2010 Spalio 19

Biudžetas

6 mlrd. Lt skylę dangstysim tuo, ko neturim ir ko nematom

veidas.lt

Valstybės 2011 m. finansus subalansuoti užsimota būsima skola ir galbūt gausimais pinigais iš sutramdyto nelegalaus verslo.

“Per daug optimizmo be realaus pagrindo”, – taip Vyriausybės patvirtintą kitų metų biudžeto projektą vertina 1992–1995 m. finansų ministras Eduardas Vilkelis.

Finansų ekspertas atkreipia dėmesį, jog ir pati Vyriausybė netiki, kad skaičiavimai realūs, nes iš karto įspėjo, kad pasilieka teisę daryti korekcijas, jei nepavyks surinkti planuojamų pajamų. “Normalioje valstybėje taip nedaroma. Koks čia gali būti laukimas, kaip seksis: tai tas pat, kas iš ryto žiūrėti, ar vakare lis, kažkoks būrimas iš tirščių. Biudžeto skaičiai patvirtinami įstatymu, tai valstybės finansinis planas, įsipareigojimas kultūrai, švietimui, socialiniams reikalams, tai tam tikri lūkesčiai”, – piktinasi E.Vilkelis.

“Liūdnas vaizdas, ir jokių prošvaisčių nematyti”, – pesimistiškai nusiteikęs ir 1993–1996 m. premjeras, dabar verslininkas Adolfas Šleževičius. Jo manymu, Vyriausybė tik save ramina ir fantazuoja tokiu pačiu stiliumi, kaip kad premjeras Andrius Kubilius tikina, kad 2030 m. būsime Europos lyderiai. “Tai tas pat, kas pasakyti, kad gyvensime mėnulyje ar dar kur toliau, kur bus aukso rojus”, – ironizuoja ekspremjeras.
Taigi ar Vyriausybė skaičiuoja, ar tik svajoja, kad kitąmet valstybės, savivaldybių, “Sodros” ir privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pajamos bus apie 3,6 mlrd. Lt didesnės nei šiemet?

2 mlrd. Lt – iš ekonomikos augimo

2011 m. valstybės biudžeto išskirtinumas – kad pajamos planuojamos didesnės nei šiemet, o išlaidos, išskyrus “Sodros” biudžetą, išliks beveik tos pačios. Taip Vyriausybė stengiasi bent kiek sumažinti skolos didėjimo tendencijas. Nors nepaisant to kitų metų pabaigoje valstybės skola gali sudaryti 40,3 proc. BVP.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas aiškina, kad apie 1 mlrd. Lt didesnes nei šiemet “Sodros” pajamas realu gauti, nes ekonomikai atsigaunant algos didės 1,8 proc. (vidutinis atlyginimas pasieks 1740 Lt), vadinasi, gausime papildomų pajamų į “Sodros” biudžetą. Tačiau tai, kad per savivaldybes skiriamoms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms dėl padidėjusio paramos gavėjų skaičiaus numatyta skirti pusantro karto daugiau lėšų nei šiemet, rodo, jog ir pati Vyriausybė nelabai tiki, kad gerovė kyla tokiais tempais, kokiais numatyta didinti biudžeto pajamas.

Premjeras Andrius Kubilius stebisi oponentų skepticizmu: juk kitąmet prognozuojamas 2,8 proc. BVP didėjimas, atsigauna eksportas, o ekonomika, tikėtina, augs dar sparčiau. Tad valstybės biudžete iš ekonomikos augimo tikimasi gauti 1 mlrd. Lt daugiau nei šiemet.

Tačiau premjeras nenori matyti ir kitų tendencijų: Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų analitikas Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad jau keletą ketvirčių iš eilės smarkiai didėjančios žaliavų ir energijos išteklių kainos turi itin neigiamos įtakos verslo finansinei padėčiai. Dėl menkos paklausos ir konkurencijos didėjančios savikainos dalį ant vartotojų pečių verslas perkelti bijo, tad sąnaudų didėjimą kompensuoja savo pelningumo sąskaita. Be to, akivaizdus pasaulio ekonomikos atsigavimo sulėtėjimas bei itin griežtos viešųjų finansų deficito mažinimo priemonės, kurios kitais metais bus taikomos Europoje, kelia grėsmę tolesnei sparčiai eksporto plėtrai, o tai gali apriboti įmonių investicijų didėjimą bei vidaus paklausos atsigavimą.

Tai, beje, gali sulėtinti ir darbo užmokesčio didėjimą privačiame sektoriuje, iš kurio “Sodra” tikisi gauti papildomą milijardą. O Laisvosios rinkos instituto (LLRI) naujausias Lietuvos ekonomikos tyrimas rodo, kad nedarbas 2011 m. išliks viena opiausių ekonomikos problemų ir sieks apie 15,5 proc.

Milijardas – iš šešėlinės ekonomikos

Prastą diagnozę LLRI tyrimas rodo ir kovai su šešėline ekonomika, iš kurios Vyriausybė ketina biudžetą papildyti dar 1 mlrd. Lt. Nors šešėlinės ekonomikos plėtra kitąmet turėtų sustoti, jos dalis BVP liks rekordiškai didelė – kaip ir šiemet, LLRI prognozėmis, sieks apie 27 proc.

“Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžia, jog šešėlinėje ekonomikoje “vaikšto” netgi kur kas didesni pinigai nei milijardas litų, tad pagirtina, kad jais norima papildyti valstybės iždą. Tačiau klausimas, kokiu būdu tai ketinama daryti, kiek bus didinami pajėgumai šiam darbui. Vyriausybė STT, Muitinės departamentui, Konkurencijos tarybai siūlo skirti 20,5 mln. Lt daugiau nei šiemet.

“Makroekonominiai rodikliai byloja, kad potencialo papildyti biudžetą iš šešėlinės ekonomikos yra. Tačiau uždavinys nebus lengvas – tam reikės koordinuotų pastangų ne vien mokesčių administravimo, bet ir kitose srityse, kurios prisideda prie pastangų nedirbti arba dirbti šešėlyje. Apskritai vertinimas “ištraukti iš šešėlio” yra labai supaprastintas – kalbama ne tik apie tai, bet ir apie paskatas bei pastangas dirbti ir mokėti mokesčius”, – “Veidui” sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Kaip praktiškai to bus siekiama, išskyrus pažadą nerengti žiaurių akcijų, niekas kol kas neįvardija. Štai Pramonininkų konfederacijos tyrimas rodo, kad alkoholio, maisto pramonėje apie 30 proc. produkcijos neapskaitoma, ir tendencijų į gerąją pusę nematyti, netgi atvirkščiai. A.Izgorodinas atkreipia dėmesį į skirtingas akcizo ir PVM surinkimo tendencijas: PVM surinkimas pradėjo smarkiai gerėti, tačiau akcizo surenkama net mažiau nei pernai. Vadinasi, šešėlinės ekonomikos mastas net didėja. Akcizo surinkimo aštuonių mėnesių planas įvykdytas vos 43 proc. “Tačiau PVM planas gerokai viršijamas, kaip ir kitų mokesčių, argi ne?” – bent tuo džiaugiasi I.Šimonytė.

O akcizinės prekės pasižymi tuo, kad dažnai tampa finansinių nusikaltimų objektu, tad reikia imtis administracinių priemonių. “Įprasta bėdą versti ant akcizų, nors ir pačių rinkos dalyvių kainodara neretai sukelia problemų. O dėl cigarečių alternatyvų iš viso nėra – akcizo mažinti net teisiškai neįmanoma, todėl teks tiesiog daugiau dirbti muitinei ir kitoms institucijoms”, – pabrėžia ministrė.

Tačiau klausimas: jei Vyriausybė žinojo, kur rasti jei ne milijardą, tai bent pusę – kodėl jo ligi šiol neieškojo? “Jei Vyriausybė pripažįsta, kad du trečdaliai nemoka mokesčių, vadinasi, mokesčių administravimas visai netinkamas”, – konstatuoja ekspremjeras A.Šleževičius.

Jis primena, kaip 1995 m. spalį, nekeisdama tarifų, o tik pagerinusi mokesčių administravimą, jo vadovaujama Vyriausybė mėnesines įplaukas į biudžetą padidino 70 proc., palyginti su 1994 m. spaliu. “Dabar viskas atbulai – akcizinių prekių tarifai taip padidinti (neįvertinus, koks akcizas kaimyninėse šalyse), kad niekas nesustabdys kontrabandos”, – neabejoja A.Šleževičius.

Kai kurie Seimo nariai siūlo mažinti alkoholio akcizą, tačiau Vyriausybė, nepramušusi savo siūlymų įvesti naujų mokesčių, net į kalbas nesileidžia ir dėl siūlymų mažinti mokesčius.

200 mln. Lt – iš valstybės įmonių, 400 mln. Lt – iš taršos leidimų

Dar vieną rezervą biudžetui gausinti Vyriausybė mato didinant valstybės įmonių darbo efektyvumą. Tačiau konkretybių dar teks palaukti. “Kol kas į biudžetą įtraukti konkretūs papildomi pajamų planai iš valstybinio miško (70 mln. Lt) ir žemės pardavimo (50 mln. Lt)”, – aiškina I.Šimonytė.

Kitos įmonės, iš kurių siekiama gauti didesnių dividendų, turės paaiškinti Vyriausybei savo sąnaudų ir kapitalo struktūrą, tada bus nustatyti konkretūs finansiniai planai. Kai kurios įmonės turės pakeisti statusą – tapti akcinėmis bendrovėmis, kad pelno perteklių atiduotų mokesčių mokėtojams, užuot virusios savo sultyse.

Dar 400 mln. Lt numatyta gauti pardavustaršos leidimus. Tos lėšos patektų į specialiąją programą gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti bei aplinkai palankioms technologijoms diegti.

Nepanaudota 1,3 mlrd. Lt europinių lėšų

Visos viešosios išlaidos 2011 m. su ES lėšomis sieks 42,9 mlrd. Lt. Tačiau 6,1 mlrd. Lt teks skolintis viešųjų išlaidų deficitui padengti ir ankstesnėms valstybės skoloms apmokėti. Vyriausybė bando pamažu riboti viešojo sektoriaus apetitus. Štai 2010 m. skolintis teko 11,8 mlrd. Lt (planuota), 2009 m. – 13,8 mlrd. Lt.
Tačiau apmaudu, kad ir šiemet nesugebėjome pasiimti visų galimų milijardų, – panaudosime tik 80 proc. ES lėšų. Žemės ūkio sektorius panaudos visas lėšas – per 2 mlrd. Lt. O iš 5 mlrd. Lt, numatytų kitoms sritims, išmokėti du milijardai, iki metų pabaigos dar bus išmokėta apie 1,7 mlrd. Lt, t.y. šių lėšų išmokėjimo planas bus įvykdytas apie 70 proc.

Kodėl žvelgiant į biudžetą nesijaučia ženklaus taupymo srityse, kuriose vyksta struktūrinės reformos, nors buvo žadėta, kad taip bus sutaupyta nemažai lėšų? “Aukštojo mokslo reforma tik įpusėjusi, jos poveikį pajusime po dvejų metų, kai baigs pirmieji atėjusieji studijuoti naujomis sąlygomis. “Sodros” reformą dar tik svarstome. Sveikatos sistemoje vyksta labiau tinklo reforma, bet kitąmet dėl jos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą iš valstybės biudžeto reikės pervesti 230 mln. Lt mažiau nei šiemet. Mažėja mokinio krepšelis, tiesa, labiau dėl mokinių mažėjimo. Tikiuosi, pertvarka vyks ir kitose srityse, pavyzdžiui, viešosios tvarkos ir saugumo”, – prognozuoja I.Šimonytė.

Beje, norėdama paspartinti reformas, Vyriausybė nutarė sukurti specialų Struktūrinių reformų komitetą, kuris turėtų padėti ministrams sparčiau ieškoti sprendimų.

Vis dėlto šiandien sunku prognozuoti, ar pavyks Seime patvirtinti biudžetą, kuriame pajamos didinamos, o išlaidos – ne. Juolab kad tiek jo rengimui (juk nedrįsta imtis didelių permainų skirstant išlaidas, atsisakyta anksčiau siūlytų naujų įstatymų), tiek ir svarstymui neabejotinai diriguoja artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...