2011 Lapkričio 28

Gintaras Sarafinas

Kad aukštai iškelta kartelė nenusileistų

veidas.lt

Jauni profesionalai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas bei finansų ministrė Ingrida Šimonytė, “mamos” Dalios Grybauskaitės pavairuojami, banko “Snoras” nacionalizavimo istorijoje parodė, kad Lietuva nėra užpelkėjęs liūnas.

Jie pademonstravo, kad ir pas mus, kai norima, sugebama veikti greitai, užtikrintai, profesionaliai ir nelaukiant pačių liūdniausių pasekmių. Žinoma, kažkiek pavėluota jau buvo, ir rinktis teko tarp blogo ir blogiausio, tačiau vis tiek tai geriau nei banko bankrotas, išvogti milijardai ir indėlininkai be pinigų. Tai tarsi pavyzdys, kaip turėtų veikti valstybės institucijos ir valstybės tarnautojai.
Dar geresnis pavyzdys jie būtų, jei tokią operaciją būtų suorganizavę vasarą ir pasirinkę mažiau verslininkams bei indėlininkams skausmingą modelį. Tuomet praradimų būtų buvę mažiau. Tačiau bet kokiu atveju jie atrodo kaip šviesuliai, palyginti su dvigubai už juos vyresniais nomeklatūriniais kolegomis, kurie viską paleisdavo pasroviui ir tikėdavosi, kad laikas viską sustatys į vietas. Tik kyla klausimas, kam jie patys tuomet reikalingi.
Beje, laikas ne viską sustato į vietas. Mano manymu, jei ankstesnis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas su savo komanda būtų ne rymojęs ir laukęs savo kompensacijų, o veikęs kietai, principingai ir reikliai, šimtai tūkstančių žmonių neturėtų tokių rūpesčių, kokių patiria šiandien. Ir tai dar gali būti ne pabaiga, dar gali išlįsti kokių mums nemalonių galų, gali paaiškėti, kad blogi gandai apie kai kurias finansų institucijas – visai ne gandai. Juk mes turime per mažai tikros informacijos. O tie, kurie turi, įsitikinę, kad bankų sektoriuje svarbiausia nesikarščiuoti. Tačiau kai nesikarščiuoja Lietuvos bankas, tada karščiuojasi ir net siautėja indėlininkai bei verslininkai.
Tiesa, ir V.Vasiliausko su I.Šimonyte negalima pergirti, nes pastarosiomis dienomis ir jų veiksmų tempas lėtėja, o tai komplikuoja padėtį. Juk jie patys teigė, kad kuo greičiau viską sutvarkys, tuo didesnė sėkmė lydės. Deja, nepavyko. O kai į šią istoriją visu savo svoriu įsitrauks teisėtvarkos institucijos, tempas dar sulėtės, prasidės tąsymasis ir daugybė neprofesionalių veiksmų, tad “Snoro” nacionalizavimo finalas gali nebeatrodyti taip pažangiai, kaip atrodė prieš 10 dienų. Be to, lietuviai piktoki žmonės: girdint ekonomistų prognozes, kad “Snoro” nacionalizavimas visos Lietuvos BVP augimą gali paversti nuliu ar net minusu, V.Vasiliauskas ir I.Šimonytė iš didvyrių ir didmoterių gali virsti nepasitenkinimo taikiniais. Ir žmonėms nebus svarbus faktas, kad jei “Snoras” nebūtų nacionalizuotas, jo bankroto pasekmės būtų keleriopai pragaištingesnės.
Gal ir per daug miniu du asmenis. Šiaip ar taip, už jų stovi komandos. Didelės komandos. Štai Lietuvos banke dirba daugiau nei 800 žmonių (tai dvigubai daugiau nei Šveicarijos nacionaliniame banke), ir šis kolektyvas neatrodo labai įkvepiančiai, jei prie R.Šarkino nieko nematė ir jei situacijai “Snore” įvertinti dabar tenka samdytis 25 užsienio ekspertų grupę. O ką tokiu atveju veikia Lietuvos banko ekspertai? Už ką jiems mokama alga?

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Gintaras Sarafinas:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...