Mokesčiai
Progresinių mokesčių šalininkai kritikuoja socialdemokratų pataisas
Net didžiausi progresinių mokesčių šalininkai abejoja, ar parlamentarų pradėtas svarstyti įstatymas teisingas, nes jis didesniais mokesčiais supančiotų tik dirbančius pagal darbo sutartį, bet to išvengtų stambūs indėlininkai ar prekeiviai akcijomis.
Net Seimo teisininkai atskleidė: jei toks įstatymas būtų priimtas, su verslo liudijimais dirbantys gyventojai liktų išvis neapmokestinti, o individualios veiklos pajamos būtų apmokestinamos be jokio progresinio mokesčio – 5 arba 15 proc. tarifu, kaip yra ir dabar, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.
Parlamento svarstomas projektas stebina net progresinių mokesčių Lietuvoje šalininkus. Profsąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad būtų teisinga vienodus progresinius laiptelius taikyti visoms pajamoms.
“Projekte bandoma padaryti išlygų kai kurioms visuomenės grupėms. To neturėtų būti: jeigu žmogus gauna pajamų, reikia jas ir apmokestinti, – nesvarbu, ar tai alga, ar uždarbis pardavus akcijas”, – argumentavo A.Černiauskas.
Pataisomis siūloma apmokestinti nemažai gyventojų pajamų, nuo kurių mokesčiai dabar išvis nerenkami. Tarp jų – pajamos iš indėlių ar prekybos akcijomis ir nekilnojamuoju turtu.
Tačiau tokioms pajamoms siūlomas toli gražu ne progresinis, o nuolatinis 15 proc. tarifas.
Įsigaliojus įstatymui rankas galėtų trinti ir milijoninius indėlius padėję bei didesnes palūkanas gaunantys žmonės: mokesčiai jiems būtų gerokai mažesni negu dirbantiems.
Be visiškai neprogresinio 15 proc. mokesčio, jie gautų ir kitą lengvatą: pirmi 12 tūkstančių litų gautų palūkanų per metus liktų neapmokestinti.
Tuo tarpu samdomų darbuotojų, kuriems ir smogtų toks įstatymas, atlyginimai Lietuvoje ir taip nėra dideli: vidutinė alga siekia apie 2,1 tūkst. litų (po mokesčių).
Seimo ketvirtadienį pradėtomis svarstyti pataisomis šalies gyventojams, kurių pajamos per metus neviršys 48 tūkst. litų, siūloma taikyti 15 proc. tarifą, pajamų daliai nuo 48 tūkst. litų iki 120 tūkst. litų – 33 proc. tarifą, o viršijančioms 120 tūkst. litų – 40 proc. tarifą.
Komentarai (1)
Komentuoti
Loading ...
Bet kodėl šie mokesčių komentatoriai nutyli, kad įmonių savininkų pajamos (pelnas), taip pat neapmokestinamas progresiniais tarifais. Tik mato gyventojų, vykdančių individualią veiklą pajamas, kurios per mažai apmokestinamos.
Socdemai siūlo nustatyti aukštesnį tarifą gaunantiems didesnes pajamas asmenims, didėja bendrasis tarifas, kuris šiuo metu yra 15 procentų. Todėl galima teigti, kad siūloma padidinti pajamų mokesčio tarifą.
Progresiniais mokesčiais perskirstoma mokesčio naštą. Sumažinama mažas pajamas gaunantiems ir padidinama daug pajamų gaunantiems asmenims, nekeičiant nustatyto tarifo.
Įstatymo projektu nesiūloma sumažinti mokesčio tarifo mažas pajamas gaunantiems žmonėms, net ir tiems, kurie gauna minimalią algą (800 Lt). Numatyta per staigi ir ne tolygiai kylanti tarifų progresija. Padaryta išimtis įmonių savininkams. Jų pajamų (pelno) mokesčio tarifas nediferencijuojamas. Taikomas vienodas tarifas smulkiems verslininkams, kurių pajamos pusė milijono, o pelnas – dešimtys tūkstančių litų ir stambių įmonių savininkams, kurių pajamos milijardai litų, o pelnas – šimtai milijonų litų.
Taigi siūloma padidinti tarifą darbo pajamas gaunantiems dirbantiesiems, neatsižvelgiant į tai, kad jie labai skriaudžiami pirmajame pridėtinės vertės dalybų etape. 2010 metais įmonių savininkai privačiame versle dirbančių asmenų algoms skyrė tik 31,5 ir jų socialiniam draudimui (įmoka „Sodrai“) dar 7,7 procento pridėtinės vertės.
Reikėtų panaikinti neapmokestinamą pajamų dalį (NPD), nes jo taikymas apsunkina mokesčio apskaičiavimą, jo administravimą ir sudaro daug nepatogumų mokėtojams. Taip pat reikėtų neapmokestinti gyventojų pajamų, kurios neviršija minimalios algos (800 Lt). Minimali alga – tai žmogaus gyvybei užtikrinti būtina pinigų suma. Ir yra amoralu dalį jos atimti per pajamų mokestį. Turėtų būti 6-8 tarifai. Mažiausias 0, o didžiausias – 40 procentų.
Vidutinis bruto darbo užmokestis 2010 metais buvo 2000 Lt per mėnesį. Tarifų progresiją reikėtų nustatyti tokia, kuri leistų sumažinti pajamų mokestį asmenims, gaunantiems pajamų iki 2500- 3000 Lt ir padidinti – gaunantiems daugiau kaip 3000 litų per mėnesį. Gyventojų ne darbo pajamas, išskyrus paveldėjimo, galima apmokestinti, taikant progresyvius tarifus.
Tris metus nereikėtų apmokestinti smulkų šeimos verslą pradėjusių asmenų ir mažų įmonių pelno. Pelno mokesčio tarifą diferencijuoti atsižvelgiant į gautą pelno dydį. Turėtų būti 6-8 tarifai, nuo 0 iki 40 procentų, o jų vidurkis ne mažesnis už ES valstybių vidutinį tarifą.