2015 Rugsėjo 29

Absolventų karjera: kodėl turime ją stebėti – PR

veidas.lt

G. Bartuškos nuotr.

Lietuvoje šiuo metu kuriama sistema, leisianti stebėti, kaip baigus studijas klostosi aukštųjų mokyklų absolventų karjera. Atspirties tašku kuriant šią sistemą taps Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas absolventų karjeros tyrimas.

Įprasta praktika Vakaruose

„Kone visos Vakarų šalys turi savo absolventų stebėsenos sistemas, leidžiančias sužinoti, kaip absolventams sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje, ar studijuodami jie gavo tų žinių, kurių jiems iš tiesų reikia, ar jie sėkmingai įsidarbina ir ar gauna kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą. Tokia informacija būtina, kai tenka priimti sprendimus, darančius įtaką švietimo politikai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Pirmas žingsnis kuriant tokią sistemą Lietuvoje jau padarytas – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristatė absolventų karjeros tyrimą, kuriame nagrinėjo, kaip darbo rinkoje sekasi 2012–2013 m. absolventams. Siekiama, kad tokia informacija būtų renkama nuolat, tada būtų galima matyti ne tik esamą padėtį, bet ir stebėti tendencijas.

„Kaip išmatuoti aukštojo mokslo vertę, kokybę, diplomo svorį? Jei aukštųjų mokyklų absolventai sėkmingai save realizuoja, puikiai prisitaiko darbo rinkoje ir gyvenime – tikriausiai tai yra sėkmė, kokybė, vertė. Jei ne – pamatę sritis, kuriose kyla problemų, galime rasti būdų joms spręsti. Absolventų stebėsena yra svarbi, nes leidžia mums gauti patikimą informaciją, atsakančią į šiuos klausimus“, – įsitikinusi MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

 

Kas iš to?

Informacija apie absolventų karjerą domina aukštųjų mokyklų vadovus, verslininkus, sprendimų priėmėjus, esamus ir būsimus studentus. Natūralu, kad jų tikslai ir lūkesčiai skiriasi. „Informacija, kurią renkame ir analizuojame, turi būti naudinga jiems visiems – ji turi būti įrankis, leidžiantis priimti teisingus strateginius, finansavimo sprendimus“, – sako J.Petrauskienė. Pasak jos, svarbiausia sąlyga, kad absolventų sistema teiktų didžiausią įmanomą naudą, yra tęstinumo užtikrinimas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko nuomone, informacija apie absolventų karjerą padėtų visiems aiškiai pamatyti tikrąją padėtį: „Mokyklų absolventams labai reikia akivaizdžios sistemos, kurioje jie matytų, kur gali uždirbti, kur galėtų save realizuoti. Dabar jie dažniausiai renkasi, kur stoti, pagal tai, ką sakė tėvai, mokytojai ar draugai, vadovaujasi įvairiais stereotipais. Jeigu kalbėsime apie verslą, mes norime žinoti, kiek kokia mokykla ko „iškepa“ ir kas iš to išeina, kad visi aiškiai žinotų, kas yra kas.“

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus Alberto Žalio, MOSTA atliktas absolventų karjeros stebėsenos tyrimas yra pirmoji informacija siekiant žinoti, kas vyksta darbo rinkoje. „Gavus šiuos duomenis kyla dar daugiau klausimų, tad akivaizdu, kad čia tik didelės veiklos pradžia – reikia kiekvieną rodiklį išanalizuoti įvairiais aspektais, norint šia informacija protingai naudotis“, – sako jis.

Patars žinomi ekspertai

Spalio 1 d. MOSTA organizuoja konferenciją „Absolventų stebėsena: taikymas ir perspektyvos“. Į renginį atvykstantys ekspertai iš Pasaulio banko, UNESCO, įvairių kitų tarptautinių organizacijų pasidalys savo patirtimi, kaip panaudojant tokią informaciją galima gauti didžiausios naudos.

Pasaulio banko vyresnioji specialistė švietimui dr. Nina Arnhold atkreipia dėmesį, kad aukštasis išsilavinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių didesnį atlyginimą. Tai, pasak jos, matyti nagrinėjant įvairių šalių statistiką. „Vadinasi, aukštojo mokslo sistema turi būti pasiruošusi ne tik priimti naujus studentus, bet ir sugebėti lanksčiai ir efektyviai juos paruošti darbo rinkai. Tai gali reikšti, kad reikia peržiūrėti aukštojo mokslo struktūrą, finansavimą ir ieškoti naujų šiandienos aktualijas atitinkančių metodų“, – tvirtina dr. N.Arnhold.

UNESCO vyresnysis švietimo politikos analitikas dr. Dominicas Orras pataria neapsiriboti vien stebėjimu, kaip absolventams sekasi prisitaikyti darbo rinkoje. „Labai svarbu, kad žmonės turėtų darbus, kad ekonomika augtų. Tačiau aukštojo mokslo nauda tuo neapsiriboja. Išsilavinę žmonės kuria sveikesnę, demokratiškesnę, laimingesnę visuomenę – tai įrodyta tyrimais, kuriuos atliko Jungtinės Tautos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija“, – pasakoja jis.

Nors būdai, kaip galima rinkti informaciją apie absolventų karjerą ir kaip ją efektyviai panaudoti, visose šalyse skiriasi, šiai užduočiai visur keliamas iš esmės tas pats tikslas. „Absolventų stebėsenos tikslas labai aiškus: pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę bei geriau pritaikyti šiuos procesus prie visuomenės poreikių“, – sako Londono universitetinio koledžo vizituojantis profesorius Jose Ginesas Mora.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...