2010 Birželio 05

Mityba

Ar “gydomieji” maisto produktai iš tiesų sveikiausi

veidas.lt

"Veido" archyvas

Parduotuvių lentynose daugėja įvairių vitaminų, probiotikų ar omega-3 riebalų rūgščių prisotintų maisto produktų

Pastaraisiais metais pasaulio maisto pramonėje stiprėja nauja tendencija – vis daugiau bendrovių savo produktus stengiasi reklamuoti ne tik kaip skanius ar šviežius, bet ir kaip neva apsaugančius nuo ligų ar net gydančius. Mokslininkai abejoja, ar visuomet teiginiai apie naudą sveikatai pagrįsti.

Maisto produktų pristatymas taip, tarsi jie būtų itin sveiki ar net gydomieji, pastaraisiais metais kelia daug diskusijų. Kaip tvirtina įtakingas žurnalas “Forbes”, didžiosios pasaulio kompanijos į savo gaminamus maisto produktus prikemša gerųjų bakterijų, omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių ir kitų priedų, taip pat finansuoja klinikinius tyrimus, kad jais galėtų pateisinti teiginius apie produkto naudą sveikatai – dažnai apdairiai miglotus, kurie ištrina liniją tarp maisto ir medicinos.

Šio vadinamojo funkcinio maisto gamintojai žada, kad vartojantiesiems jų pagamintą produkciją sustiprės imunitetas, geriau veiks virškinimo sistema, bus tvirtesni kaulai, netgi širdis bus apsaugota, be to, jie geriau išsimiegos.

Priminsime, kad funkciniai maisto produktai – tai toks maistas, į kurį gamybos metu įdedama esą žmogaus organizmui naudingų veikliųjų medžiagų. Vis dėlto mokslininkai ir medikai teigia, kad tokių maisto produktų naudos įrodymų trūksta.

Na, bet pirkėjus tokia reklama vilioja. Daugiau kaip dviejų tūkstančių prekių ženklų funkcinio maisto pardavimas 2008 m., kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės “Packaged Facts” duomenys, Jungtinėse Valstijose pasiekė 31 mlrd. dolerių ribą – 14 proc. daugiau negu 2006 m. O visame pasaulyje funkcinio maisto per metus parduodama net už 160 mlrd. dolerių. Be to, kasmet prekyba tokiu maistu padidėja vidutiniškai 7 proc. Į šias pajamas įeina 4 mlrd. dolerių, kuriuos gyventojai išleidžia jogurtui su didelėmis dozėmis probiotinių bakterijų, 1,8 mlrd. dolerių – duonai ir kitam maistui, į kurį pridėta omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, 1,5 mlrd. dolerių – įvairioms košėms bei sausiems pusryčiams ir t.t.

Tyrimai reklaminių teiginių nepatvirtina

“Mes stebime maisto produktų revoliuciją. Tai visiškai naujas sąmoningumo lygis – kiekvienas produktas turi pridėti tau sveikatos ar užkirsti kelią ligoms. Jei randi tobulą priedą, tampi turtingas”, – taip naują maisto pramonės tendenciją apibūdina JAV konsultacijų bendrovės “Bevmark consulting” prezidentas Thomas Pirko.

“Bet dauguma šių teiginių neturi jokių įrodymų, – atkerta Klivlando klinikos kardiologijos skyriaus vadovas Stevenas Nissenas. – Gydymo procesas neprasideda nuo sausų pusryčių dėžutės. Toks maistas gali būti būdas protingiems rinkodaros specialistams pavilioti žmones nuo tikrai sveiko maisto – šviežių daržovių ir vaisių”. Jam pritaria knygų apie sveiką mitybą autorius Michaelas Pollanas, įsitikinęs, kad teiginiai apie sveikatingumą veikia žmonių psichologiją.

Jei tikėtume amerikiečių bendrove “Lifeway Foods”, jos gaminamas jogurtinis gėrimas, skirtas vaikams, “ProBugs” yra skanus ir naudingas vaikų virškinimo sistemai. Jame esanti didelė dozė – 7–10 mlrd. gerųjų bakterijų, kurios, kaip teigiama “Lifeway” tinklalapyje, slopina kenksmingų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Iš tokio prisistatymo niekada neatspėsite, kad klinikiniai tyrimai, kuriais siekta paremti “ProBugs” naudą, žlugo. Pasirodo, tyrimas atskleidė, kad 125-iems tirtiems vaikams kasdieninė “ProBugs” dozė visiškai nesumažino antibiotikų sukelto viduriavimo. Šis jogurtas neturėjo įtakos ir skrandžio skausmams, niekaip nepavyko įrodyti ir jo naudingumo virškinimo sistemai. Bent tai liudija pernai paskelbtas Džordžtauno universiteto mokslininkų tyrimas. Tik nesveikiausiems vaikams šis gėrimas davė šiek tiek naudos.

Vis dėlto net po šio tyrimo “Lifeway” lyg niekur nieko toliau primygtinai reklamavo “ProBugs” naudą virškinimui. Maža to, “Lifeway” vadovai apkaltino Džordžtauno mokslininkus atlikus netikslų tyrimą: esą jie supainiojo, kurie pacientai gavo “ProBugs” gėrimo, o kurie – paprasto jogurtinio gėrimo ir patyrė placebo efektą. Džordžtauno mokslininkai gina savo tyrimą sakydami, kad “Lifeway” neturėjo skundų dėl tyrimo, kol nepasirodė rezultatai.

Kai kurie kiti tyrimai dėl probiotikų naudos rodo, kad jie šiek tiek sumažina vaikų viduriavimą, tačiau daug priklauso nuo to, kokios bakterijos naudojamos. 201 paciento tyrimas Izraelyje 2005 m. parodė, kad dvi bakterijos – Bifidobacterium lactis ir Lactobacillus reuteri – mažina vaikų viduravimą, tačiau antroji bakterija efektyvesnė. Tuo tarpu maisto gamintojams neprivaloma pasakyti, kurių bakterijų ir koks jų kiekis yra jogurtuose, ir daugelis to nesako.

Be to, kažkada tyrėjai manė, kad bet koks probiotikų kiekis saugus, tačiau olandų mokslininkai su tokiais teiginiais nesutinka: 2008 m. sugirdžius didžiules dozes gerųjų bakterijų sergantiesiems smarkiu kasos uždegimu paaiškėjo, kad pacientų, kurie gavo šių bakterijų, mirštamumas buvo didesnis.

Sveikatinimo šūkius išsaugo nedaugelis bendrovių

“Forbes” kalbinti mokslininkai laikosi nuomonės, kad omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys nepaverčia baltos duonos sveiku maistu, o papildomos bakterijos nepašalina cukraus iš jogurto. “Žmonės maistingųjų medžiagų turėtų gauti iš tikro maisto, o ne iš dirbtinai modifikuoto, kad būtų tam tikros naudos sveikatai”, – įsitikinęs Viskonsino universiteto kardiologas Jamesas Steinas.

Dėl keleto maisto priedų, tokių kaip maistinės skaidulos, esama rimtų įrodymų apie jų naudą sveikatai, tačiau tai išimtis. Europos maisto saugumo tarnyba (EMST) nuo 2006 m. iki dabar peržiūrėjo ir atmetė 80 proc. iš daugiau nei 900 teiginių dėl maisto produktų naudos sveikatai. Tik devyni iš naujausių 416 maisto produktų sveikatinimo šūkių perėjo patikrinimą. Naujausias pralaimėtojas – jogurtą gaminanti prancūzų korporacija “Danone”, kuri neseniai atsiėmė patikslinti Europos maisto saugumo tarnybai pateiktas savo paraiškas dėl jogurto naudos sveikatai teiginių.

Beje, kai kurie nauji funkciniai produktai yra iš tiesų keisti. Pavyzdžiui, JAV bendrovė “Sarpes Beverages” giriasi sukūrusi “Dream Water” (angl. svajonių vandenį) – pirmąjį vandens gėrimą, padedantį atsipalaiduoti ir užmigti. Nepriklausoma mokslininkų grupė “Natural Standart” daro išvadą, kad tokiam teiginiui pagrįsti nepakanka įrodymų.
Naujausia užgaida – saldus vanduo su vitaminais pristatomas kaip sveikas gėrimas. Mitybos specialistai teigia, kad nėra naudinga vitaminų gauti daugiau nei rekomenduojama paros norma. Štai Olandijos nacionalinio viešosios sveikatos ir aplinkos instituto mitybos tyrimų vadovas Hansas Verhagenas teigia, kad vakariečiai gauna pakankamą kiekį daugumos rūšių vitaminų, o jų perteklius gali būtų pavojingas.

2007 m. Amerikos medicinos asociacijos žurnalo tyrimas sujungė 68 tyrimus, kuriais tirta 232 tūkst. pacientų. Iš šio jungtinio tyrimo paaiškėjo, kad mirštamumas tarp tų, kurie didelėmis dozėmis vartojo beta karoteną, vitaminą E ar vitaminą A, penkiais procentais didesnis.

O amerikietė dietologė Marion L.Neuhouser nerimauja, kad vitaminų prigrūsto vandens, užkandžių ir duonos vartojimas gali privesti prie pavojingos vitaminų suvartojimo ribos, nustatytos Nacionalinio sveikatos instituto.
Beje, ne visuomet naudos sveikatai šūkiais apsiginklavę gamintojai naudoja pačias vertingiausias medžiagas. Visi žino, kad omega-3 riebalų rūgštys gali apsaugoti nuo širdies ligų. Mažiau žinoma, kad ne visos omega-3 riebalų rūgštys vienodai veiksmingos. Daugelis didelių tyrimų, patvirtinusių omega-3 riebalų rūgščių naudą širdžiai ir kraujagyslėms, tyrė arba dokozaheksaeno rūgštį (DHR) omega-3, randamą lašišose, sardinėse ir mamos piene, arba kitų žuvų taukus, vadinamus eikozapentaeno rūgštimi (EPR). Tačiau daugelyje maisto produktų, kurie, kaip skelbiama, yra puikus omega-3 šaltinis, esama alfa linoleno rūgšties (ALR), gaunamos iš riešutų ir sėmenų. Kadangi tik mažas procentas ALR organizme virsta į EPR ir DHR, jis, pasak kardiologų, gali neturėti tokios pačios naudos širdžiai. Pavyzdžiui, gamintojai skelbia, kad “Kellogg” dribsniuose “Kashi Almond Crunch” esama 500 mg omega-3 riebalų rūgščių, bet tai yra ALR.

“Taigi, jei vaistų kompanijos skelbtų tiek šūkių, pagrįstų tiek mažai įrodymų, jos paprasčiausiai būtų nubaustos”, – apibendrina Džordžtauno universiteto gydytojas Danielis Merensteinas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...