Pasibaigus Vilniaus knygų mugei smalsu paklausti apie lietuvių autorių knygas: ar jos skaitomos? Prieš savivaldybių tarybų rinkimus įdomu klausti: ar piliečiai rengiasi balsuoti?

Atrasti sąsają tarp vieno ir kito rodiklio nėra aukštasis sociologijos pilotažas, tačiau reikšmingų koreliacijų, matyt, atrastume ir tarp suvartoto sviesto (margarino, aliejaus, taukų) kiekio bei piliečių politinių pasirinkimų. Sąsaja tarp suvalgyto kastinio ir balsavimo rezultatų Žemaitijos regione, jeigu koreliacija būtų reikšminga, veikiausiai taptų sociologijos mokslo sensacija.

Pateikiant duomenis apie knygas ir rinkimus, nesiekta tokių ambicingų tikslų. Aišku viena: klausimas apie perskaitytų knygų skaičių atskleidžia Lietuvos socialinę sąrangą. Dauguma (visumoje apie 90 proc.) yra beknygiai arba vienknygiai (panašiai kaip bežemiai ir mažažemiai). Rinkėjams nueinant nuo balsadėžių būtų galima paklausti, ką  ir kiek skaito nepatingėjusieji balsuoti. Bet juk niekas to neklausia. Šįmet klausinėtojams rūpės, kas ką rinko merais.

Kiek lietuvių autorių knygų perskaitėte per pastaruosius metus? (proc.)

1                    Nė vienos      49,0

2                    Vieną            39,8

3                    Dvi tris          8,2

4                    Keturias penkias                 1,8

5                    Daugiau nei penkias           1,2

Ar ketinate dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose?  (proc.)

1                    Taip               53,4

2                    Ne                 18,6

3                    Nežinau        28,0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. vasario 20-22  d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.