2010 Gruodžio 03

Atominė elektrinė

Rusijos lobizmas – tik viena iš atominės elektrinės konkurso nesėkmės priežasčių

veidas.lt

Rusijos spaudimas potencialiems investuotojams galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurios tarptautiniame konkurse Lietuvai nepavyko rasti bendrovės statyti naują atominę elektrinę Visagine, penktadienį sakė Lietuvos politologai.

BNS kalbinti ekspertai pabrėžia, kad svarbios ir kitos priežastys, pavyzdžiui, atsiperkamumas.

“Daug veiksnių veikia tokius stambius ir ilgalaikius projektus. Čia neabejotinai svarbus ir projekto atsiperkamumas, ir projekto modelis, galimybės sklandžiai jį įgyvendinti”, – BNS sakė Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

“Taip pat neabejotinai svarbi ir geopolitinė situacija, galimi konkuruojantys naujų atominių elektrinių projektai regione, manau, taip pat sukelia papildomų klausimų potencialiems investuotojams. (…) Derybos buvo konfidencialios, labai sunku vertinti tikras priežastis”, – svarstė politologas.

Jo teigimu, prisimenant ilgą ir nesėkmingą Visagino AE projekto istoriją po penktadienio naujienų neapibrėžtumas tik padidėjo, nes daugiau neaiškumo kils ir Lietuvos partneriams šiame projekte – Estijai, Latvijai ir Lenkijai, ir užsienio kompanijoms.

“Šita nesėkmė derantis su potencialiais investuotojais tik dar labiau sustiprina poreikį spartinti jau vykstančių projektų įgyvendinimą – pirmiausia elektros tilto į Švedija ir Lenkiją. Tai yra pagrindiniai ateityje galimi Lietuvos saugikliai, jei naujos AE projektas būtų sunkiai vykdomas”, – kalbėjo R.Vilpišauskas.

Jis pridūrė, kad susidariusi padėtis tikriausiai bus išnaudojama “kaip argumentas tų, kurie pasisako už didesnį atsinaujinančių šaltinių vaidmenį”.

Politologas Kęstutis Girnius sakė, Rusijai patiktų jei Lietuva liktų priklausoma nuo jos energetinių išteklių, tačiau pažymėjo nenorintis pasimesti svarstymuose, jog Visagino AE investuotojo paieškas sužlugdė Maskva.

“Yra rimta galimybė, jog gal Rusija darė spaudimą atskiroms bendrovėms, kad jos nedalyvautų šiame konkurse. Bet aš nenoriu pasimesti sąmokslo teorijose. (…) Tačiau galima sakyti, jog Rusijai patiktų, kad Lietuva liktų priklausoma nuo jos energetikos”, – sakė politologas.

“Yra ir ta galimybė, kad bus statomos jėgainės ir Baltarusijoje, ir Rusijoje, tai gali kilti klausimas, ar bus pakankamai pirkėjų lietuviškai elektrai”, – kalbėjo K.Girnius.

Jo nuomone, konkurso nesėkmę nulėmė ne vien geopolitinės sąlygos.

“Yra galimybė, kad korėjiečiai supratę, jog yra vieninteliai konkurentai, pagalvojo, jog yra gudriau pasitraukti iš konkurso ir derėtis atskirai. Tada jie gautų geresnes sąlygas. Esu girdėjęs, kad jų pasiūlymai buvo nelauktai geri. Gal kitos kompanijos irgi panašiai galvojo – jog galima vėliau susitarti palankesnėmis sąlygomis”, – sakė K.Girnius.

Lietuvos Vyriausybė penktadienį pranešė, kad pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę.

Energetikos viceministras Romas Švedas, paklaustas, kiek tokiam korėjiečių sprendimui įtakos turėjo Rusijos lobizmas, atsakė: “Girdėdamas tokius gerus klausimus, aš nepraleisiu progos patylėti.”

Pasak R.Švedo, į kvietimą pateikti pasiūlymus iki lapkričio 10 dienos buvo gauti du potencialų investuotojų pasiūlymai, kurių vienas neatitiko reikalavimų. Viceministras sakė, kad paprašius korėjiečių pateikti patikslintą galutinį pasiūlymą, po dviejų savaičių “Kepco” netikėtai pareiškė atsiimanti pasiūlymą.

Lapkričio pradžioje Seule apsilankęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė su korėjiečiais sutartis dėl 10 mln. kubinių metrų dujų tiekimo per metus ir dėl pastarųjų dalyvavimo Rusijos tolimuosiuose rytuose statant dujų skystinimo gamyklą.

“Gazprom” taip pat pakvietė Korėjos dujų kompaniją “Kogas” dalyvauti jūroje esančio dujų telkinio Sachalinas-3 vystyme. Rusijos dujų milžinas, be kita ko, tuomet išreiškė susidomėjimą kitais bendrais su pietų korėjiečiais projektais, pavyzdžiui dujų apdirbimo gamyklomis Sibire, kur yra dideli helio telkiniai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...