Eugenijus Skerstonas / Mildos Palilionytės nuotr.

„Ar esate madingas?“, − savo studentų mėgsta klausti knygų apie interjerą ir madą autorius, socialinių mokslų daktaras, su išvaizdos mada susijusių disciplinų dėstytojas Eugenijus Skerstonas. Kartu jis pripažįsta, kad tai nėra lengvas klausimas, o atsakyti už jus negali niekas.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

„Reikia jausti savo vietą ir turėti argumentų, kodėl priskiri save madingųjų kategorijai arba ne“, − apgalvoti savo atsakymą pataria mados ekspertas.

„Lietuvoje, ypač vyrams, niekada nebuvo būdinga domėtis savo išvaizda. Istorinės, politinės aplinkybės lėmė kitokį požiūrį į save, kitokią savivoką ir saviraiškos formas, kurios labai skiriasi nuo prancūzų arba italų“, − lietuvių apsirengimo tendencijas lygina tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas. Tiesa, jis pabrėžia, kad visuomenių požiūrį į madas lemia socialinės, politinės, ekonominės sąlygos, todėl palyginimai, kodėl skiriamės nuo vakariečių, būtų labai sąlyginiai.

Lietuvoje, ypač vyrams, niekada nebuvo būdinga domėtis savo išvaizda.

„Mūsų konservatyvus santykis į išvaizdą labai gajus, nes daugybę metų buvo formuojamas“, − apibūdina pašnekovas. Mados ekspertas nėra linkęs šio santykio sieti su sovietiniu režimu, nors pasak jo, tai turėjo įtakos madai. „Mada gali būti politizuojama, bet sovietinėje aplinkoje išvaizdos mada nebuvo aptarimų ir susidomėjimo objektas, parduotuvėse nebuvo drabužių pasirinkimo“, − paaiškina dr. E.Skerstonas.

Lygiuojamės į Vakarus

Pašnekovas įžvelgia lietuviško jaunimo mados problematiką istoriniame kontekste. „Lietuvos jaunimas tik pastaruosius kelis dešimtmečius gali patenkinti savo įnorius platesniame kontekste. Jie turi priprasti prie šių galimybių, edukacijos stoka vis dar jaučiama. Mūsų tėvai neturėjo reikiamos patirties ir galimybių sekti madą, tad negalėjo perduoti šios patirties“, − paaiškina E.Skerstonas.

Dar reikia laiko, kad visuomenė susitaikytų su tam tikromis aprangos saviraiškos formomis.

„Matau daug teigiamų požiūrių, stengiamasi neatsilikti nuo Europos jaunimo, tam pagreitį suteikia kelionės, tarptautiškumas. Lietuvos miestuose tikrai galima pamatyti šiuolaikiškai apsirengusių jaunuolių. Kita vertus, dar reikia laiko, kad visuomenė susitaikytų su tam tikromis aprangos saviraiškos formomis“, − dabartinį požiūrį į madą ir jos naudojimą įvardija pašnekovas.

„Išskirčiau tik perkamosios galios galimybes, bet kita vertus, tai būdinga ir daugelio Europos šalių jaunimui. Jie įkalinti savo galimybėse, tai varžo saviraiškos fantaziją, norus ir įgeidžius. Žmogus psichiškai stabiliai ir patogiai jaučiasi, jeigu jis atrodo taip, kaip kiti ir nerizikuoja būti sukritikuotas“, − paaiškina E.Skerstonas, prieš metus išleidęs knygą „Mados psichologija“.

Knygos autorius pabrėžia, kad finansinės galimybės nebūtinai suteikia gebėjimą gražiai rengtis ar domėtis savipuoša. „Yra žmonių, kurie moka apsirengti gražiai arba nemoka. Vieni žmonės turi meninę nuojautą – talentą, o kiti − meninę nuovoką, kurią galima lavinti. Tai tas pats, kaip su muzikine klausa“, − palygina ekspertas.

Ką reiškia būti madingam?

Pasakyti sunku, pripažįsta pašnekovas, bet pateikia tam tikrą paaiškinimą: „Madingas galbūt yra tas, kuris išsirinks parduotuvėje naujausius gaminius, pagal naujausias mados tendencijas, bet būtent gebėjimas sukomponuoti kostiumą, suderinti drabužius tarpusavyje sudaro prielaidą kitiems spręsti apie jūsų meninę nuovoką“.

Mada yra ypač aktuali, kai žengiama iš ankstyvos jaunystės į brandesnį amžių. Tuo metu domimasi bendraamžių išvaizda ir pasąmoningai siekiama susitapatinti su savo aplinka, būti tokiu, kaip ir kiti, sako E.Skerstonas. Čia pašnekovas įžvelgia pavojų, nes, pasak jo, siekiant susitapatinti su aplinka dažnai prarandamas individualumas.

Patraukliai atrodantis žmogus yra malonesnis už nesidomintį savimi, ignoruojantį aprangą ir išvaizdą.

Dar ekspertas mato mados tendencijų vaikymosi pavojų. „Madingumas netrukdo saviraiškai, bet komplikuoja šį procesą, nes jūs galite būti madingas ir išskirtinis arba madingas ir toks, kaip visi“, − mados ir individualumo konfliktą įžvelgia pašnekovas.

Jis išskiria mados vartotojų tipus: „Jaunas madingų produktų vartotojas gali būti išmanus, pasyvus, kūrybingas arba nekūrybingas. Pastarasis seka aplinkos pavyzdžiu ir noriau tapatinasi negu rizikuoja per aktyvią savo savikūrą tapti kritikos objektu.“

Kodėl reikia domėtis mada?

E.Skerstonas mados nuovokos lavinimą lygina su domėjimųsi menu. „Lavinti nuovoką galima dalyvaujant mados parodose, renginiuose, produkcijų pristatymuose. Tai puiki proga praprusti ir suprasti daugiau. Bet  pirmiausia, turite turėti vidinį poreikį domėtis mada. Jeigu daiktiškoji paties tapatybė jums neaktuali, arba, paprasčiau sakant, jums nerūpi jūsų išvaizda, jūsų nedomins ir mada“, − paaiškina mados ekspertas.

„Aukštosios mados vienetiniai kūriniai yra meno kūriniai, kuriais visuomenė visada turi galimybę gerėtis mados savaitėse, kolekcijose, televizijoje ir internete. Domėjimasis mada visada gali būti patenkinamas“, − teigia pašnekovas.

Kalbėdamas apie madą, jis pabrėžia, kad aukštosios mados kūriniai savaime nėra mada. „Madą suvokiame kaip visuotinį elgesį, daugeliui priimtiną formą, o podiumas visada susijęs su vizija, kuri gali būti įkvėpimas industrinei madai, kuri juos tiražuoja“, − paaiškina ekspertas.

Paklausiau pašnekovo, kur nueisime, jeigu madą suvoksime tik kaip papildomą pinigų ir laiko švaistymą: „Kažin ar visur skubant, intensyviai bendraujant lieka laiko savikūros procesui, bet tai nereiškia, kad ši veikla turi likti kažkur užribyje. Savikūros procesas svarbus ne tik jums pačiam, bet ir mums visiems. Patraukliai atrodantis žmogus yra malonesnis už nesidomintį savimi, ignoruojantį aprangą ir išvaizdą“, − atsako ekspertas.

„Nebūtina demonstruoti brangių drabužių, norint gražiai apsirengti, nereikia didelių išlaidų, jeigu turite meninę nuojautą, kuri gali būti lavinama“, − pataria E.Skerstonas.