2010 Rugsėjo 16

Spaudos aktualika

Ar atsiras LEO pakaitalas?

veidas.lt

Premjeras Andrius Kubilius, ūkio ministras Dainius Kreivys ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė bandė įtikinti didžiausią valdančią frakciją – konservatorius – valstybės įmones kontroliuojančio holdingo „Visuomis Holding Company“ reikalingumu, tačiau dalis parlamentarų šiai idėjai negailėjo kritikos, lygino su išformuota nacionalinio investuotojo bendrove „Leo LT“, abejojo jos nauda. Vis tik ministras pirmininkas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Andrius Kubilius teigia regįs normalią diskusiją, kurios pirmasis etapas visuomet būna sunkiausias. „Šiandien pradėjome diskusiją, ji tęsis toliau. Užduodama daug svarbių klausimų, sutariama, kad ieškosime visi kartu atsakymų“, – teigė A. Kubilius.

Ūkio ministras D. Kreivys po diskusijos pripažino, kad abejojančiųjų jo idėja steigti „Visuomį“ konservatorių gretose buvo, tačiau teigė, kad būtent to ir tikėjosi iš pirmosios diskusijos.

Holdingo idėja yra Valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo strategijos dalis. Valdžios teigimu, ji taip siekia atskirti politikus nuo valstybės įmonių valdymo ir užtikrinti valdymo skaidrumą. Lietuvoje valstybė valdo apie 300 įmonių. Skaičiuojama, jog valstybės valdomo turto vertė siekia 18 mlrd. Lt.

Premjeras Andrius Kubilius interviu Lietuvos radijui teigia kol kas nežinantis, kaip bus pertvarkytas valstybės įmonių ir miškų ūkio valdymas.

„Aš irgi nežinau dar visų detalių, kaip reikėtų geriau, panaudojant kitų šalių patirtį, pertvarkyti tą patį miškų ūkį ar kai kurias kitas valstybes įmones. Mes diskutuojame ir toliau diskutuosime – labai atvirai ir išsamiai“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Jis teigia matąs daug nesupratimo ir nerimo, kartais ir pasipriešinimo, „nes turime grįžti prie bazinių dalykų“.

„Lietuvoje valstybė valdo apie 18 mlrd. turto, kuris yra komerciškai naudojamas. Ir jei mes šitą turtą valdytume taip, kaip Švedijoje, galėtume į biudžetą kiekvienais metais gauti apie 1,5 mlrd. Lt. Jei to negaunam, reiškia, tos lėšos nueina kažkokiais kitais keliais.

Akivaizdu, kad priežastis, kodėl mes tų lėšų negaunam, – ir neūkiškumas, ir nesąžiningumas kai kuriose vietose. Tai aš visiškai nenustembu, kai matau, kad vienos ar kitos srities įmonių vadovai norėtų, kad viskas liktų taip, kaip iki šiol buvo“, – Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

Premjero teigimu, tiek miškų ar geležinkelių valdymas, tiek energetikos kompanijų valdymas turi būti paremtas vienu principu – jis turi duoti didžiausią naudą visuomenei, o ne kurioms nors atskirom grupėms.

Primename, kad Vyriausybė planuoja kurti valstybės turto valdymo holdingą „Visuomis“, kuriam vadovautų septynių profesionalių vadybininkų valdyba.

Holdingo idėja yra Valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo strategijos dalis. Valdžios teigimu, ji taip siekia atskirti politikus nuo valstybės įmonių valdymo ir užtikrinti valdymo skaidrumą.

Ūkio ministrui Dainiui Kreiviui dar reikės “gerokai padirbėti” siekiant įrodyti, jog būtina kurti planuojamą valstybės turto valdymo holdingą  teigia konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

“Neslėpsiu, kad ta idėja buvo sutikta be ypatingo entuziazmo. Matyt, ministrui dar reikės gerokai padirbėti, kad atskleistų tuos svarbius motyvus, kodėl toks sprendimas būtų prasmingas”, – trečiadienį po valdančiosios koalicijos partnerių pasitarimo žurnalistams sakė J.Razma.

Kita vertus, pasak jo, išankstinę nuomonę skelbti dar anksti, nes koalicijai idėja kurti “Visuomį” dar nėra pristatyta.

“Matyt, artimiausioje ateityje koalicijoje bus specialus pristatymas”, – svarstė konservatorių frakcijos Seime vadovas.

“Ir aš negaliu pasakyti, kokia bus mūsų frakcijos pozicija – kaip ministras sugebės įrodyti, ar to tikrai reikia”, – kalbėjo J.Razma.

Vyriausybė Ūkio ir Finansų ministerijas yra įpareigojusi parengti turto valdymo strategiją. Padėti formuluoti strategijos gaires nusamdytas švedų ekspertas Dagas Detteris, atlikęs valstybės turto valdymo reformas Švedijoje ir kitose šalyse, pasiūlė iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą ir atiduoti jį naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei.

“Koalicijoje vyrauja skeptiškos nuotaikos dėl to, kad nors planai dar nėra pristatyti koalicijai, apie juos kalbama vos ne kaip apie įvykusį dalyką”, – sakė Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis

“Idėjų, kaip gerinti valstybės turto valdymą, yra daug. Pasiūlyta bendrovės “Visuomis” holdingo idėja yra viena iš daugelio, kurios gali būti nagrinėjamos, ir ne daugiau”, – kalbėjo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Gintautas Babravičius.

Ūkio viceministras Rimantas Žylius teigė, kad verslas politinę įtaką paprastai įgyja tuomet, kai nėra visiškai izoliuotas nuo politikos.

„Verso žinios“ rašo:

Suskaičiavus valstybės turtą miškų sektorius buvo itin pliekiamas dėl neefektyvumo. Aplinkos ministerija, nė nelaukusi dabar plačiai aptariamo valstybės įmonių prižiūrėtojo „Visuomis“ krikštynų, suskubo ir drauge su urėdais parengė planą, kaip išsaugoti urėdijų nepriklausomybę ir kaip valstybės iždą papildyti dosnesnėmis įmokomis.

Miško sektoriaus veikla kritikuojama ne pirmą kartą, bandymų ją reformuoti taip pat būta ne vienas. Tačiau šios Vyriausybės sumanyta idėja valstybės įmones jungti į kontroliuojančiąją bendrovę „Visuomis“, regis, miškininkus sukrutino ne juokais.
Dabar miškų sektorius skelbia pasirengęs dirbti taupiai, efektyviai ir skaidriai. Aplinkos ministerija (AM) tokių užmojų planą jau pateikė Vyriausybei. Kol kas, kol nėra ministrų kabineto vertinimų, planas viešai neskelbiamas, tačiau, VŽ žiniomis, miškininkai žada dirbti viešai ir skaidriai, o jų valdomo turto vertė ir jo generuojama grąža bus didinama. Atitinkamai į valstybės iždą turėtų byrėti daugiau mokesčių bei dividendų. Efektyvesnės veiklos piniginė išraiška – papildomi 20 mln. Lt į valstybės biudžetą. Generalinė urėdija VŽ informavo, kad tokiu atveju iš viso miškų sektoriaus dalis į valstybės iždą siektų apie 70 mln. Lt kasmet. Neoficialiai minėti papildomi milijonai vadinami duokle valstybei, kad ši nedrįstų iš esmės judinti urėdijų.
Valdas Vaičiūnas, AM Miškų departamento direktorius, patvirtina, jog siūloma pertvarkyti valstybinių miškų valdymą. Pirmas žingsnis – sukurti valstybinio miškų ūkio valdybą. Ji svarstytų ir tvirtintų kasmetinius ir perspektyvinius valstybinio miškų ūkio veiklos strateginius planus, rodiklius bei jų įvykdymo ataskaitas. Kai kuriose miškų urėdijose taip pat būtų įsteigtos valdybos, kurios tvirtintų metinius ūkinės-finansinės veiklos rodiklius ir kontroliuotų jų vykdymą. Pasak p. Vaičiūno, valdyboje dirbtų ne tik miškininkų ir AM atstovai,
bet ir Finansų, Ūkio, Žemės ūkio ministerijų specialistai, profesionalūs vadybininkai, ekonomistai.
„Valdyboje atsirastų žmonių, kurie į tą ūkio šaką pasižiūrėtų iš šalies. Jie kur kas objektyviau ir
nežinybiškai įvertintų visą sektoriaus ekonominę veiklą – kam, kiek ir kokių išlaidų daroma. Taip pat spręstų vadovų skyrimo ir tinkamumo eiti pareigas klausimus. Planuojama nustatyti ir urėdų darbo kadencijos trukmę“, – sako p. Vaičiūnas.
Taip pat siūloma miškų urėdijoms nustatyti 5% dydžio minimalią privalomą pelno normą ir padidinti pelno mokesčio tarifą (VŽ žiniomis, nuo 15% iki 50%). Šią pelno normą miškininkai turėtų įgyvendinti, kaip sako p. Vaičiūnas, nepaisant audrų ir socialinių bei ekologinių miško funkcijų.
„Miškų sektorius yra ūkio šaka, vykdanti ekonominę veiklą, ir turėtų būti efektyvi. Tad pelningumas turėtų būti užtikrinamas“, – pažymi p. Vaičiūnas.
Pagal minėtą planą turėtų būti stiprinama Generalinė miškų urėdija (GMU), tiksliau, žadama centralizuoti dalį miškų urėdijų funkcijų. Būtent GMU būtų sutelkta bendra IT sistema, ji vykdytų vidaus auditą ir koordinuotų bendros prekybos apvaliąja mediena elektroninės sistemos kūrimą ir prekybos organizavimą. Be to, svarstoma dalį miškų urėdijoms nereikalingo turto perduoti Valstybės turto fondui privatizuoti.
Skelbiama, kad šios priemonės padidintų valstybinių miškų sistemos veiklos operatyvumą, skaidrumą, viešumą, specialistų skaičių sumažintų 200 darbuotojų, o kasmetines veiklos išlaidas – per 10 mln. Lt.
GMU duomenimis, šiuo metu valstybiniai miškai Lietuvoje užima 1,36 mln. ha plotą, arba 63,2%  nuo visų šalies miškų. Maždaug 50% (apie 1 mln. ha) yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, kuriuos valdo miškų urėdijos. Likusi dalis valstybinių miškų (apie 300.000 ha, arba 14%) rezervuota nuosavybės teisėms atkurti dėl vis dar tebevykstančios žemės reformos. Ponas Vaičiūnas pažymi, kad ši rezervuota dalis tampa sunkia našta urėdijoms, esą nors jos yra atsakingos už šių miškų apsaugą ir priežiūrą, tačiau jokių pajamų iš jų negauna. Ten vykdoma
tik sanitarinė-priešgaisrinė priežiūra. Skaičiuojama, kad išsprendus rezervinių miškų statuso problemas medienos rinką kasmet galėtų pasiekti papildomas iki 1 mln. kub. m medienos kiekis.
Ponas Vaičiūnas pasakoja, kad Seimas yra priėmęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisą, kuri numato už miestuose turėtą žemę kompensuoti lygiaverčiais miško žemės sklypais, esančiais rezervuotuose miškuose. Šitaip būtų paskubintas rezervinių miškų grąžinimas savininkams.
Likusią dalį būtų galima priskirti miškų urėdijoms, šiuo atveju kalbama apie sklypus, esančius prie
valstybinių miškų masyvų. O išsimėčiusius gabaliukus siūloma parduoti aukcionuose. Beje, įstatymo pataisos dėl galimybės miestuose esančios žemės savininkams ją grąžinti sklypais miškuose dar nepasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
GMU šiuos AM siūlymus vertina itin palankiai.
„Jei į šį planą būtų žiūrima dalykiškai, jis neabejotinai duotų apčiuopiamos naudos ir artimiausiu metu“, – VŽ sako Zdislovas Truskauskas, generalinio miškų urėdo pavaduotojas. Paklaustas, kodėl urėdijos anksčiau nesuskubo rūpintis miškų sektoriaus efektyvesne veikla, jis susidariusią padėtį linkęs vertinti filosofiškai.
„Klausimą, kodėl kažkas nebuvo padaryta anksčiau, galima užduoti kiekvienam. To paties galima klausti ir visos valstybės, kodėl ji vieno ar kito sprendimo nepriėmė anksčiau. Akivaizdu, kad esame pasirengę valdymo reformai, skaidresniam ir efektyvesniam darbui“, – teigia jis.
Paklausti apie „Visuomį“, tiek p. Vaičiūnas, tiek p. Truskauskas vienu balsu teigia nesiimantys vertinti politinių sprendimų, juolab kad informacijos apie naują darinį nėra pakankamai. Beje, abu pašnekovai pažymėjo, kad tokiai struktūrai (kaip „Visuomis“ – VŽ), kuri apimtų viską valstybėje, nėra analogų visoje ES.
„Mes pirmiausia turime kalbėti ne apie tai, kas ką valdys, ar kokiame „holdinge“ bus, bet reikia kalbėti apie valdymo ir ekonominės veiklos efektyvumą ir kuo didesnę naudą valstybei. Tai yra pagrindas ir visų reformų išeities taškas“, – pabrėžė p. Vaičiūnas.
Savo ruožtu p. Truskauskas tikino nuogąstaujantis dėl absoliučios miškų komercializacijos.
„Miškas nėra vien kubinis metras medienos ar litas, gaunamas už ją. Tai mūsų visų aplinka. Tarkime, priekaištaujama, kad miškai pernelyg menkai pelningi, maža jų finansinė grąža. Tačiau, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 30 mln. Lt investicijos į naujų miškų veisimą sulauks tik mūsų vaikai ir anūkai, kai iš mūsų sodintų miškų jie kirs apie 30.000 kub. m medienos“, – sako p. Truskauskas.
Profesorius Albertas Vasiliauskas, 1996 m. buvęs miškų ministras, pabrėžia, kad miškų valdymo reforma būtina.
Jis nurodo, kad ir be „Visuomio“ urėdijos veiktų efektyviau, jei šios sektoriaus žinybos atsisakytų
besidubliuojančių funkcijų. Algis Gaižutis, Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, sako kol kas nesusipažinęs su AM
siūlymais Vyriausybei, tačiau jis pabrėžia, jog didžiausia klaida būtų vykdyti bet kokią reformą realiai dirbančių miškuose girininkijų specialistų sąskaita. Anot jo, šiuo metu reikia stiprinti girininkijų ir eiguvų lygmenį, gerinti čia dirbančių miškininkų darbo sąlygas.
„Optimizuojant valstybinių miškų valdymą tuo pat metu būtina formuoti privačių girininkijų, privačių miškų priežiūros ir apsaugos organizacijų tinklą, čia irgi būtini aukštos kvalifikacijos, gerai mokami miškininkai specialistai (apie 700–800 miškininkų). Paradoksas, kad 50 m. kurta visų Lietuvos miškų valdymo ir priežiūros infrastruktūra, visi specialistai, materialinė bazė dabar siejami tiktai su valstybiniais miškais“, – svarsto p. Gaižutis.

VŽ info
Siūlomos priemonės
*Įsteigti valstybinio miškų ūkio (miškų urėdijų) valdymo organą – valdybą (tarybą).
* Nustatyti VĮ miškų urėdijoms 5% dydžio minimalią privalomą pelno normą ir padidinti pelno mokesčio tarifą.
*Parengti ir įgyvendinti miškų urėdijų veiklos apskaitos metodiką, pagal kurią miškų urėdijų išlaidos veiklai, duodančiai pajamas, ir miškų urėdijų išlaidos viešosioms paslaugoms būtų apskaitomos atskirose sąskaitose.
* Peržiūrėti miškų urėdijoms tvirtinamų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų privalomųjų normų
nustatymo principus ir nuostatas siekiant sugrupuoti šias normas į privalomas, atkurti iškirstus medynus,
užtikrinti visų valstybinių miškų apsaugą ir tvarkymą, taip pat normas, kurių realizavimas galėtų būti
sprendžiamas atsižvelgiant į šalies ir valstybinių miškų sektoriaus ekonominę būklę (investicijos į kelius,
rekreacijos ar kitus miško infrastruktūros objektus, valstybinės reikšmės miškų teisinė registracija ir kt.).
*Parengti ir patvirtinti miškų urėdijų valdomo turto vertės didinimo, turto generuojamos grąžos bei pelningumo rodiklius, siekiant užtikrinti efektyvų valstybės turto valdymą ir naudojimą.
*Atsisakyti miškų urėdijų veiklai nebūtino turto (pastatų) ir perduoti jį Valstybės turto fondui privatizuoti.
*Peržiūrėti VĮ miškų urėdijų kitų veiklų ir paslaugų teikimo tikslingumą vertinant pelningumo požiūriu.
*Centralizuoti dalį miškų urėdijų funkcijų Generalinėje miškų urėdijoje, tokių kaip:
· bendros IT sistemos kūrimas ir palaikymas;
· vidaus audito vykdymas;
· bendros prekybos apvaliąja mediena elektroninės sistemos kūrimas ir prekybos organizavimas.
Šios priemonės padidintų valstybinių miškų sistemos veiklos operatyvumą, skaidrumą, viešumą, specialistų skaičių sumažintų 200, o kasmetines veiklos išlaidas – per 10 mln. Lt.

VŽ info
Numatomų įgyvendinti priemonių ekonominis rezultatas
*Valstybinių miškų sektoriaus mokesčiai į valstybės biudžetą (dividendai) padidėtų 20 mln. Lt (nuo 46 mln. Lt iki 66 mln. Lt).
Iš jų:
*dėl miško kirtimo apimties padidėjimo – 7,4 mln. Lt;
*dėl 5% minimalios privalomos pelno normos nustatymo – 0,6 mln. Lt;
dėl pelno mokesčio tarifo padidinimo iki 50% – 12 mln. Lt.
*Centralizavus dalį miškų urėdijų funkcijų Generalinėje miškų urėdijoje ir atsižvelgiant į šalies ir valstybinių miškų sektoriaus ekonominę būklę, peržiūrėjus VĮ miškų urėdijoms tvirtinamas miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų privalomąsias normas ir laikinai sumažinus kai kurių darbų (kelių tiesimo ir remonto, rekreacijos ar kitų miško infrastruktūros objektų įrengimo ir tvarkymo, valstybinės reikšmės miškų
teisinės registracijos ir kt.) apimtį, sumažėtų miškų urėdijų veiklos sąnaudos, atitinkamai padidėtų šių įmonių pelningumas ir miškų urėdijų sumokamas pelno mokestis.
Šaltinis: VŽ

VŽ skaičius
1,06 mln. ha
Tiek šiuo metu valstybinių miškų sistema valdo valstybinės reikšmės miškų.

VŽ skaičius
42
Tiek šiuo metu Lietuvoje yra urėdijų.

Valstybinių miškų sektoriaus veiklos rezultatai, mln. Lt
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. * 2011 m**
Pajamos (mln. Lt) 515 477 353 400 435
Išlaidos (mln. Lt) 424 462 348 380 395
*prognozė
** prognozė, įgyvendinus siūlomas priemones
Šaltinis: Generalinė miškų urėdija

„Respublika“ komentuoja:

Skaitydamas skurdžią informaciją apie siūlomą valstybinių įmonių turtą kontroliuojančią bendrovę “Visuomis Company Holding”, neradau nė vieno motyvuoto argumento, kam tokią bendrovę reikėtų steigti. O teiginiai, kad tuo siekiama, “kad pati visuomenė iš to valdomo turto gautų kur kas daugiau naudos”, “jeigu įgyvendintume bent pradžią tų principų, apie kuriuos viešai kalbame, tikimės, kad biudžeto pajamos pasipildytų keliais šimtais milijonų litų”, man kaip vadovui kelia labai plačią šypseną.

Kas atliko skaičiavimus ar studijas, kad tai galėtų teigti?

O teiginys, kad bendrovę valdytų 7 nepriekaištingos reputacijos vadovai – profesionalai, kurie toliau liktų savo aukštuose postuose kitose kompanijose, tačiau periodiškai spręstų strateginius valstybės turto valdymo klausimus, daugiau iš fantastinės literatūros, negu iš šiuolaikinio strateginio valdymo autoritetingiausių autorių leidinių.

Jeigu turime pinigų ir laiko eksperimentuoti su dar vienu “liūtuku” – prašau. Bet iš anksto noriu perspėti, kad iš to nieko gero neišeis, nebent tuo siekiame kažkokių kitų, nuo visuomenės slepiamų tikslų. Tai prieštarauja elementariems vadybos dėsniams ir logikai.

Pirma, tai neleidžia atskirti turto valdymo nuo politikos. Jau renkant ar skiriant valdybą procesas tampa politizuotas. Antra, parodykit bent vieną profesionalą, kuris dirbtų už dyką. Trečia, toks darinys dar labiau mažina atsakomybę ir efektyvumą. Ir ketvirta, Lietuva negali lygiuotis savo demokratine patirtimi ir žmonių mentalitetu dirbti visuomenės naudai altruistiškais pagrindais su Švedija, Suomija ir kitomis išsivysčiusiomis šalimis, kur šie procesai vykdomi ir puoselėjami šimtmečius.

O švedų konsultantų “Detter&Co” parengti siūlymai gal ir tiktų Švedijai, bet ne Lietuvai. Jų palyginimai su krepšinio komandos vadyba daugiau negu nevykę. Už krepšinio komandos rezultatus atsako vyr. treneris, iš jo ir reikalaujama.

Iš ko pareikalausi atsakomybės dėl blogų valstybinės įmonės rezultatų? Iš “profesionalų” valdybos, dirbančios visuomeniniais pagrindais, ar iš įmonės administracijos? Patys suprantate, kad kaltų nebus.

Konsultantai už šiuos pasiūlymus tikriausiai susišlavė gražaus pinigėlio, o Lietuvos specialistai ir akademinė bendruomenė vėl liko neišnaudota ir nustebusi.

Kita vertus, kas šiandien trukdo valstybinių įmonių vadovus ir jų valdybas rinkti ne politizuotai, o kaip profesionalus, atsisakyti melžti valstybines įmones politiniams ir partijų išlaikymo tikslams. Optimizuoti valdomą turtą atsikratant pasyvų (poilsinių, vadinamųjų mokymo centrų, viešbučių ir sanatorijų). Šis turtas tik pravalgo uždirbtą pelną, o išlaikomos tik dėl tų pačių valdininkų ir politikų privilegijų. Optimizuoti valdymą, atsisakant dirbtinai sukurtų etatų partiniams draugeliams, giminėms ir “švogeriams” įdarbinti. Suformuoti ir pateikti konkrečias užduotis įmonių vadovams ir pareikalauti atsakomybės. Rezultatas tikrai turėtų būti geresnis.

Grįžtant prie Dago Deterio (Dag Detter) paminėtų krepšinio terminų, krepšinio klubo valdyboje visi krepšinio specialistai ir siekia geriausių rezultatų, už kuriuos atsakingas vyr. treneris. Esant tokiam diversifikuotam valstybės valdomam turtui, pradedant sveikatos apsauga, paštu, elektros energijos gamyba, paskirstymu, atomine energetika, miškais ir t.t., taip pat įmonėse, kur valstybė turi kažkiek akcijų, strateginius sprendimus turės priiminėti septyni profesionalai visuomenininkai – visų galų specialistai.

Šioje vietoje nuoširdžiai palinkėčiau siūlytojams geriau žiūrėti krepšinio rungtynes ir džiaugtis pergalėmis, nesikišant į komandų valdymą. O valstybės turto valdymo nepolitizuoti ir nekurti pseudostruktūrų, bet pareikalauti rezultatų. Vien pardavus nereikalingą valstybinėms įmonėms, Vyriausybei, ministerijoms ir departamentams priklausantį nekilnojamąjį ir kitokį turtą, kuris nekuria pridėtinės vertės, gautume didesnę naudą, nei minima, sukūrus supermonstrą “Visuomis”.

Bet gal šios bendrovės kūrimas turi visai kitų tikslų, kuriuos norima nuslėpti nuo visuomenės. Ne be reikalo neefektyvumu kaltinamos miškų urėdijos, kurios tik dividendų į valstybės biudžetą sumoka daugiau negu visas valstybės valdomas turtas. Bet miškai – kita tema su labai aiškiomis interesų grupėmis

Naujienų agentūra BNS praneša:

Daugiausia valdančiųjų koalicijoje atstovų turinti konservatorių-krikdemų frakcija atsiriboja nuo komentarų apie Vyriausybės siūlomą valstybės turto valdymo reformą ir holdingo „Visuomis“ idėją.

Taip elgtis trečiadienį vykusiame frakcijos posėdyje parlamentarų paprašė ir pats premjeras Andrius Kubilius.

Seimo nariai savo ruožtu pareikalavo detalios informacijos apie kitų šalių patirtį valstybės turto valdymo klausimu.

Po tris valandas vykusios diskusijos, kurios metu frakcijoje buvo pristatytas valstybės turto valdymo reformos projketas, premjeras neigė, kad jam ir ūkio ministrui Dainiui Kreiviui nepavyko frakcijos narių įtikinti pritarti skubiai valstybės turto valdymo reformai ir dėl to jau kitais metais sutaupyti nemažai biudžeto lėšų.

„Mes to (įtikinti – BNS) ir nesiekėm. Šiandien pradėjome diskusijas, jos tęsis toliau. Nesiekėme jokių galutinių sprendimų, neatsinešėme jokių teisės aktų projektų. Užduodama labai daug konkrečių klausimų, į kuriuos, sutarėme, visi kartu ieškosime atsakymų pratęsę diskusiją. Ir išsidiskutavę iki galo, galėsime apsispręsti, kokį modelį turime įgyvendinti, kad įmonių turtas būtų valdomas efektyviau“, – po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė premjeras.

A.Kubilius pareiškė iš valstybės turto valdymo reformos „vaisių“ tikįs jau kitąmet – dėl geresnio valstybės turto valdymo 2011 -ųjų biudžete ketinama numatyti mažiau išlaidų.

reklama

„Ir numatysime, nematau, kodėl neturėtume nenumatyti, visi supranta, kad lieka deficito iššūkiai, riekia mažinti jį, nelabai bėra išlaidų, kurias būtų galima dar sumažinti, nelabai norisi didinti mokesčių, todėl papildomos įplaukos iš geresnio valstybės turto valdymo yra vienas iš pajamų šaltinių“, – tvirtino ministras pirmininkas.

Pasak jo, iki galutinių sprendimų dar esą nemažai laiko. „Yra įvairių nuomonių – ar reikia bendro holdingo, ar nereikia, tuos dalykus diskutuosime“.

A.Kubilius planuoja iki biudžeto pateikimo ir svarstymo Seime galutinis sprendimas dėl efektyvaus valstybės turto valdymo bus priimtas.

D.Kreivys tvirtino išgirdęs, jog „visi frakcijoje mano, kad principai (valstybės turto valdymo reformos – BNS) yra universalūs“.

„Jeigu valstybės valdomas sektorius per 20 metų nebuvo reformuotas, yra reliktas tam tikras, nėra taip lengva kažką keisti“, – sakė ministras.

Vyriausybė Ūkio ir Finansų ministerijas yra įpareigojusi parengti valstybės turto valdymo strategiją.

Padėti formuluoti strategijos gaires pasamdytas švedų ekspertas Dagas Detteris (Dagas Deteris), atlikęs valstybės turto valdymo reformas Švedijoje ir kitose šalyse, pasiūlė iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą ir atiduoti jį naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei.

Tačiau nei Prezidentūra, nei ai kurie konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje kol kas neskuba reikšti paramos planuojamam kurti valstybės turto valdymo holdingui „Visuomis“.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Adomas Adomas rašo:

    Gal pirmiausiai pradėti ne nuo miškų, o nuo žinybinių pirčių, kažkodėl “užmirštų?”


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...