2014 Liepos 14

Ar įmanoma sutramdyti piratus

veidas.lt


Statistika rodo, kad net 53 proc. programinės įrangos, instaliuotos lietuvių kompiuteriuose, buvo nelicencijuota. Tačiau kartais neatkreipiamas dėmesys į tai, kad legaliais būdais įsigyti programinę įrangą, filmą ar kitą kūrinį galimybių nėra. Advokatai tai pripažįsta ir siūlo savus šių problemų sprendimo būdus.

Dažniausiai interneto piratai nelegaliai siunčiasi kompiuterines programas ir audiovizualinius kūrinius: filmus, muziką, audioknygas. Lietuvos antipiratinės asociacijos (LANVA) pirmininkė advokatė Dina Adomavičiūtė tvirtina, kad jai daugiausia tenka susidurti su filmų piratavimu, bet kitokio turinio piratavimo atvejai taip pat tebėra labai dažni.
Žiūrint į labiausiai pirataujančių valstybių statistiką galima pastebėti tendenciją, kad autorių teisės mažiausiai pažeidžiamos išsivysčiusiose valstybėse. Tarp mažiausiai pirataujančių rikiuojasi JAV, Suomija, Norvegija, Danija, Liuksemburgas ir kitos valstybės, kuriose piratinė programinė įranga nesiekia ketvirtadalio visų vartotojų. Taip pat nelegaliai muziką, filmus, knygas ar kitus kūrinius siunčiasi mažiau nei trečdalis gyventojų.

Pagrindinės priežastys įvairios
Erikas Saukalas, advokatų kontoros „Metida“ asocijuotas partneris ir advokatas, nurodo tris priežastis, dėl kurių, jo nuomone, yra pirataujama. „Pirmiausia už piratinę produkciją nereikia mokėti arba kaina yra maža, palyginti su originalaus produkto kaina, o piratinės produkcijos kokybė vartotojus iš esmės tenkina. Antra, piratinė produkcija yra lengvai prieinama, ją galima lengvai parsisiųsti internetu ar įsigyti iš trečiųjų asmenų“, – teigia E.Saukalas.
Trečia priežastis, pasak jo, yra gana objektyvi: kartais žmonės piratauja todėl, kad vartotojo šalyje neįmanoma įsigyti norimos originalios produkcijos arba jos kaina rinkoje yra itin didelė, dėl to vartotojui neprieinama.
D.Adomavičiūtė taip pat atkreipia dėmesį į šias priežastis, pabrėždama, kad kartais žmonės neatsižvelgia į prastą produkcijos kokybę ar žalos pavojų įrangai. „Dar mažiau susimąstoma apie tai, kad neteisėtu būdu įsigyjant kūrinius daroma itin didelė žala autoriams ir autorių teisių turėtojams“, – primena advokatė.
Asociacijos „Business Software Alliance“ (BSA), kurios vienas tikslų yra kovoti su programinės įrangos piratavimu, atstovo – advokatų kontoros „IPnovus Law“ vadovaujanti partnerė Jolanta Kaminskaitė teigia, kad bene dažniausiai girdima nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo priežastis yra kaina.
„Vis dėlto „brangi kaina“ greičiausiai tėra tam tikras siekis pasiteisinti. Manome, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis nelicencijuotos programinės įrangos naudojimą, yra žinių stoka arba tikslingas jų ignoravimas. Šiais naujųjų technologijų laikais kiekvienas, manantis, kad norimos programinės įrangos licencijos kaina yra didelė, turi galimybę ieškoti ir rasti pigesnių arba netgi neatlygintinų, tačiau licencijuotų ir legalių alternatyvų“, – sako J.Kaminskaitė.
Ji tvirtina, kad dauguma programinės įrangos gamintojų taiko įvairius licencijavimo modelius, kuriais siekiama sudaryti sąlygas programine įranga naudotis visiems norintiesiems. Esą kai kurios tam tikrų programų licencijos suteikiamos nereikalaujant mokesčio. Dėl šios priežasties vartotojai negali teisintis vien tik programinės įrangos kaina. J.Kaminskaitės nuomone, tereikia pasidomėti programinės įrangos galimybėmis.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...