Liko viena diena iki registracijos balsuoti Seimo rinkimuose pabaigos užsienyje gyvenantiems lietuviams. Iki rugsėjo 14-osios užsiregistravę pasaulio lietuviai galės balsuoti ir nulemti net pusę Seimo sudėties.

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.

9–12 klasių mokinių, kurie skintų pergales respublikinėse olimpiadose, 2016-aisiais turėjo maždaug 130 gimnazijų. Prognozuojama, kad 2016-ieji turėtų būti derlingi – gausūs mokinių iškovotų medalių tarptautinėse olimpiadose. Tačiau būtent kam – mokyklai ar pačiam mokiniui – priklauso šis nuopelnas?

Ilgiausio nepertraukiamo vadovavimo teatrui stažo rekordas šiuo metu priklauso Kauno valstybinio lėlių teatro vadovui, šįmet 70-metį atšventusiam Sigitui Klibavičiui. Jis vadovauja šiam teatrui nuo 1986 m. Pernai balandžio mėnesį S.Klibavičius, Kultūros ministerijos skelbtame konkurse įveikęs kitą kandidatą, buvo patvirtintas naujai kadencijai. „Veidas“ neatsispyrė pagundai pakalbinti teatro vadybos veteraną.

Šalies teatrų direktorių teiravomės, ką jie mąsto apie vadovų rotacijos principus ir kas sėkmingiau tokiuose postuose darbuojasi – menininkai ar vadybininkai.

Žemės ūkis suaugo su 1918–1940 m. Lietuvos įvaizdžiu, o kokia šalimi pavadinti šiuolaikinę Lietuvą? Dešimt procentų Lietuvos dirbančiųjų triūsia žemės ūkyje. 20 procentų ką nors gamina, 70 procentų dirba aptarnavimo sferoje. Su šiokiais tokiais suapvalinimais taip atrodo šalies darbo jėgos dėlionė.

Scanpix nuotr.   Tūkstančiai žmonių rikiavosi Samarkando ir Taškento gatvėse atsisveikinti su 27 metus Uzbekistaną valdžiusiu diktatoriumi Islamu Karimovu. Daugiau nei pusę jų per visą savo gyvenime nebuvo matę kito valstybės vadovo. Dovaidas PABIRŽIS Viešai demonstruojamas gedulas susipina su nerimu dėl galimos kovos dėl valdžios – visiškai valdžią uzurpavęs Islamas Karimovas nepaliko aiškaus įpėdinio. Jei [...]

Paskaičius p. Aušros Lėkos straipsnį pretenzingu pavadinimu „Ar be lietuviškų kabučių gali būti tikras lietuvis?“ (žr. Veidas, 2016, Nr. 31, p. 14–17), pirmiausia kyla mintis, kad vargu ar rastume lietuvių kultūros istorijoje dalyką, dėl kurio būtų tiek ginčijamasi, kaip dėl mūsų bendrinės kalbos tvarkybos.

Šeštadienį prasidėsiančioje paskutinėje šios kadencijos Seimo sesijoje posėdžių bus vos apie dvidešimt, o po rinkimų jau naujas Seimas daugiausia užsiims organizaciniais klausimais ir biudžeto 2017 m. projektu. Tačiau vien Vyriausybė rudens sesijai pasiūlė daugiau kaip pusketvirto šimto teisės aktų projektų. „Trolina“?

Pristojusios investicijos, pingantis nekilnojamasis turtas, mažėjantis gyventojų skaičius ir nerimas dėl savo sveikatos bei saugumo – taip galėtų atrodyti juodasis Vilniaus ir aplinkinių regionų raidos scenarijus, jo pašonėje pradėjus veikti baltarusiškai Astravo elektrinei. Tačiau analogiškų istorijų pavyzdžiai rodo, kad tai greičiausiai ir liks tik neišsipildžiusiu siaubo filmo scenarijumi.

Tik įpusėjęs mokslus Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijoje, vienuoliktokas Justas Janickas jau turi bent keliolika pergalių olimpiadose ir konkursuose. Per dvejus metus jis šešis kartus iškovojo prizines vietas respublikinėse olimpiadose, ne tuščiomis grįžo ir iš tarptautinių žinių varžybų. Labiau už Justo pergalių skaičių gali stebinti tik jo prisipažinimas, kad mokytis prisiverčia itin retai.

Nykstanti, tiesiogine to žodžio prasme, Lietuva. Galbūt tai pasirodys girdėta jau daug kartų, gal net nuvalkiota, bet dar kartą paskaičiuokime: jau po 34 metų Lietuvoje gyvens trečdaliu mažiau žmonių nei dabar, o dabar yra beveik milijonu mažiau nei prieš maždaug 25 metus.