2012 Lapkričio 16

Aukščiausio lygio sportininko alga Lietuvoje – apie 6 tūkst. litų

veidas.lt


Ar geriausi Lietuvos sportininkai išgyvena iš sporto, įstengia susitvarkyti buitį, išlaikyti šeimą, o gal gerokai lenkia iš vidutinių pajamų besiverčiančius piliečius? To klausėme vieno olimpinio čempiono ir trijų vicečempionų.

Jau buvusiems ir tebesantiems garsiausiems mūsų šalies sportininkams ne visada varžovai pagarbiai spaudė ranką, o gerbėjai tikėjosi tik pačių aukščiausių vietų. Reto atleto karjeroje iš pradžių nebuvo nepriteklių ir juodų debesų, kurių prisitvenkdavo nepasisekus, gavus traumą, pamačius prieš nosį užtrenktas duris – čempionato, olimpiados, stipendijos, rinktinės, komandos. Taip pat retas nežino, kas yra bendrabutis. Bet tame kambarėlyje, kurį dažnai tenka dalytis su likimo draugu, įmanoma atrasti vietos mintims apie solidžią šešiaženklę premiją ar naujutėlaitį automobilį.

Ir keli šimtai – paskata

Ar dar prisimena daug garbingų titulų pelnę ir didžių pergalių pasiekę sportininkai, kokia finansinė kreivė ar tiesė juos lydėjo viršūnės link? „Taip seniai viskas buvo, kad jau neatsimenu. Mano pirmieji iš sporto uždirbti pinigai nebuvo pagrindiniai. Aš jau dirbau Vadovybės apsaugos departamente ir už sportavimą kaip priedą prie atlyginimo gaudavau, regis, 300 Lt. Ėjo kokie 1995-ieji, ir tai buvo visiškai normalūs pinigai“, – sportinės karjeros priešaušrį mena vienas tituluočiausių Lietuvos sportininkų Virgilijus Alekna.
Ne visos pirmosios užsidirbtos stipendijos detalės išliko ir Atėnų olimpinės vicečempionės Austros Skujytės atmintyje: „Pačią pirmą stipendiją gavau apie 1997–1998 m. Nepamenu, kaip tiksliai ji vadinosi, gal jaunųjų sportininkų tarptautinė olimpinė stipendija. Tiksliai neprisimenu ir jos dydžio, bet man tada atrodė, kad tai didelė suma. Buvo pirmieji studijų metai, iki tol finansiškai padėdavo tėveliai, todėl buvo labai smagu ir naudinga turėti bent kiek savų pinigų.“
Londone vicečempiono titulą iškovojęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas šiek tiek tikslesnis. „2005-aisiais gaudavau 400 Lt per mėnesį stipendiją. Galima sakyti, tokia buvo mano, kaip sportininko, pirmoji alga. Nors nelabai didelė suma, bet tai buvo mano prakaitu uždirbti pinigai. Vėliau, kai ėmiau rodyti gerus rezultatus, ketverius metus gavau tarptautinę stipendiją. Va tada finansiškai gerai pasijutau.“

Kas, kiek ir už ką

Stipendijas, neretai pačių sportininkų atlyginimu vadinamas, maistpinigius ir kitokią finansinę paramą teikia dvi pagrindinės institucijos – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) bei Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).
Sprendimui peržiūrėti vienuolika metų nekeistas valstybines sportininkų stipendijas turėjo įtakos itin karštų diskusijų sukėlusi vienos penkiakovininkės meilė Rusijai. Ši nelinksmai prasidėjusi istorija gerai baigėsi didelio meistriškumo sportininkams, kurių maksimali valstybės stipendija šoktelėjo pusantro tūkstančio litų – nuo 1963 iki 3497 Lt. Mažiausia valstybinė stipendija dabar yra 1495 Lt, didžiausia – 3497 Lt.
Į didžiausią stipendiją pretenduoja patys geriausi sportininkai, aukštumų pasiekę olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Valstybinė stipendija, kurią šiuo metu gauna 47 sportininkai, mokama per KKSD biudžetinę įstaigą Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC). „Stipendija priklauso nuo pasiektų rezultatų. Ji gali būti skiriama ir ketveriems metams. Jeigu sportininkas per šį laikotarpį pasiekia dar aukštesnį rezultatą, LTOK ar atitinkamos sporto šakos federacijos teikimu sportininkui gali būti skiriama didesnė stipendija. Šias stipendijas gauna olimpinių ir parolimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkai, atstovaujantys Lietuvai tarptautinėse varžybose“, – patikslina KKSD patarėja Agnė Urbonaitė.
Be valstybinės stipendijos, didelio meistriškumo sportininkai iš LTOK gauna arba olimpinę stipendiją, arba vadinamųjų maistpinigių. Olimpinę 2000 Lt iki mokesčių stipendiją pagal sutartis, galiojusias nuo metų pradžios iki spalio pabaigos, gavo dvidešimt olimpiečių. Stipendijos negaunantiems olimpinės rinktinės kandidatams mokami maistpinigiai. „Jeigu sportininkas visą mėnesį treniruojasi Lietuvoje, gauna nuo 1040 iki 1700 Lt maistpinigių“, – Olimpinio komiteto sportininkams mokamą dalį atskleidžia LTOK olimpinių programų direktorius Kazys Steponavičius. Už tas dienas, kurias praleidžia treniruodamasis užsienyje, sportininkas maistpinigių negauna, nes stovykloje būna maitinamas.
Kai kuriuos sportininkus LTOK pavyksta aprūpinti Tarptautinio olimpinio komiteto solidarumo stipendija. „Likus porai metų iki olimpinių žaidynių TOK skiria solidarumo stipendijas olimpiadai pasirengti. Prieš Londono žaidynes gavome devynias tokias stipendijas, jų dydis – 800 JAV dolerių per mėnesį. Šįkart buvo nuspręsta, kad stipendiją gavusį sportininką TOK parama pasieks integruota į mokomojo proceso finansavimą per LOSC. Tarkime, iš tų pinigų sportininkas vyko į varžybas, buvo perkamas reikalingas inventoriaus ir panašiai“, – dėsto K.Steponavičius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...