Ne politinės krizės ir ne OPEC manipuliacijos, o nuolat didėjantis naftos produktų vartojimas pasaulyje sparčiai kelia naftos kainas.

Naftos kainos kas savaitę pasiekia vis naujas aukštumas ir praėjusią savaitę buvo pakilusios aukščiausiai nuo 2008-ųjų rugsėjo. Tiesa, tų metų liepos mėnesio kainų, siekusių 147 JAV dolerių už barelį, kol kas dar niekas nedrįsta prognozuoti, tačiau barelis naftos pasaulio biržose jau kainuoja beveik 110 dolerių.

Kyla klausimas, kodėl nafta taip sparčiai brangsta. Paprasčiausias atsakymas – dėl politinės krizės Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Esą akivaizdu, kad kruvini neramumai Libijoje, naftą išgaunančių valstybių organizacijos (OPEC) narėje, tiesiogiai veikia naftos kainas. Juk Libija – didžiausias naftos “sandėlis” visoje Afrikoje. Tačiau nepriduriama, kad Libijoje išgaunama vos 2 proc. pasaulio naftos, ir šis kiekis tikrai negali būti lemiama priežastis, kodėl naftos kaina kasdien pakyla bent keliais doleriais už barelį.

Juolab kad Libijos vienos dienos naftos eksportas iki krizės siekdavo 1,5 mln. barelių, tuo tarpu OPEC savo gavybos apimtis be jokio vargo galėtų padidinti 4,7 mln. barelių per dieną, ir jokio naftos stygiaus nė nepajustume.

Abejotinas ir teiginys, kad naftos kainas aukštyn šokdina investuotojų nerimas, jog neramumai gali prasidėti daugiausiai naftos tarp OPEC šalių išgaunančioje Saudo Arabijoje ar ketvirtame pagal visame pasaulyje išgaunamos naftos apimtis Irane.

Daug įtikimesnis paaiškinimas dėl naftos brangimo – OPEC kainų reguliavimas. Kartelis visuomet siekia pasinaudoti situacija ir kainas dirbtinai kilstelėti arba sudaryti sąlygas joms kilti pačioms, pavyzdžiui, sumažinant gavybą, kad rinkoje susidarytų naftos deficito įspūdis ir kaina kiltų pati.

Tačiau dabar apie deficitą kalbėti būtų sunku. Vien didžiausioje JAV saugykloje, esančioje Kušingo mieste, Oklahomos valstijoje, visi rezervuarai sklidini naftos.

“Minėtais argumentais aiškinti naftos kainų pokyčius buvo galima iki šiol, bet ne dabar. Visos naftos kainų krizės iki šiol arba būdavo sukeltos dirbtinai, arba kainos kildavo atsitiktinai dėl gavybos šalių ar spekuliantų veiksmų. Dabar pirmas kartas, kai naftos kainų krizė kilo dėl nesustabdomai augančio vartojimo”, – aiškina Izraelio ekonominio planavimo instituto vadovas Yossi Hollanderis.

Kainas augina vartotojai

Y.Hollanderis – ne vienintelis analitikas, aiškinantis, kad naftos kainas augina būtent nenumaldomai didėjantis naftos produktų vartojimas. Ypač jis akivaizdus sparčiausiai kylančiose šalyse, pirmiausia Kinijoje. Šioje šalyje naftos suvartojimas kasmet padidėja net po 700 mln. barelių. O jei šalis įgyvendins savo planą per artimiausius penkerius metus iš provincijų į miestus perkelti apie 250 mln. gyventojų, naftos apklausa dar labiau padidės.

O juk naftos vis daugiau vartoja ne tik Kinija, bet ir Indija, Brazilija, pagaliau Vakarų Europos šalys bei JAV.

“Sunkmečiu naftos vartojimas buvo gerokai sumenkęs, tad krito ir naftos kainos. Tuomet OPEC sumažino naftos gavybą trimis milijonais barelių per dieną, ir kaina vėl tapo tokia kaip anksčiau. Dabar grįžome į tą patį naftos vartojimo lygį, koks buvo 2008-aisiais, o gavyba vis tiek vargu ar viršys 2005-aisiais pasiektą 87 mln. barelių per dieną rekordą. Tad nafta brangs, brangs ir tik brangs”, – aiškina Y.Hollanderis.

Tai reiškia, kad ir pinigų naftai išleidžiama vis daugiau, o tai lemia tolesnį naftos kainų didėjimą.

Skaičiuojama, kad dabar visa pasaulio naftos rinka verta 2,5 trilijono dolerių. Jei naftos kaina pasiektų 150 dolerių už barelį, šios rinkos vertė padvigubėtų. O tai naftos kainas pakeltų dar labiau.

Gresia nauja krizė

“Liūdna konstatuoti, bet naftos kainų didėjimas – naujos ekonomikos krizės ženklas”, – neabejoja “Moody’s” analitikai.

Jie primena, kad krizė pasaulio rinkas ištikdavo kaskart, kai JAV naftos produktams per metus išleisdavo daugiau nei 4 proc. BVP. Analitikų skaičiavimu, kad ši riba nebūtų peržengta, naftos kaina šiemet turėtų neviršyti 80 dolerių už barelį. Bet akivaizdu, kad ji bus gerokai didesnė, tad Jungtinių Valstijų, o kartu su jomis ir kitų pasaulio šalių ekonomikai gresia kylančių naftos kainų sukelta recesija.