2014 Sausio 22

A.P.Piskarskas: „Mokslas – tam tikra olimpinė arena, kurioje vyksta nuolatinės varžybos“

veidas.lt


Profesorius emeritas Algis P.Piskarskas per savo gyvenimą jau pasiekė tiek, kad, regis, galėtų ir atsipalaiduoti, bet jis ir šiandien jaučiasi tarsi fizikos olimpinėse žaidynėse, kuriose reikia finišuoti pirmam ir dar duoti naudos visuomenei.

Šiemet „Mini Nobelis“ fizikos srityje atiteko profesoriui emeritui Algiui Petrui Piskarskui, Lietuvos lazerių sektoriaus pradininkui ir vienam reikšmingiausių jo plėtotojų. Kiti kandidatai į šią nominaciją buvo Kęstutis Pyragas (tyrinėjama sritis – dinaminio chaoso reiškiniai), Gintautas Tamulaitis (puslaidininkių fizika) ir Vidmantas Gulbinas (lazerių fizika, netiesinė bei molekulinė optika).
Iš tiesų dabartinį Lietuvos lazerių asociacijos prezidentą A.P.Piskarską drąsiai galima vadinti šiuolaikinio Lietuvos mokslo legenda. Jo, dar studento, Maskvos valstybiniame M.Lomonosovo universitete įgytos žinios bei ten užmegztos pažintys su daugybe užsienio tyrėjų stipriai prisidėjo prie to, kad šiuo metu Lietuva yra gerai žinoma lazerių fizikos srityje, o kai kuriuose segmentuose netgi užima pirmas pozicijas pasaulyje.

Sėkmės raktas – dėmesys praktinei pusei
„Jo įtaka Lietuvos mokslui neįkainojama“, – pabrėžia Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Balevičius. – Be to, jis ne tik geras mokslininkas, bet ir geras mokslo organizatorius, kas retai suderinama viename žmoguje, mat mokslininkams dažnai būna tikra kančia užsiimti organizacine veikla.“
„Tai labai plataus akiračio žmogus, turintis stiprų mokslinį pojūtį. Jo pastangomis Lietuvoje per keletą dešimtmečių suformuotos mokslo kryptys ne tik pasiteisino, bet ir vykdomas mokslas tapo pasaulinio lygio“, – primena vienas talentingiausių profesoriaus studentų, daug šioje srityje nuveikęs prof. habil. dr. Audrius Dubietis.
Ypač didelis A.P.Piskarsko nuopelnas tas, jog anksti buvo suprasta, kad svarbu ne tik moksliniai įdiegimai, bet ir rezultatų realizavimas, kad tai yra geras pagrindas rimtai pramonei. „Jis tai pajuto gana greitai ir stengėsi, kad ši sritis būtų pradėta komercializuoti. Taigi šios srities tyrėjai į tai pradėjo orientuotis labai anksti, todėl Lietuvoje gana daug visokių lazerių firmų, kurioms daugiausia vadovauja buvę jo studentai“, – komentuoja V.Balevičius.
Iš tikrųjų ši sritis klesti. Per dešimtmetį lazerių sektoriaus įmonių Lietuvoje padvigubėjo – dabar jų veikia daugiau nei dvidešimt. Per ketverius metus lazerių produkcijos pardavimas padidėjo du kartus – nuo 98 mln. Lt 2009-aisiais iki daugiau nei 200 mln. Lt 2012-aisiais. Didžioji dalis (kone 90 proc.) produkcijos yra eksportuojama.
Gaminama produkcija labai įvairi, tačiau labiausiai koncentruojamasi į įvairius lazerius, optinius, elektroninius bei mechaninius lazerių komponentus. Galima didžiuotis, kad Lietuva yra užėmusi 10 proc. pasaulinės mokslinių lazerių rinkos, bet dabar keliamas tikslas galingai įsiskverbti ir į pramonę. Kol kas čia realizuojama apie ketvirtadalį visos produkcijos, tačiau tikimasi, kad santykis vis didės. Kaip tvirtina A.P.Piskarskas, būtent tokia orientacija gali duoti didžiausią naudą.
Remiantis kompanijos „Markets & Markets“ prognozėmis, pasaulinė įvairių lazerių ir jų taikymo rinka 2017 m. turėtų pasiekti 20 mlrd. JAV dolerių, o tai iš esmės reiškia, kad kasmet ji turėtų plėstis maždaug po 19 proc. Tai neabejotinai palanku ir Lietuvai, nes tokios tendencijos žada dar spartesnę šio sektoriaus plėtrą ir daugiau galimybių tuo užsiimančioms mokslinėms-gamybinėms įmonėms, o kartu ir naudą visai šaliai.
Viso to galėjo ir nebūti, jei mokslo pasiekimų nebūtų buvę bandoma pritaikyti praktiškai. Būtent tai pats mokslininkas ir laiko sėkmės raktu, lėmusiu, kad šioje srityje taip puikiai pavyko išplėtoti bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo. Toks požiūris buvo profesoriaus darbo ~credo~ ir dirbant Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros vedėju, ir vėliau. „Visada skatinau, kad visi šioje srityje atliekami teoriniai darbai, nesvarbu, ar magistro ar disertacija, būtų susiję su praktika. Mano studentai turėdavo problemą formuluoti taip, kad šalia fundamentinio tyrimo stipriai atsispindėtų ir jų darbų praktinio pritaikymo pusė“, – dėsto A.P.Piskarskas.
„Tai, kad turime šį visų giriamą sektorių ir kai kuriose srityse pirmaujame pasaulyje, daug lėmė būtent tai, kad abu aspektai buvo plėtojami lygia greta“, – neabejoja ir A.Dubietis.

Mokslo galimybės primena mokslinę fantastiką
Pirmasis didelis Lietuvos mokslo laimėjimas susijęs su parametriniais generatoriais (parametriniais šviesos stiprintuvais). „Laboratorijose sukūrėme prietaisus, kuriais galima tolydžiai keisti lazerių spalvą (bangos ilgį) ir taip išgauti daugiaspalvę šviesą. Tai davė labai daug: kadangi atliekant ir fundamentinius, ir taikomuosius tyrimus reikalingi įvairių spalvų lazeriai, iki tol laboratorijos turėdavo įsigyti įvairių reikiamą šviesą spinduliuojančių lazerių, todėl sudėtingi eksperimentai galėjo būti labai brangūs. O mes pasiekėme, kad vienas lazeris su vienu kristalu atstotų keletą skirtingų lazerių“, – paaiškina A.P.Piskarskas.
Tokia buvo pradžia, vėliau atlikta daug įvairių kitų darbų, tačiau pastarąjį dešimtmetį A.P.Piskarskas daugiausia dirbo optinio čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo (ČIPS) bei iš skysto polimero kuriamų trimačių objektų formavimo, pasitelkiant lazerių šviesą, srityse.
„Dabar formuluojamos visiškai naujos problemos. Pasirodo, kad parametrinių generatorių principai, naudoti regimojo spektro srityje, gali būti panaudoti keičiant bangos ilgį ne tik regimojo spektro srityje, bet ir pereinant į ultravioletinį ar net rentgeno diapazoną. Vis dėlto dar neatsakyta į klausimą, ar galima rentgeno spinduliuotės bangos ilgį keisti tolygiai“, – pasakoja profesorius ir paaiškina, kad tokios derinamo (keičiamo) bangos ilgio rentgeno lazerių technologijos sukūrimas leistų tyrinėti ląstelės sandarą, genetinius kodus ar chromosomas.
Pasirodo, norint sukurti keičiamo bangos ilgio rentgeno lazerius, reikia pereiti prie labai trumpų žybsnių. Šią problemą ir pradėta tyrinėti pasitelkiant būtent minėtus parametrinius stiprintuvus. Taigi lietuvių pasiūlyta ir pademonstruota ČIPS technologija parodė kelią, kaip spręsti labai didelės galios impulsų generavimo problemą, ir tai veda prie rentgeno lazerių kūrimo. Tai buvo antras reikšmingas lietuvių laimėjimas, kurį pasaulinė fizikų bendruomenė įvertino netgi labiau nei pirmąjį.
Tai taip pat galėtų pasitarnauti sprendžiant kardinalią dviejų dešimtmečių lazerių fizikos problemą: ar galima pasiekti tokį lazerių spinduliuotės intensyvumą, kad būtų suardytas vakuumas. Teorija sako, kad jei energijos intensyvumas būtų labai didelis, vakuumas turėtų imti generuoti medžiagą. „Tai reiškia, kad fantastiniuose romanuose aprašoma teleportavimo idėja tam tikra prasme būtų įmanoma. Taigi susidomėjimas mūsų ČIPS technologija yra didžiulis“, – džiaugiasi A.P.Piskarskas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...