2012 Vasario 08

Andrew Duffas

Andrew Duffas: „Turime bendrą interesą išsaugoti Europą“

veidas.lt

IMG_6342

Praėjusį penktadienį buvo įsteigta Europos federalistų sąjunga Lietuvoje (EFSL). EFS yra nevyriausybinė, viršnacionalinė organizacija, siekianti skleisti demokratinės ir federacinės Europos idėją. Ją sudaro 19 narių ir europiniu, nacionaliniu bei vietiniu lygmeniu ji veikia jau daugiau kaip 50 metų. Pagrindinis jos tikslas – skleisti informaciją apie suvienytos Europos idėją, siekti glaudesnės integracijos, didesnio ES institucijų legitimumo. O EFSL skatins viešą diskusiją dėl „Europos projekto“ politinio turinio.
Steigiant EFSL dalyvavo Europos federalistų sąjungos prezidentas, Europos Palamento narys Andrew Duffas. Jis sutiko atsakyti į „Veido“ klausimus apie EFS planus ir tikslus.

VEIDAS: Pastaraisiais metais politinė diskusija dėl ES ateities Lietuvoje gana skurdi. Ar taip yra ir senojoje Europoje?
A.D.: Panašiai yra ir kitur. Daugelyje valstybių politinis intelektas labai plonas, daugumai politikų rūpi vienintelis klausimas, kaip pagerinti savo ekonominio gyvenimo kokybę. O mes kalbame apie aukštesnio lygio intelektualinę diskusiją, apie Europos ateitį, apie jos vietą pasaulyje. Juk mes atsakome už savo vaikus, ir jei šiandien nesukursime bei nepriimsime teisingų sprendimų, ateityje kentės mūsų vaikai ir anūkai. Todėl diskusijos lygis ir intensyvumas labai svarbus, nes atsakomybė labai didelė.
Beje, paprastai intelektualinė diskusija vyksta dinamiškiau, kai žmonės susiduria su didesniais ekonominio gyvenimo ar saugumo iššūkiais. Štai kodėl šiandien tokios diskusijos gyvesnės Vokietijoje nei Didžiojoje Britanijoje. Vokiečiai juk išgyveno Antrojo pasaulinio karo dramą ir turėjo galvoti, kaip gyventi toliau.
VEIDAS: Kokią ES ateitį mato federalistai, kuriems atstovaujate? Tarkime, kokį jūs siūlote ES valstybių skolų problemos sprendimą?
A.D.: Šiandien klaidingai skatinama žengti vieno ekonominio modelio – Vokietijos keliu. O mums reikia ES modelio, kuris tinkamai dalytų galią tarp skirtingų valstybių, skirtingų ES institucijų. Federalizmas yra demokratinis valdžios galių koordinavimas. Čia viena dalis negali dominuoti kitos atžvilgiu. Susitarti reikia demokratiškai, o šiandien Europoje matome daug Vokietijos ar Prancūzijos dominavimo. Iš tiesų Vokietijos griežtas fiskalinis modelis nepadės Europai demokratiškai elgtis tarpusavyje. Mums reikia žingsnio į priekį nuo fiskalinės disciplinos link fiskalinio solidarumo, solidarumo tarp mokesčių mokėtojų. Mes turime išleisti Europos obligacijas ir priimti nacionalinių valstybių skolas kaip bendrą ES skolą.
Priminsiu, kad daugelį problemų sukūrė godūs bankininkai. Bet šios problemos iš dalies jau turi sprendimą. Mums reikia finansinių transakcijų mokesčio, kuris žabotų godumą.
Labai svarbu, kad pastaraisiais mėnesiais Europoje vyksta daug permainų: Didžiojoje Britanijoje dirba koalicinė vyriausybė, Italijoje naujasis premjeras Mario Monti imasi rimtų reformų ir kovos su mafija. Nicolas Sarkozi netrukus teks įrodyti, kad žmonės juo dar pasitiki. Visa tai turės dramatišką poveikį ES. Šiuo metu Didžioji Britanija laikosi pozicijos, kad tolesnė integracija būtina, bet skirtingoms valstybėms ji gali vykti skirtingais tempais.
VEIDAS: Ar tai reiškia, kad turėsime dviejų greičių ES?
A.D.: Mes de facto jau turime dviejų greičių Europą. Juk yra euro zona, yra Šengeno zona, yra ir kitų reguliavimų, kurie galioja ne visoms ES narėms. To nereikia bijoti. Federalistinis modelis leidžia tokius sprendimus. Valstybės narės gali dalyvauti skirtingu laipsniu ir prisijungti prie daugumos, kai tam būna pasirengusios. Europos regionai yra skirtingi. Mums reikia naujo Konvento, kuris rengtų ES Konstituciją. Turime sau ir pasauliui rodyti kelią, kuriuo eisime. To nepadarę laiku, prarasime tempą.
Taigi mums reikia pokyčių. Visą dabartinį ES institucijų komufliažą reikia pakeisti nauja konstitucine tvarka, į kurią visi gali įdėti savo indėlį. Kitaip tariant, valdžia reikia dalytis. Beje, ir visos Lietuvos politinės jėgos galėtų dalyvauti bendrame Europos politiniame procese.
VEIDAS: O kaip federalistai įsivaizduoja ES politinę ateitį?
A.D.: Mes turime pakeisti Europos Parlamento rinkimų tvarką. Parlamentas turėtų įgauti didesnį legitimumą. Mums reikia nacionalines partijas pakeisti paneuropinėmis partijomis. Į jų sąrašus įtraukti kandidatai turėtų būti renkami visoje ES. Tai ribotų vietinių partijų egoizmą, verstų politikus mąstyti plačiau, matyti ne tik nacionalinį, bet ir europinį mastelį. Taip pat mums reikia ir realios ES vyriausybės, kuri galėtų veikti greitai ir efektyviai. Metas kalbėti ir apie bendras ES karines pajėgas bei kitas bendras institucijas, kurios dirbtų visos ES interesams. ES krizė parodė, kad norint žengti į priekį reikia didesnės integracijos ir susiklausymo.
VEIDAS: Tačiau Europa darosi tingi, neambicinga, jaunimas nenori mokytis. Netenkame to dinamizmo, kokio turėjome po Antrojo pasaulinio karo.
A.D.: Taip, tokia realybė. Todėl mums reikia pakeisti savo švietimo sistemą. Tai nereiškia, kad turime visoje Europoje mokytis iš vieno vadovėlio, bet Europos mastelis turi būti jaučiams. Juk visi esame susiję, turime bendrą interesą išsaugoti Europą. Turime jausti ne tik nacionalinius, bet ir globalius iššūkius. Turime plačiau ir intensyviau keistis studentais. Beje, Briuselyje matau daug šviesaus proto ir dinamiškų lietuvių.
VEIDAS: Jūsų nuomone, ar ES gali sugriūti?
A.D. Taip, tai įmanoma. Jei žlugs euras, žlugs ir Europos Sąjunga. Todėl mums labai reikia fiskalinio solidarumo. Jei jo nepasieksime, gali būti, kad Vokietija paliks euro zoną. Ji gali skaičiuoti, kas jai labiau apsimoka. O jei prasidės dezintegracija, ją bus sunku sustabdyti ir dar sunkiau bus grįžti prie vieningos ES kūrimo.
VEIDAS: Kas, Jūsų požiūriu, šiuo metu vyksta Vengrijoje?
A.D.: Pažįstu Viktorą Orbaną dar nuo tų laikų, kai jis buvo disidentas. Iš tiesų jis labai charizmatiškas lyderis, bet pasirinko populizmo, nacionalizmo kelią. Perėjimas iš komunizmo į liberalią demokratiją nevyksta tiesia linija, visada judama zigzagais. Manau, vengrams reikia laiko, ir jie supras tolesnės ES integracijos naudą bei svarbą.
VEIDAS: O koks Jūsų požiūris į visą Europą apimantį, besiplečiantį ir stiprėjantį ultradešiniųjų judėjimą?
A.D.: Visos ultradešiniųjų partijos Europoje skirtingos. Tarp jų nėra nieko bendro. Suomijoje tai nacionalistai, bet ne dešinieji, “Jobik” Vengrijoje radikaliai žiūri į praeitį, G.Wilderso partija Olandijoje kovoja prieš musulmonus, H.Ch.Strache šalininkai Austrijoje – dar kitokie. Aš nematau jų vienybės, taigi nematau ir problemos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...