2011 Lapkričio 08

Ar Europa išmoks taupyti energiją?

veidas.lt


Europos šalys visos kartu ir kiekviena atskirai sieks, kad energijos po 10 metų būtų suvartojama ne 10 proc. daugiau nei dabar, o 20 proc. mažiau.

Įsivaizduokime pastatą, kuris visai arba beveik visai nenaudoja energijos ir netgi neteršia aplinkos. Pastatą, kuris yra šiltas net giliausią žiemą, bet tam nereikia jokio centrinio šildymo. Tačiau svarbiausia, kad toks pastatas yra ne koks pavyzdinis projektas ir siekiamybė, o vienas iš tūkstančių naujų statinių, ir kitokių žmonės nė nebeįsivaizduoja.
Tokį tikslą – statyti vien tik energiją taupančius namus, populiariai vadinamus pasyviaisiais, yra išsikėlusi visa Europos Sąjunga. Planuojama, kad jau nuo 2018 m. tokie reikalavimai bus taikomi viešųjų pastatų statybai, o po dvejų metų – ir visiems gyvenamiesiems bei komercinės paskirties pastatams.
Ir tai tik nedidelė dalis priemonių, kuriomis Europoje bus mažinamas bendras energijos suvartojimas. Mat Europai energetikos srityje išties sekasi beveik viskas, išskyrus energijos taupymą. Juk kol kas ES neatsilieka nei nuo emisijos mažinimo, nei nuo atsinaujinančių šaltinių naudojimo tikslų, o štai energijos kasmet suvartojama vis daugiau.
Pavyzdžiui, jeigu dabartinės energijos vartojimo tendencijos nesikeistų, per artimiausius penkiolika metų energijos suvartojimas Europoje išaugtų 10 proc. Tad visoms ES šalims iškeltas bendras tikslas radikaliai pakeisti šią tendenciją ir vietoj vis didesnio suvartojamo energijos kiekio imti energijos naudoti vis mažiau, o iki 2020-ųjų jos suvartoti 20 proc. mažiau, nors galimybės taupyti kiekvienoje šalyje labai skirtingos.

Pavyzdys – Vokietija

Bene daugiausiai energijos per ateinantį dešimtmetį sutaupyti yra užsimojusi didžiausia Europos ekonomika – Vokietija. Vokietijos vyriausybė apsisprendė iki 2022 m. nutraukti visų atominių jėgainių eksploatavimą ir tapti pirmąja išsivysčiusios pramonės valstybe, paskelbusia planus visiškai atsisakyti atominės energijos. Tačiau dar svarbiau, kad Vokietija tapo pirmoji tarp galingųjų valstybių, pareiškusių, kad energijos trūkumas nebus niekaip kompensuojamas, nes tiek energijos, kiek jos suvartojama dabar, nebereikės. “Užtikriname, kad elektra bus tiekiama visą laiką ir visiems vartotojams”, – žada Vokietijos aplinkos ministras Norbertas Roettgenas, aiškinantis, esą Vokietija sutaupys didžiulius kiekius energijos perėjusi prie žaliųjų technologijų.
Priminsime, kad atominės elektrinės šiuo metu pagamina 22 proc. visos suvartojamos elektros energijos, tad maždaug tokiu procentu Vokietija žada sumažinti elektros energijos suvartojimą iki 2022-ųjų.
Pasyvieji namai – tik dalis visų Vokietijos planų, kaip energijos suvartoti kuo mažiau. Ši šalis tikisi, kad savo pavyzdžiu paskatins ir kitas ES šalis. “Vokietija bus naujo atsinaujinančių energijos šaltinių amžiaus pradininkė. Jos pėdomis seks visos kitos ES šalys“, – neabejoja Vokietijos aplinkos ministerijos atstovai.

Sumokės vartotojai?

ES direktyvose numatyta, kad naujoji taupymo, efektyvesnio energijos vartojimo ir mažesnio teršimo strategija iki 2050 m. leis sukurti mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų ekonomiką. Pastaroji esą kiekvienam namų ūkiui kasmet leistų sutaupytų po 1000 eurų, o visoje ES būtų sukurta 2 mln. naujų darbo vietų.
„Sumažintos energijos sąskaitos leis padidinti energetinę nepriklausomybę ir saugumą”, – tvirtina Europos Parlamento Žaliųjų grupės politikas Claude’as Turmesas.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Pirmiausia skaičiuojama, kad kasmet iki pat 2020-ųjų į ekologiškas technologijas, transportą, infrastruktūrą ir aplinkos apsaugą ES šalims iš viso reikės papildomai investuoti po 270 mlrd. eurų. Kartu su dabartinėmis investicijomis tai sudarytų 19 proc. dabartinio ES bendrojo vidaus produkto.
Tiesa, aiškinama, kad energijos taupymas leis sumažinti energetinių resursų importą iš Rusijos, Norvegijos bei Alžyro ir kasmet sutaupyti 175–320 mlrd. eurų, kurie ir padengtų perėjimo prie žaliųjų technologijų išlaidas. Tačiau kiti skaičiavimai rodo, kad nors šiuo metu ES importuoja 50 proc. savo energijos resursų, iki 2030 m. importuojama dalis gali ne tik nesumažėti, bet ir padidėti iki 70 proc.
Be to, Vokietijos pavyzdys rodo, kad didžiausia perėjimo prie žalių technologijų našta vis dėlto tenka ir, matyt, ateityje teks vartotojams. Pavyzdžiui, jau dabar subsidijos žaliajai energetikai iš mokesčių mokėtojų kišenės šioje šalyje siekia 13 mlrd. eurų per metus, o per 10 metų jos gali išaugti 35 proc., nes būtent tiek išaugs ir žaliosios energijos gamyba.

Kaip ES bus taupoma energija iki 2020-ųjų
Vyriausybės raginamos kasmet viešųjų institucijų pastatuose energijos suvartojimą mažinti bent po 3 proc. ir pirkti tik tas prekes ir paslaugas, kurios gaminamos ar teikiamos efektyviai vartojant energiją;
Valstybinis sektorius privalo kasmet renovuoti ne mažiau kaip po 3 proc. viešųjų institucijų pastatų;
Visi viešųjų institucijų pastatai, kurie bus statomi Europoje po 2018 m., turės būti energetiškai efektyvūs;
Po 2020 m. energetiškai efektyvūs turės būti absoliučiai visi nauji pastatai;
Energijos tiekėjai privalės skatinti savo klientus efektyviau vartoti energiją ir kasmet po 1,5 proc. mažinti parduodamos energijos kiekį.

Šaltinis: Europos Komisija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...