2014 Rugsėjo 25

Mažeikiai: milijoninės lėšos – ne tik švaresniam vandeniui

veidas.lt

Pastarąjį dešimtmetį Mažeikių rajone į vandentvarkos projektus investuota kone šimtas milijonų litų. Tai įspūdinga investicija į gyvenimo kokybę rajone: mažeikiškiai jau gali džiaugtis, kad jų geriamojo vandens kokybė – viena geriausių šalyje, o nuotekos neteršia vandenų.

Mažeikiai – viena iš 14 probleminių Lietuvos savivaldybių. Rajonas antrą dešimtmetį bando įveikti įsisenėjusias problemas: didelį nedarbą ir su juo susijusias socialines negeroves.

Bet Mažeikių savivaldybės tarybos meras Antanas Tenys pastebi, kad jau dabar padėties rajone daugeliu požiūriu nėra ko nė lyginti su, tarkime, buvusia prieš dešimtmetį: labiausiai dėl to, jog pasitelkus Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų lėšas daug investuota į teigiamus aplinkos ir gyvenimo kokybės pokyčius.

Vis dėlto pirmiausia vertėtų paminėti vieną didžiausių, daugiamilijoninių pastarojo dešimtmečio investicijų Mažeikių rajone: čia jau daugiau nei dešimtmetį įgyvendinami ES lėšomis finansuojami vandentvarkos infrastruktūros plėtros projektai, o viena pirmųjų ir prioritetinių krypčių tapo nuotekų valymas, nes miestas neturėjo savo valymo įrenginių.

2003 m. pavasarį buvo pradėtas, o po penkerių metų baigtas investicinis ES, valstybės ir savivaldybės lėšomis finansuotas projektas ,,Mažeikių nuotekų valymo įrenginių statyba ir nuotekų tinklų išplėtimas“, kurio biudžetas siekė 7,45 mln. eurų (apie 25,7 mln. Lt).

Projektas pagerino Mažeikių ekologinę padėtį, į upes ir jūrą nebeplūsta teršalai. Bet netrukus įmonės „Mažeikių vandenys“ direktoriui Pranui Trakiniui ir rajono vadovams teko pasukti galvas, kaip utilizuoti susikaupusį džiovintą perteklinį nuotekų dumblą. Žinių bei patirties apie naujausius dumblo tvarkymo būdus mažeikiškiai sėmėsi Vokietijoje.

Drauge su Mažeikių rajono savivaldybės administracija pradėti statyti vieni pirmųjų Lietuvoje, modernūs nuotekų dumblo utilizavimo įrenginiai, kuriuose ši atlieka pažangiu būdu apdorojama iki sausų granulių. Projektas įgyvendintas 2012 m., jam skirta per 15,6 mln. Lt Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.

„Dabar jau mąstome, kaip veiksmingai panaudoti šias granules. Atitinkamai pasirengus, atlieka tiktų laukams tręšti, o deginti ją būtų galima nebent patenkinus griežtus aplinkosaugininkų reikalavimus. Dalį granulių priimtų Latvija, o štai Lietuvoje optimalių šios problemos sprendimų dar ieškoma“, – galimybes svarsto P.Trakinis.

Rajono vandentvarkos ūkis, nutiesus naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus, atnaujintas Viekšniuose, Sedoje, Plinkšėse, Bugeniuose. Viekšniuose viena pirmųjų Lietuvoje įdiegta Vakarų Europos šalyse labai populiari vakuuminė nuotekų sistema, sulaukusi itin didelio ir kitų savivaldybių susidomėjimo.

Investicijos į Mažeikių rajono vandentvarkos ūkį – išties įspūdingos: 2005–2014 m. iš viso investuota apie 92,2 mln. Lt. Per šį laikotarpį nutiesta 38,3 km vandens tiekimo ir 42 km nuotekų surinkimo tinklų, atnaujinta 12,4 km vandens tiekimo ir 3,1 km nuotekų surinkimo tinklų, paslaugos tapo prieinamos apie 17 tūkst. žmonių, pastatyti septyni vandens gerinimo, keturi nauji valymo įrenginiai, trylika nuotekų siurblinių, dumblo apdorojimo įrenginiai.

„Gaila, kad žmonės kai kuriose gyvenvietėse dėl įvairių priežasčių vangiai jungiasi prie centralizuotų vandentiekio bei nuotekų sistemų. Bet su jais tiesiog reikia daug kalbėtis, atsižvelgti į jų padėtį: jei reikia, sunkiai besiverčiantiems palengviname darbus. Tereikia laiko, ir gyventojai įvertins centralizuoto tinklo pranašumus“ , – įsitikinęs P.Trakimas.

Mažeikių meras A.Tenys džiaugiasi, kad europinių paramos fondų lėšos kilstelėjo viso rajono gerovę. Mažeikių rajoną pasiekė lėšos iš keleto didelių šaltinių: Probleminių teritorijų plėtros programos, Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtros priemonės, Lietuvos kaimo plėtros bei URBAN programų.

Viena pastebimiausių permainų – artėjantį šildymo sezoną pasitinka 41 renovuotas daugiabutis, gyventojai sutaupys 40–50 proc. išlaidų už šildymą. Gausėja jaukių poilsio vietų – su moderniu apšvietimu, naujais pėsčiųjų ir dviračių takais, žaidimų aikštelėmis, estetiškais želdiniais. Šiemet baigtas tvarkyti Melioratorių parkelis, kompleksiškai atnaujintas Senamiesčio parkas, baigiamieji darbai beliko Juodpelkių parke, kuriame jau įrengta futbolo aikštė su dirbtinės žolės danga.

Kaip ir kitur, Mažeikių savivaldybėje mažėja gyventojų. Bene akivaizdžiausiai tai matyti mokyklose: į jas šį rugsėjį susirinko 370 vaikų mažiau. O štai eilių vaikų darželiuose mieste praktiškai nėra. Užtat Balėnuose, Krakiuose, Sedoje šiemet suformuotos papildomos ikimokyklinio ugdymo grupės.

A.Tenio vertinimu, daugiausiai vilčių dėl tolygios rajono plėtros teikia jauni žmonės: pastebėta, kad jie dažniau kuria savo verslą. Kukliai, bet sumažėjo ir rajono nedarbo lygis. O juk turėdami palankias sąlygas gyventi, verslauti, įsidarbinti, ugdyti vaikus, džiaugtis sveika jaukia aplinka, žmonės drąsiau leidžia šaknis gimtojoje žemėje. Tokių vienas kitas jau atsiranda ir tarp buvusių emigrantų, o mažeikiškių apklausos rodo, kad pastaraisiais metais žmonės pajuto randantis daugiau galimybių susirasti darbą ar kurti savo verslą.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. ISSVAISTYTI PINIGAI ISSVAISTYTI PINIGAI rašo:

    LIETUVOJE DAUK KUR NEADEKVACIAI DAUK ISTASKYTA PINIGU VANDENTVARKAI. NUTIESTI CENTRALIZUOTI VANDENS TIEKIMO TINKLAI PRIE KURIU DALIS POTENCIALIU VARTOTOJU NENORI JUNGTIS…O MIESTELIUOSE TOTALI BEDARBYSTE IR EMIGRACIJA …

  2. Ligitas Ligitas rašo:

    Aš manau gerai, kad toki valymo įrenginiai yra diegami, nes jau ir įstatymai prašo, o ir žmonių atžvilgiu bus geriau: https://greziniai123.lt/nuoteku-valymo-irenginiai/


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...