2012 Gegužės 21

Antibiotikams atsparios bakterijos: ar galiu bučiuoti šunį?

veidas.lt

Šiuo metu net ir sąlyginai patogeninės bakterijos, jeigu jos atsparios vaistams, jau kelia ne mažesnę grėsmę žmonių sveikatai nei patogeniniai infekcinių ligų sukėlėjai.

Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad kasmet vien Europos Sąjungoje per 25 tūkst. žmonių miršta nuo antibiotikams atsparių bakterinių infekcijų – dauguma jų žmonės užsikrečia ligoninėse, tačiau vis dažniau nustatomos ir taip vadinamos visuomenėje plintančios atsparios bakterijų padermės. Trečias atsparių bakterijų kelias į žmogų yra iš mėsos ir gyvūninių produktų bei pačių gyvūnų.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) pradedamas vykdyti Lietuvos mokslo tarybos remiamas projektas, kurio metu bus tiriamas antibiotikams atsparių bakterijų paplitimas gyvūnuose-augintiniuose t.y. namie laikomų šunų ir kačių užsikrėtimas atspariomis bakterijomis.

Tiek žmonių tiek ir veterinarinėje medicinoje naudojami tų pačių antimikrobinių klasių vaistai, dėl ko viename sektoriuje atsiradęs bakterijų atsparumas greitai paplinta ir kitame. Kitaip sakant, yra tiesioginis ryšys tarp antibiotikų naudojimo ir atsparių bakterijų paplitimo žmonių ir gyvūnų populiacijose. Nežiūrint tai, kad atrandami vis nauji antibiotikai, bakterijos greitai išsiugdo atsparumo mechanizmus. Dėl šios priežasties, vis mažiau kuriama naujų antibiotikų, nes kaskart didėja rizika, kad jie neatsipirks dėl pernelyg trumpo efektyvumo laikotarpio. Didelė grėsmė yra ir tame, kad pasaulyje jau yra atvejų, kuomet gyvūnams gydyti skirti antibiotikai yra neveiklūs, dėl to žmonėms skirti rezerviniai antibiotikai pradedami naudoti ir gyvūnų gydymui. Tokiu būdu, dar labiau didėja rizika, kad žmonėms efektyvių vaistų kai kuriais atvejais taip pat gali nebelikti.

LSMU jau eilę metų atliekami iš žmonių ir gyvūnų išskirtų bakterijų atsparumo vaistams tyrimai. Tyrimais nustatyta, kad atsparios bakterijos cirkuliuoja ne tik žmonių tarpe, bet ir tarp sergančių ir sveikų žemės ūkio paskirties gyvūnų, bei jų produktuose. Tuo tarpu, iki šiol gyvūnai-augintiniai plačiau tirti nebuvo. Jei daugelis žmonių turi neblogą supratimą apie tai, kaip išvengti užsikrėtimo mikroorganizmais virtuvėje, laikantis atitinkamo sanitarinio režimo ir higienos taisyklių, tai realiai išvengti glaudaus kontakto gyvenant kartu su kambariniais gyvūnais jums nepavyks. Visi žinome, jog šuo atsidėkodamas savo šeimininkams išreiškia meilę visais savo gebėjimais, o ypatingai laižydamas veidą, rankas. Niekam ne paslaptis, jog neretas šeimininkas (kartais to ir nenorėdamas) leidžia lyžtelėti iš savo lėkštės, o vaikai (o toli gražu ir ne tik jie) apskritai mėgsta kai gyvūnas juos „bučiuoja“. Toks žmonių ir gyvūnų kontaktas anaiptol nėra neleistinas medicinine prasme. Atvirkščiai – teigiamos emocijos padeda sumažinti stresą, nusiraminti, pakelia nuotaiką, o ir gyvūnų bakterijos iš esmės nėra kenksmingos sveikiems žmonėms, dargi tikėtina, jog treniruoja imuninę sistemą. Taigi atrodytų kame problema – bendraukime su savo gyvūnu, leiskime jam lyžtelėti veidą ir negalvokime apie kokias nors bakterijas – juk jos žmonėms paprastai nėra pavojingos. Problema slypi tame, kad net ir nepavojingos bakterijos tam tikromis sąlygomis (pvz. esant imuniteto sutrikimams) kartkartėmis tampa pavojingomis ir gali sukelti ligas, bei dar svarbiau tai, kad jos gali perduoti atsparumą vaistams koduojančius genus kitoms, žmogaus organizme įprastoms bakterijų rūšims.

Kalbant apie atsparių bakterijų riziką, žinoma, jog tokių bakterijų plitimas gali būti abipusis t.y. žmonėse esančios atsparios bakterijos taip pat gali patekti į gyvūnus ir tai yra įrodyta moksliškai. Dėl tokio bakterijų gebėjimo keisti šeimininkus jos sugeba pakankamai greitai išplisti visuomenės tarpe. Tokie hospitalinių t.y. su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų sukėlėjai, kaip auksinis stafilokokas ar žaliamėlė pseudomona ir daugelis kitų, puikiai prisitaikę adaptuotis tiek žmogaus, tiek ir daugelio gyvūnų organizmuose. Ypač padidėja rizika, jog gyvūnas gali tapti atsparių bakterijų nešiotoju po ilgalaikio gydymo antibiotikais, kuomet sunaikinamos visos jautrios organizmo bakterijos ir pradeda klestėti atsparūs mikroorganizmai, kuriems tiesiog nebelieka su kuo konkuruoti.

Panašūs tyrimai neseniai atlikti keliose Europos šalyse parodė, jog gyvūnų-augintinių tarpe aptikta daugiaatsparių bakterijų, kurių neveikia nė vienas veterinarijoje registruotas antibiotikas. Tokia situacija kol kas egzistuoja ne visose šalyse, nors atsparių bakterijų protrūkių jau nustatoma netgi Skandinavijos šalyse, kurios ilgą laiką garsėjo kaip profilaktikos kovoje su bakterijų atsparumu, lyderės.

Atlikus projektą tikimasi išaiškinti mūsų gyvūnuose-augintiniuose paplitusių bakterijų sudėtį, jų atsparumą vaistams ir įvertinti galimą riziką visuomenės sveikatai.

dr. Modestas Ružauskas

LSMU Veterinarijos institutas

Europos vaistų agentūros ekspertas

Šiuo metu net ir sąlyginai patogeninės bakterijos, jeigu jos atsparios vaistams, jau kelia ne mažesnę grėsmę žmonių sveikatai nei patogeniniai infekcinių ligų sukėlėjai.

Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad kasmet vien Europos Sąjungoje per 25 tūkst. žmonių miršta nuo antibiotikams atsparių bakterinių infekcijų – dauguma jų žmonės užsikrečia ligoninėse, tačiau vis dažniau nustatomos ir taip vadinamos visuomenėje plintančios atsparios bakterijų padermės. Trečias atsparių bakterijų kelias į žmogų yra iš mėsos ir gyvūninių produktų bei pačių gyvūnų.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) pradedamas vykdyti Lietuvos mokslo tarybos remiamas projektas, kurio metu bus tiriamas antibiotikams atsparių bakterijų paplitimas gyvūnuose-augintiniuose t.y. namie laikomų šunų ir kačių užsikrėtimas atspariomis bakterijomis.

Tiek žmonių tiek ir veterinarinėje medicinoje naudojami tų pačių antimikrobinių klasių vaistai, dėl ko viename sektoriuje atsiradęs bakterijų atsparumas greitai paplinta ir kitame. Kitaip sakant, yra tiesioginis ryšys tarp antibiotikų naudojimo ir atsparių bakterijų paplitimo žmonių ir gyvūnų populiacijose. Nežiūrint tai, kad atrandami vis nauji antibiotikai, bakterijos greitai išsiugdo atsparumo mechanizmus. Dėl šios priežasties, vis mažiau kuriama naujų antibiotikų, nes kaskart didėja rizika, kad jie neatsipirks dėl pernelyg trumpo efektyvumo laikotarpio. Didelė grėsmė yra ir tame, kad pasaulyje jau yra atvejų, kuomet gyvūnams gydyti skirti antibiotikai yra neveiklūs, dėl to žmonėms skirti rezerviniai antibiotikai pradedami naudoti ir gyvūnų gydymui. Tokiu būdu, dar labiau didėja rizika, kad žmonėms efektyvių vaistų kai kuriais atvejais taip pat gali nebelikti.

LSMU jau eilę metų atliekami iš žmonių ir gyvūnų išskirtų bakterijų atsparumo vaistams tyrimai. Tyrimais nustatyta, kad atsparios bakterijos cirkuliuoja ne tik žmonių tarpe, bet ir tarp sergančių ir sveikų žemės ūkio paskirties gyvūnų, bei jų produktuose. Tuo tarpu, iki šiol gyvūnai-augintiniai plačiau tirti nebuvo. Jei daugelis žmonių turi neblogą supratimą apie tai, kaip išvengti užsikrėtimo mikroorganizmais virtuvėje, laikantis atitinkamo sanitarinio režimo ir higienos taisyklių, tai realiai išvengti glaudaus kontakto gyvenant kartu su kambariniais gyvūnais jums nepavyks. Visi žinome, jog šuo atsidėkodamas savo šeimininkams išreiškia meilę visais savo gebėjimais, o ypatingai laižydamas veidą, rankas. Niekam ne paslaptis, jog neretas šeimininkas (kartais to ir nenorėdamas) leidžia lyžtelėti iš savo lėkštės, o vaikai (o toli gražu ir ne tik jie) apskritai mėgsta kai gyvūnas juos „bučiuoja“. Toks žmonių ir gyvūnų kontaktas anaiptol nėra neleistinas medicinine prasme. Atvirkščiai – teigiamos emocijos padeda sumažinti stresą, nusiraminti, pakelia nuotaiką, o ir gyvūnų bakterijos iš esmės nėra kenksmingos sveikiems žmonėms, dargi tikėtina, jog treniruoja imuninę sistemą. Taigi atrodytų kame problema – bendraukime su savo gyvūnu, leiskime jam lyžtelėti veidą ir negalvokime apie kokias nors bakterijas – juk jos žmonėms paprastai nėra pavojingos. Problema slypi tame, kad net ir nepavojingos bakterijos tam tikromis sąlygomis (pvz. esant imuniteto sutrikimams) kartkartėmis tampa pavojingomis ir gali sukelti ligas, bei dar svarbiau tai, kad jos gali perduoti atsparumą vaistams koduojančius genus kitoms, žmogaus organizme įprastoms bakterijų rūšims.

Kalbant apie atsparių bakterijų riziką, žinoma, jog tokių bakterijų plitimas gali būti abipusis t.y. žmonėse esančios atsparios bakterijos taip pat gali patekti į gyvūnus ir tai yra įrodyta moksliškai. Dėl tokio bakterijų gebėjimo keisti šeimininkus jos sugeba pakankamai greitai išplisti visuomenės tarpe. Tokie hospitalinių t.y. su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų sukėlėjai, kaip auksinis stafilokokas ar žaliamėlė pseudomona ir daugelis kitų, puikiai prisitaikę adaptuotis tiek žmogaus, tiek ir daugelio gyvūnų organizmuose. Ypač padidėja rizika, jog gyvūnas gali tapti atsparių bakterijų nešiotoju po ilgalaikio gydymo antibiotikais, kuomet sunaikinamos visos jautrios organizmo bakterijos ir pradeda klestėti atsparūs mikroorganizmai, kuriems tiesiog nebelieka su kuo konkuruoti.

Panašūs tyrimai neseniai atlikti keliose Europos šalyse parodė, jog gyvūnų-augintinių tarpe aptikta daugiaatsparių bakterijų, kurių neveikia nė vienas veterinarijoje registruotas antibiotikas. Tokia situacija kol kas egzistuoja ne visose šalyse, nors atsparių bakterijų protrūkių jau nustatoma netgi Skandinavijos šalyse, kurios ilgą laiką garsėjo kaip profilaktikos kovoje su bakterijų atsparumu, lyderės.

Atlikus projektą tikimasi išaiškinti mūsų gyvūnuose-augintiniuose paplitusių bakterijų sudėtį, jų atsparumą vaistams ir įvertinti galimą riziką visuomenės sveikatai.

dr. Modestas Ružauskas

LSMU Veterinarijos institutas

Europos vaistų agentūros ekspertas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...