Ministerijų vadovybėje daug partijų senbuvių, uolių karjeristų ir net skandalistų, bet per mažai savo srities autoritetų.

Po šešioliktojo Ministrų kabineto priesaikos praėjus pustrečio mėnesio – du viceministrai jau pasitraukę ir lig šiol nebaigtos formuoti kai kurių ministrų komandos. Konkrečiais darbais ar įžvalgomis daugelis viceministrų kol kas nespindi, bet, paanalizavus kai kurių ankstesnę darbo patirtį, išsilavinimą, reputaciją, nelabai ko reikėtų ir tikėtis.

Tipiškas socialdemokratų viceministras: 50 metų partijos senbuvis

Pusė socialdemokratų viceministrų – peržengę 50 metų ribą, dauguma jų – “išsitarnavę” šį postą lojalumu partijai, o neretas jau ir anksčiau buvęs ministru, viceministru ar užėmęs kitą aukštą postą valstybės tarnyboje. Patirtis – pranašumas, žinoma, jei ji įgyta ne tik partijos aparate ir bet kokios srities poste, koks atsiranda kaip atlygis už lojalumą partijai.
Kadangi ši Vyriausybė – per pastaruosius dvidešimt trejus metus vyriausia amžiumi, premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius iš dalies tesėjo pažadą tai atsverti skirdamas jaunimą į kitus postus. Tačiau dviejų jauniausių socialdemokratų viceministrų didžiausias išskirtinumas tėra jaunystė ir lojalumas partijai, bet, deja, ne kompetencija ar išskirtinis išsilavinimas.
Štai aplinkos viceministras 33-ejų metų socialinis pedagogas Linas Jonauskas lig šiol su aplinkosauga neturėjo nieko bendra, išskyrus pomėgį žvejoti. Tačiau jis nuo dvidešimties kaip pereinamoji gairelė eina iš vieno į kito socialdemokrato rankas: vis dirba Seimo narių padėjėju, o premjerui Gediminui Kirkilui yra patarinėjęs nelabai konkrečioje srityje – jaunimo klausimais.
32-ejų Marius Skarupskas taip pat nuo jaunumės domisi Socialdemokratų partijos veikla. Jis jau padirbėjęs sostinės savivaldybėje, buvo Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas. Tapęs ūkio viceministru naudojasi savo, kaip viešųjų ryšių specialisto, žiniomis ir gana dažnai patenka į TV kamerų fokusą. Tačiau po savo jaunojo pirmtako – ankstesnėje kadencijoje 29-erių ūkio viceministru tapusio Adomo Audicko jis neatrodo turintis šiam postui reikalingą žinių bagažą.
Lygiai kaip kompetencijos stoka, taip ir reputacijos duobės turėtų neprileisti į aukštus postus kad ir labai atsidavusių partiečių. Tačiau socialdemokratai, deleguodami viceministrus, nebuvo linkę prisiminti ankstesnių skandalų. Štai švietimo ir mokslo viceministrui dr. Rimantui Vaitkui šįsyk karjeros nesugadino senas skandalas dėl jo pasirašytų suklastotų pažymų, kuriomis bandyta legalizuoti rusiškojo Latvijoje registruoto Baltijos universiteto absolventų diplomus. Tai R.Vaitkui kartą kainavo karjerą – tuometis prezidentas Valdas Adamkus nepritarė socialdemokratų siūlymui skirti jį švietimo ir mokslo ministru.
Savotiškai atrodo ir socialdemokrato teisingumo ministro Juozo Bernatonio pasirinkimas: viceministru jis paskyrė Paulių Griciūną, kuris teisės klausimais patarinėjo apkaltos būdu iš posto pašalintam prezidentui Rolandui Paksui.
Socialdemokratai nesuabejojo ir Mariaus Busilo tinkamumu būti ūkio viceministru, nors prognozuojama, kad tiek metų dirbus Energijos vartotojų, Prekybos įmonių asociacijų atstovu jam bus sunku atsilaikyti netapus jų lobistu ar bent jau nuolat keliant abejonių dėl interesų derinimo.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-9-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.