2011 Liepos 08

AE mitas Ragainėje įgauna kontūrus

veidas.lt

Ilgokai guodėmės politiniu mitu, kad Kaliningrado srityje rusai tik vaizduoja statantys atominę elektrinę. Rugpjūtį jie jau ketina lieti betoną būsimo reaktoriaus aikštelėje.

Baigėsi laikas, kai buvo patogiau manyti, kad kaimynai pučia miglą į akis. Lietuvos tikinimai, kad potencialūs investuotojai į Visagino AE (VAE) vis tiek bus surasti, rusams galbūt irgi neatrodė labai realūs. Tačiau du galimi strateginiai investuotojai – konsorciumas “Toshiba-Westinghouse” ir konsorciumas “GE Hitachi Nuclear Energy” jau pradėjo vizitus, o Rusijos valstybinė korporacija “Rosatom”
askelbė, kad Baltijos atominės elektrinės pirmasis blokas bus baigtas 2016 m. vasarą (antrojo bloko pabaigtuvės turėtų būti 2018 m.). Tiesa, lankydamasis Vilniuje “Westinghouse” prezidentas Europai, Vidurio Rytų bei Afrikos regionui Andersas Jacksonas viešai suabejojo šiuo projektu, nors savo argumentų nepateikė.
Informacija apie VAE investuotojų ketinimus kol kas irgi labiau nei šykšti. O štai Rusijos valstybinės korporacijos “Rosatom” atstovai ėmė kalbėti daug ir noriai. Buvusio Valstybinės atominės saugos inspekcijos (VATESI) vadovo Sauliaus Kuto nuomone, “neadekvačiai vertiname ir savo, ir rusų galimybes, todėl esame daug pražiopsoję nuo to momento, kai pasigirdo žinia, kad greta Lietuvos bus statomos atominės elektrinės. Kalbos, kad rusai tik gąsdina galimomis statybomis, buvo didelė klaida”.
Beje, tą patį galima pasakyti ir apie Astravo jėgainės projektą. Buvęs energetikos ministras Leonas Ašmantas teigia, kad vos tik Lietuva paskelbė apie Ignalinos elektrinės uždarymą, tapo aišku, jog Baltarusija irgi statys savo elektrinę. Aikštelė galimam projektui įgyvendinti buvo renkama seniai, kai kaimynai tebeturėjo stiprų Branduolinės energetikos institutą.

Kol mes abejojome

Galima tik spėlioti, kam buvo naudingos kalbos, kad jėgainė Kaliningrado srityje (taip pat ir Astrave) – tik blefas. Gal šios saviapgaulės fone Visagino elektrinės projekto vėlavimas neatrodė toks baugus? Dabar paaiškėjo, kad šioje trasoje jau ilgokai bėgame rusams iš paskos.
Aikštelė Baltijos atominei elektrinei (BAE) – toks oficialus jos pavadinimas – statyti buvo renkama daug trumpiau nei Astravo, tik trejus metus. Bet laiko Lietuvai rimtai reaguoti buvo. “Rosatomo” atstovai teigia, kad dar prieš dvejus metus Ragainėje (Nemane) buvo surengtas pirmas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) svarstymas, o vėliau Rusijos užsienio reikalų ministerijos nota PAV dokumentas buvo perduotas devynioms aplinkinėms valstybėms ir Europos Komisijai.
Latvijos aplinkos ministerijai pageidaujant Rygoje jau buvo surengti du konsultacijų etapai – su visuomenės atstovais ir su specialistais. Artimiausiu metu konsultacija numatyta Taline.
Korporacijos “Rosatom” generalinis direktorius Sergejus Kirijenka gegužės pabaigoje nusiuntė laiškus Lietuvos užsienio, aplinkos ir energetikos ministrams, taip pat kviesdamas surengti konsultacijas. O korporacijos programų direktorius Sergejus Bojarkinas, vadovaujantis BAE projektui, kviečia atvažiuoti į Nemaną ir savo akimis pamatyti, kaip statybos aikštelėje vyksta darbai. Kol kas pamatyti panoro tik Kazimira Prunskienė, bet ten jau lankėsi ir Vokietijos, ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai.
Šiuo metu apie 20 atominių elektrinių įvairiose pasaulio šalyse statanti Rusija (ji dar dalyvauja 25-iuose konkursuose) stengiasi įrodyti, kad jos naujausi 3+ kartos reaktoriai yra saugiausi. Į Kalinino atominę elektrinę, esančią už pusketvirto šimto kilometrų nuo Maskvos, politikų, specialistų ir žurnalistų grupės vežiojamos kelis kartus per mėnesį. Ten švieslentėje skaičiuojamos dienos, likusios iki naujojo ketvirto bloko darbo pradžios. Jų likę mažiau nei šimtas. Bet galima nuvažiuoti ir į Leningrado AE-2 statybą – elektrinė Ragainėje bus tokia pati.
Rusijos prezidento įsaku šios šalies ambasadose netrukus pradės dirbti ir “Rosatomo” atstovai – dar vienas žingsnis, siekiant įtvirtinti rusiškos branduolinės technologijos konkurencingumą.

Strategijos ir saugumas

Ne veltui europarlamentaras Vytautas Landsbergis, kalbėdamas Kaliningrado srities jėgainės tema, ne taip seniai klausė savo partijos kolegų: “Ar mes dirbame politiškai kur nors?” Šis klausimas, nors ir gerokai pavėluotas, gali būti adresuotas ne tik konservatoriams. Reaguoti į kaimynų planus būtų turėjusi dar ankstesnioji šalies valdžia, kai Rusija rengė šio regiono energetikos prognozes, siejamas su Ignalinos AE uždarymu.
Užuot laiku reagavę, lietuviai kuria energetikos strategijas. S.Kutas įsitikinęs, kad begalinis strategijų svarstymas mums nepadeda. “Kas gali rimtai žiūrėti į dokumentą, kuris taip dažnai persvarstomas? Jau turėjome 1999, 2002, 2004 metų strategijas, dabar svarstome naują, nors įstatymai reikalauja, kad strategija būtų sudaroma ne mažiau kaip dvidešimtmečiui. Energetikos saugumo požiūriu nusiritome labai žemai.”
Tuo metu Rusija jau tariasi su lenkais dėl elektros energijos pirkimo sutarčių ir derina tinklų statybos projektą. Be to, jie kalbasi su neįvardytais investuotojais, pasisiūliusiais tiesti kabelį į Vokietiją, panaudojant “Nord Stream” infrastruktūrą. Šie investuotojai, planuojantys 600 mln. eurų projektą, operatyviai sureagavo į Vokietijos ketinimus stabdyti savo atomines elektrines. Rusai net neabejoja, kad Lietuva taip pat pirks BAE pagamintą elektrą, kaip ir dabar perka iš Smolensko AE.

Ką pasakytų TATENA?

Kol kas tarp Lietuvos ir “Rosatomo” vyksta tik nesibaigiantis susirašinėjimas dėl PAV, nes Lietuva vis dar negauna atsakymų į nerimą keliančius klausimus. Neseniai Sankt Peterburge įvyko tarptautinis seminaras BAE saugumo klausimais, kuriame Lietuvos generaliniam konsului Sankt Peterburge Ričardui Degučiui buvo perduotas PAV, išverstas į lietuvių kalbą.
Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė “Veidui” sakė, kad dokumentą, matyt, vertė žmogus, neišmanantis branduolinės energetikos srities, bet blogiausia, kad lauktų atsakymų Lietuva taip ir negavo.
“Aikštelėje pradėti darbai, nors PAV su kaimyninėmis šalimis dar nebaigtas derinti, – vardija G.Grigaitytė. – Priešprojektinė stadija pažeidžia visas tarptautines konvencijas. Espoo konvencija (1991 m. konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste) reikalauja pateikti mažiausiai tris galimas aikšteles su PAV, bet iš karto buvo pasirinkta viena. Turi būti atlikti seisminiai tyrimai, kaip tai buvo padaryta Visagino AE aikštelėje. Todėl mes reikalaujame, kad ir Rusija, ir Baltarusija pasikviestų į savo aikšteles TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra) misijas. Baltarusiai skelbė, kad tokia misija jau lankėsi, bet tai netiesa. Kyla klausimų ir dėl aušinimo. BAE atveju aikštelė aukščiau už Nemuną 15 metrų, todėl kyla pavojus, kad, sutrikus elektros tiekimui, vanduo gali nepasiekti reaktoriaus.”
Keista, kad Lietuva, nesulaukdama tenkinančių atsakymų raštu, nepanaudoja kitų galimybių savo pozicijai pareikšti. Nei mūsų specialistai, nei pareigūnai, išskyrus konsulą, nedalyvavo minėtame seminare Sankt Peterburge, kur girdint septyniolikos šalių atstovams būtų galėję pateikti savo klausimus.

Lauks kitų politikų

Lietuvos pareigūnams neramu, kad dėl BAE projekto tenka bendrauti ne su Rusijos valdžios atstovais, o su įmone – “Rosatom”. Šioje mąstoma priešingai. S.Bojarkinas ėmė ir prasitarė: “Gaila, kad sprendimus priima ne energetikai, o politikai. Palauksime, kol įvyks rinkimai, o tada kalbėsime toliau.” Ar tikimasi, kad kiti politikai bus sukalbamesni?
“Rosatomo” generaliniam direktoriui S.Kirijenkai jau išsiųstas Lietuvos sutikimas surengti konsultaciją dėl BAE. Be svarbiausių saugumo problemų, matyt, iškils ir elektros tiekimo tranzito per Lietuvą į Latviją bei Estiją klausimas. Rusai lauks, kada Lietuva nuties kabelį į Švediją, tada jie rengiasi ant linijos tarp Sovetsko ir Klaipėdos užkabinti antrą grandinę ir smarkiai padidinti jos pralaidumą. Taip būtų sukurta jungtis nuo Kaliningrado iki Švedijos.
Kol kas į BAE statybą investuota 100 mln. eurų, bet tempai spartėja. Iki gegužės statyboje dirbo 600 žmonių, jų skaičius pastaruoju metu padidintas iki dviejų tūkstančių. Visa BAE projekto vertė – 7,5 mlrd. eurų, įskaitant ir infrastruktūrą. Kaip vien “politinio projekto”, kaina atrodytų didoka, bet ekonomikos svertai nė kiek ne menkesni. “Rosatomo” atstovai prognozuoja, kad Kaliningrado srityje, taip pat ir visame regione, elektros energijos stygius bus juntamas vis aštriau, tą puikiai mato ir potencialūs Visagino AE investuotojai.
Naują atominę Ragainėje rusai pasirengę statyti patys, jeigu iki 2012 m. nesuras investuotojų, kuriems jie norėtų atiduoti 49 proc. šio objekto. Kol kas neįvardyti partneriai, kaip sakė S.Bojarkinas, studijuoja dešimčių tūkstančių lapų projektinius dokumentus. Jis užsiminė, kad, be didelių partnerių, su kuriais dirbama jau maždaug metai, laukiama ir mažesnių, iš kaimyninių šalių. “Tai regioninio bendradarbiavimo objektas, rinkoje vietos užteks visoms trims elektrinėms”, – pabrėžė S.Bojarkinas, neabejotinai turėdamas galvoje ir Astravo jėgainę.
Du BAE blokai užims 90 ha plotą. Dar 150 ha – statybų bazė, kurioje bus tiesiamas geležinkelis, statomi cechai, gyvenamieji namai. Planuojama sukurti tarybą, į kurią įeitų korporacijos “Rosatom”, Kaliningrado srities ir Lietuvos atstovai. Ši taryba spręstų klausimus ir dėl lietuvių bendrovių dalyvavimo objektų statybose. Jų atstovai jau važinėja į Ragainę.

BOX

BAE projektas

Potvarkį dėl Baltijos atominės elektrinės statybos Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pasirašė 2009 m. rugsėjo 25 d.
Jėgainės galingumas – 2300 megavatų.
Elektros energijos apyvarta per metus – 17,4 mlrd. kWh.
Pirmojo bloko statyba – 2010–2016 m.
Antrojo bloko statyba – 2012–2018 m.
Planuojama elektrinės darbo trukmė – 60 metų.
Darbuotojų skaičius – 1100.
Pagal tokį patį projektą “AE 2006″ statomos AE prie Sankt Peterburgo ir Voronežo srityje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...