Klaipėdos universitetinis mokslo ir gydymo centras nėra utopija, tik tam reikia uostamiesčio ligoninių, savivaldybės, universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos geros valios. Tiesa, dar ir Seimo, nes tokiam trečiam centrui įsteigti reikėtų koreguoti įstatymus, keisti ligoninių restruktūrizavimo planą. Tokį sutarimą pavyko pasiekti Klaipėdos forume, kurį inicijavo Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų iniciatyvinė grupė bei miesto meras Rimantas Taraškevičius.

Forume Sveikatos apsaugos ministerijai atstovavęs ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius sako, kad ministerija neprieštarauja šiai idėjai, tačiau neleis jos diskredituoti. “Kai sakoma, kad tokio centro steigėjai bus savivaldybė ir Klaipėdos universitetas, kuris nerengia medikų, ir tai norima daryti remiantis vienos ligoninės baze, tai pasityčiojimas iš pačios idėjos. Koks tikslas: ar kad dėl to centro įsteigimo pagerėtų paslaugų kokybė, ar kad tik užsikabintum iškabą?” – retoriškai klausia M.Marcinkevičius.

Jo manymu, pirmiausia reikia sujungti bent dvi – Respublikinę ir Jūrininkų ligonines, o paskui gal ir kitas. Reikia ne tik Klaipėdos, bet ir Kauno ar Vilniaus universitetų dalyvavimo, nes uostamiesčio universitetas gydytojų nerengia.
Dar viena problema – pagal galiojantį įstatymą tokių centrų steigėja negali būti savivaldybė. Ministro patarėjas čia mato du problemos sprendimo būdus: arba savivaldybė nepretenduoja būti steigėja, o lieka tik partnerė, arba reikia keisti tai reglamentuojantį įstatymą.

Priminsime, kad šiuo metu vykdomą sveikatos apsaugos įstaigų reformos etapą numatyta baigti 2011-aisiais, tad jei klaipėdiečių ketinimai rimti, jungtis ir įsteigti trečiąsias Lietuvoje didžiąsias klinikas reikėtų per 2011 metus.