"Veido" archyvas

Pirštukas burnoje – problema ar tiesiog įprotis?

Čiulpimas – natūralus kūdikio refleksas. Todėl kartais burnytėje atsiduria ne tik čiulptukas, bet ir pirštukas. Vis dėlto trečiąjį gimtadienį atšventęs mažylis jau turėtų būti pamiršęs jų abiejų skonį.

Dažniausiai vaikai čiulpia nykštį. Specialistai pripažįsta, kad ne visada piršto čiulpimas reiškia problemą. Kartais tai tiesiog įprotis (nors tai nereiškia, kad jis geras…), toks pat, kaip, pavyzdžiui, suaugusiems pieštuko kramtymas. Jeigu mažylis susijaudinęs, tai padeda jam nusiraminti, jei nuobodu – čiulpdamas pirštą jis tarsi turi kuo užsiimti. Kol mažyliui dar nėra trejų ir jis tai daro retai, geriausia į piršto čiulpimą nekreipti dėmesio. Tačiau užpūtus trečiojo gimtadienio žvakutę jau verta sunerimti: gali kilti grėsmė sugadinti dantukus, tiksliau, gali susiformuoti netinkamas vadinamasis zuikio sąkandis arba į organizmą iš panagių patekti infekcija. Be to, mažylis gali sulaukti bendraamžių pašaipų ir patyčių, o tai kartais netgi blogiau nei netinkamas sąkandis. Ir tik labai retai piršto čiulpimas gali būti signalas, įspėjantis apie sutrikusią vaiko raidą. Tačiau neskubėkite šios diagnozės priskirti savo atžalai – šalia šio įpročio turėtų būti ir kitų požymių. Apie sutrikusią raidą paprastai sprendžiama vertinant stambiąją ir smulkiąją motoriką, kalbos išsivystymą, žaidimų formą, piešimą, socialinius įgūdžius, gebėjimą valdyti emocijas ir impulsus.

Kaip pamiršti pirštuko skonį

• Negraužkite vaiko kiekvienąkart pirštukui atsidūrus burnytėje. Taip pat nesistenkite ištraukti jo iš burnos jėga arba nerodykite kaip pavyzdžio to vaiko, kuris piršto nečiulpia – taip tik paversite jį mažylio priešu. Kartais nekreipdami dėmesio į šį atžalos įprotį labiau jam padėsite atsisakyti pirštuko čiulpimo, nei nuolat vaikui apie tai primindami.

• Atkreipkite dėmesį, kada mažylis prisimena šį įprotį – tuomet beliks šalinti priežastis, o ne pasekmes. Jeigu mažasis pradeda čiulpti pirštuką, kai jam nuobodu, išmokykite jį šią savo būseną įvardyti žodžiais. Sakykite: “Tau turbūt nuobodu?”. O tada pasistenkite jį sudominti. Tik nepersistenkite – per daug veiklos gali nuvarginti jūsų pipirą. Jeigu vaikas prisimena šį įprotį ko nors bijodamas, tai jau panašu į pagalbos prašymą. Todėl pasistenkite nurimti patys ir susitvarkyti su savo jausmais, tokiais kaip pyktis, susierzinimas, nepasitenkinimą vaiku, norą greitai pakeisti. Pirštuką ištraukti iš burnytės gali paskatinti ramūs pokalbiai (kai mažylis kalba, o jo klausomasi – pirštukas ilsisi), švelnūs masažai (lengviau perkelti dėmesį kitur ir suvokti visą kūną, ne tik burnos zoną), judrūs žaidimai (padeda atsirasti pusiausvyrai), savarankiškumo ugdymas (užduočių skyrimas pagal amžių skatina pasitikėjimą savimi), dienos režimo laikymasis (padeda išvengti papildomo streso), kalbėjimas apie jausmus, sunkumų įveikimą.