miestai turi naujus, modernius, daugiafunkcius kompleksus vietos ir tarptautiniams sporto, pramogų, kultūros renginiams organizuoti, taip pat vietos bendruomenės reikmėms.
Gerokai padidės valstybės žinomumas: vyks tiesioginės transliacijos į 150 šalių, valstybė bus paminėta pasaulio žiniasklaidoje (pasiekiamumas – apie 180 mln. žmonių auditorija).
Po tokių stambių renginių turizmo srautai ir vėlesniais metais gali padidėti 10–15 proc.
Sutvarkyti miestai, išasfaltuotos gatvės, atsinaujino ir prasiplėtė viešbučiai. Pagerėjo gyventojų gyvenimo kokybė, tikėtina, mažės nusikalstamumas.

Šaltinis: “EuroBasket 2011″ organizacinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, “Veido” ekspertų prognozės

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Zuvis Zuvis rašo:

    cia reikia suprasti kad vistiek blogai


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...