2011 Birželio 16

Seimas uždraudė miškuose statyti sodybas

veidas.lt

BFL

Seimas uždraudė miškuose ir statyti naujas, ir ant pamatų atstatyti buvusias sodybas. Statybos bus galimos tik miškuose esančiose laukymėse, kurios bus pripažintos žemėms ūkio naudmenomis.

Seimas ketvirtadienį pakluso prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl sodybų atstatymo miškuose ir iš naujo apsvarstęs Miškų įstatymo pataisas, atsisakė ankstesnės minties leisti sodybas miškuose atstatyti ant pamatų, kurių buvimas įrodomas archyviniais dokumentais.

Priimdamas tokį sprendimą Seimas nepritarė parlamentinių Aplinkos apsaugos bei Kaimo reikalų komiteto siūlymų prezidentės veto atmesti.

Už tai, kad Seimas įstatymą paliktų tokį, kokį buvo priėmęs balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 57, o susilaikė 6 parlamentarai.

Kitu balsavimu Seimas nusprendė pritarti prezidentės pasiūlytoms pataisoms – už balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 5, o 22 Seimo nariai susilaikė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas prognozavo, kad leidus miškuose bet kur ir bet kokiomis aplinkybėmis atstatyti sodybas, pradės kurtis “pamatų sendinimo uabai”, o parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba tvirtino, kad leidus sodybas atstatyti tik ant pamatų, bus “tokio įstatymo sunku laikytis”.

“Tvarkietis” Dailis Barakauskas tvirtino, kad prezidentė vetuodama pataisas ir pasiūlydama savo variantą, norėjo išgelbėti nuo gėdos, kurią daro politikai.

“Mes turime tarnautio visuomenei, o ne mažai grupei asmenų – nenoriu, kad gražiausios vietos būtų užtvertos tvoromis ir apkabinėtos lentelėmis ”Piktas šuo” ar “Privati valda”, – kalbėjo D. Barakauskas.

Šalies vadovė Seimo gegužės 17-ąją priimtų pataisų nepasirašė, sukritikavusi jose įtvirtintą leidimą atstatyti sodybas privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimas įrodomas archyviniais dokumentais.

Įstatymą vetavusi prezidentė tvirtino, jog tokios pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.

Prezidentė taip pat nesutiko, kad būtų atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė pagal natūralias linijų, rajoninės ar vietinės reikšmės viešųjų kelių, upių ar upelių, melioracijos griovių, aukštos įtampos elektros linijų ribas.

D. Grybauskaitė pasiūlė ir Seimas sutiko atsisakyti reikalavimo įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui būtų formuojami atskirieji želdynai. Seimas buvo nustatęs, kad už želdynų neįkūrimą per dvejus metus nuo miško iškirtimo arba juos sunaikinus (pakeitus jų paskirtį), būtų mokama kompensacija.

Itin reta išimtimi, pasak prezidentės, turi būti ir miškų skaidymas į mažesnes nei 5 hektarų valdas, o pagal Miškų įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas, pasak D.Grybauskaitės yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus.

Seimas gegužės viduryje priimtomis pataisomis leido atstatyti sodybas miške, nekeičiant pagrindinės žemės paskirties, tačiau tik teisme įrodžius, kad sodyba ten jau buvo. Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą galėtų būti statoma 140 tūkst. miško valdų.

Konservatorė Dalia Kuodytė informavo, kad ketvirtos kategorijos miškuose, kur atstatyti sodybas būtų galima, Aplinkos misterijos teigimu, tokių sodybų niekas neskaičiavo ir nebandė to daryti.

Prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė po balsavimo žurnalistams tvirtino, kad Lietuvos istorijoje niekada nebuvo sukurta teisinio pagrindo, leidžiančios buvusiems miškų savininkams atstatyti sodybas.

“Didžioji dalis miško sklypų yra ne buvusių savininkų palikuonių, o kitų privatininkų rankose”, – sakė šalies vadovės patarėja.

Svarstymas Miškų įstatymą Seimas buvo balsavęs, kad buvusias sodybas atstatyti privačiuose miškuose nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys. Seimas buvo balsavęs prieš leidimą atstatyti buvusias sodybas asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.  Vėliau šių nuostatų atsisakė.

Konservatorės Aurelijos Stancikienės teigimu, jeigu šios nuostatos įstatyme būtų išlikusios, prezidentė joms būtų pritarusi ir sodybas miške būtų leista atstatyti jų savininkų artimiausiems giminaičiams.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...