2011 Vasario 13

Gyvenimo būdas

Ant miestiečių stalo – pačių kepta duona, vytinta dešra, lydytas sviestas

veidas.lt

"Veido" archyvas

R.Lukšienė kiekvieną savaitgalį namuose kepa duoną

Vis daugiau Lietuvos gyventojų namie kasdien gamina ne tik pietus ir vakarienę, bet jau kepa ir duoną, kemša dešras, slegia sūrius, lydo sviestą, daro alų. Galima teigti, kad tai tapo netgi madinga.

Sunkmetis pakeitė daugelio lietuvaičių valgymo ir maisto gaminimo įpročius. Norėdami sutaupyti žmonės pradėjo daugiau gaminti namie.  Kilusi kovos prieš bloguosius E banga daugelį privertė susimąstyti, ką deda į puodą ir į burną.

UAB “Maxima LT” įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė teigia, kad 2010 m. 20 proc. krito salotų, mišrainių, pusgaminių pardavimas, taip pat mažiau nuperkama konditerijos gaminių ir apskritai gatavų maisto produktų. O miltų, aliejaus žmonės perka daugiau. “Gruodžio mėnesį 20 proc. išaugo prieskoninių žolelių pardavimas, kartu iki 5 proc. padidėjo kepimo miltelių ir kitų kepimo priedų paklausa”, – sako “Rimi Lietuva” atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė.

Taip ne vienas net nežinodamas, kas yra lėtojo maisto kultūra, tapo jos skleidėjais. Lėtojo maisto propaguotojai ragina maistą gaminti namie iš tame regione užaugusių produktų, patiekalus taisyti su meile, o valgyti neskubant, mėgaujantis kiekvienu kąsneliu. Be to, gaminimas namie leidžia nemažai sutaupyti maistui išleidžiamų pinigų, taip pat suteikia galimybę sveikiau maitintis. Todėl vis daugiau miestiečių namie verda ne tik sriubas, troškinius, gamina įvairias salotas, bet jau ir daugiabučio namo virtuvėje kepa duoną, virš radiatoriaus vytina dešras ir kumpius, slegia sūrius, net lydo sviestą ar daro alų. Nors atrodytų tokius produktus paprasčiau ir greičiau būtų nusipirkti prekybos centre ar iš ūkininko, tačiau visi “Veido” kalbinti pašnekovai tvirtina, kad joks masinės gamybos produktas neprilygsta gamintam namie.
Pasirodo, net daug laiko ir ypatingų žinių tokia gamyba nereikalauja. Nereikia net jokios specialios įrangos. Užtenka paprasčiausio puodo, kad galėtum pasidaryti namie, pavyzdžiui, alaus ar pasigaminti lydyto sviesto.

Valgo tik namie gamintas dešras, pieno produktus

Klaipėdietis Večiaslavas Nazarovas jau septynerius metus parduotuvėje neperka jokių pieno produktų. Sviesto, varškės sūrio, jogurto ar varškės jis pasigamina namie. Pirmiausia Večiaslavas atsisakė mėsos produktų, o paskui pradėjo domėtis, kaip galėtų gauti sveikesnių kitų produktų. Radęs lydyto sviesto (Ghi) receptą, 43-ejų vyras pradėjo jį gaminti namie. Tai neužtrunka ilgai, o rezultatas, anot V.Nazarovo, puikus. Mat toks sviestas labai skaniai kvepia, jo skonis – saldus, primenantis riešutų. Ghi nereikia laikyti šaldytuve. Jis net pusę metų išlieka šviežias laikomas kambario temperatūroje. Mat kaitinant sviestą vanduo išgaruoja, baltymai sudega ir lieka tik skaidrus, gintaro spalvos riebalas. Be to, yra sveikesnis negu įprastas, nes kepant ant šio sviesto nesusidaro kancerogeninių medžiagų, kadangi yra pašalinti baltymai. Juo taip pat galima gardinti įvairius patiekalus, tepti ant duonos.

Večiaslavas sako, kad pasigaminti lydyto sviesto labai paprasta. “Nusipirkęs kilogramą naminio 82 proc. sviesto, jį valandą verdu puode storu dugnu, vis nuimdamas putas. Kai susidariusi kieta plutelė – baltymai – nusėda ant dugno, o pats sviestas tampa skaidrus, nukeliu puodą nuo viryklės ir palieku trumpam atvėsti. Tada nukošiu per marlę tirščius ir, kai visai atvėsta, išpilstau į stiklinius indus. Pastovėjęs jis sustingsta ir tampa panašus į medų”, – receptu dalijasi V.Nazarovas ir priduria, kad toks sviestas ne tik maistas, bet ir vaistas, nes labai gerai išvalo iš organizmo toksinus. Be to, atkuria žarnyno mikroflorą, kurią, Večiaslavo nuomone, pažeidžia daugelis masinės gamybos produktų, nes juose gausu konservantų. Dėl šios priežasties vyras namie gamina ir varškės sūrį. Užviręs 2,5 l naminio pieno, į jį įpila 600 ml pasukų. Paverda, kol atsiskiria skystis ir baltymai, tada gautą masę perlieja šaltu vandeniu, jį nuspaudžia, viską sudeda į marlę ir suspaudžia. Tačiau sūrio neslegia, o tik pakabina keturioms valandoms, kad nuvarvėtų vanduo. Toks sūris būna purus ir minkštas.

Pasirodo, didelių sugebėjimų nereikia ir norint namie pasigaminti vytintų dešrų. Vilnietė Kristina Visockaja, gyvendama daugiabutyje, jau ne vienus metus pati valgo ir svečius vaišina tik savo gamybos dešromis. Ji sumala kiaulienos mentę, pagardina įvairiais natūraliais prieskoniais ir sukemša į plonas žarnas. Tada dešras palieka pastovėti penkias valandas, paskui tris dienas džiovina pakabintas virš viryklės, dar savaitę jos pastovi, ir jau galima skanauti. “Tokios dešros ne tik sveikesnės, pigesnės, bet ir skanesnės. Mano šeima jau seniai nenori net ragauti jokių dešrų iš parduotuvės”, – pasakoja ponia Kristina.

Surogatinių produktų geriau nepirkti

Dietologė Jūratė Dobrovolskienė sako, kad naminis maistas yra sveikesnis, nes gamindamas žmogus pats atsirenka tik tuos produktus, kurių nori. Pavyzdžiui, vytinant dešras namie matyti visas gaminimo procesas, o parduotuvėje kabančios rūkytos dešros beveik visos savo skonį ir spalvą yra įgavusios jas mirkant specialiuose skysčiuose.

“Apskritai parduotuvėje geriau nepirkti jokių surogatinių produktų: faršo, virtų dešrų, paštetų ir pan., nes juose ypač daug konservantų. Be to, neaišku, iš kokios kokybės mėsos jie pagaminti. Nors nevalgomo nieko nėra, tačiau tai neturėtų būti kasdienės virtuvės produktas”, – pabrėžia Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja. Tačiau, anot jos, reikia atidžiai rinktis ir naminį maistą. Jis netūrėtų būti riebus, be to, svarbu išlaikyti įvairovę. “Jeigu žmogus valgys tik dešras, nors ir gamintas namie, sveikai nesijaus”, – sako J.Dobrovolskienė.

O pavojus dažnai mėgautis tuo pačiu maistu, ypač kai ranka puikiai atidirba vieną receptą, yra nemažas.

Ieva Liutkevičiūtė, prieš pusmetį namie pradėjusi kepti duoną, pasakoja, kad jos šeima dažnai savaitgaliais visą dieną valgo tik šviežią duoną, nes ji gardi ir viena, ir su sviestu, uogiene ar varške. Kai išsikepa bandelių, vaikams taip pat būna sunku įsiūlyti kitą patiekalą. Be to, jos kaip mat išgaruoja. Tačiau moteris įsitikinusi, kad geriau valgyti namie keptus sausainius, pyragus, negu pirktus parduotuvėje. “Jau metus mes neperkame nei duonos, nei konditerijos gaminių, nes jie mums neskanūs. O namie pagaminti dar ir sveikesni. Ir vaikams labai patinka patiems kočioti, minkyti tešlą, formuoti sausainukus ar puošti bandeles. Mano trejų metukų sūnus kiekvieną savaitgalį pusdienį su didžiausiu džiaugsmu praleidžia virtuvėje. Prikišęs nosį prie orkaitės laukia, kol iškeps. O dešimtmetė dukra pati ieško receptų, nes nori nustebinti”, – džiaugiasi moteris, atradusi malonią vaikams ir sau veiklą.

Namie gaminti – pigiau

Artūras Pikšrys, mėgstantis eksperimentuoti virtuvėje, prieš dvejus metus sugalvojo pasidaryti alaus savo namuose. Jam įgriso vienodas ir neįdomus didžiųjų Lietuvos aludarių gaminamo alaus skonis, todėl dabar pats ieško įvairių receptų ir dažniausiai geria šį gėrimą tik savos gamybos. Vasarą jis daro avietinį alų, žiemą – gardina citrusinių vaisių žievelėmis, čiobreliais, mėtomis, kalendros sėklomis. “Tai fantazijos reikalas. O pats alaus darymas užtrunka maždaug septynias valandas. Pirmiausia reikia suskaldytus grūdus užpilti vandeniu ir palaikyti valandą. Gaunasi vadinamoji misa, kuri kartu su apyniais verdama puode kelias valandas, paskui atšaldoma ir pridedama mielių. Tada alus, nelygu norimo stiprumo, brandinamas buteliuose nuo mėnesio iki pusės metų”, – pasakoja A.Pikšrys ir priduria, kad alaus skonis – žmogaus darbo ir fantazijos rezultatas. Mat tai nepriklauso nuo apynių ar kitų ingredientų derliaus. Todėl, Artūro nuomone, daryti alų – kūrybiškas procesas. Tad ir gerti pačiam pasidarius maloniau nei pirktinį. Be to, pigiau atsieina. Vyras apskaičiavo, kad litro namie daryto alaus savikaina – 1–2 Lt, o parduotuvėje reikia suploti apie šešis.

Kiti “Veido” kalbinti pašnekovai taip pat patvirtino, kad namie gaminti maistą kelis kartus pigiau, nei pirkti parduotuvėje. I.Liutkevičiūtė sako, kad duonos kilogramą ji išsikepa už 7 Lt, o ūkininkų turgelyje toks kiekis kainuoja apie 17 Lt. V.Nazarovas suskaičiavo, kad gamindamas namie kartu su drauge maistui per mėnesį išleidžia tik 300 Lt.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. super super rašo:

    gerbiu zmones, kurie sugebejo “atsiplesti” nuo greitu maistu ir gaminasi patys. As pati namie kepu duona, sausainius, darau cipsus ir suku sviesta. Vienas malonumas!
    Sekmes visiems!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...