2013 Sausio 08

Leonidas Donskis

2013-ųjų istoriniai šansai Lietuvai ir visai Europai

veidas.lt


Teks kurti Europą iš karto dviejose zonose – savo valstybėje, dėl galimybės būti ES dėmesio centre pamirštant politines rūmų intrigas, ir pačioje ES erdvėje, jai tampant neįvardyta, bet realia federacija.

Šie metai Lietuvai ypatingi visų pirma tuo, kad jie perlaužia ir nugali liūdną istorinį Lietuvos ciklą – XX amžiuje Lietuva neegzistavo ilgiau nei 22 metus. 2013-ieji, laimei, užbaigia ir atmeta šį ciklą – Lietuva pradeda 23-iuosius savo nepriklausomybės metus. Nūdienos Lietuva nepalyginti giliau integruota į Europą bei tarptautinę Vakarų pasaulio saugumo ir gynybos sistemą (Pirmoji Respublika iki Antrojo pasaulinio karo buvo integruota į Europos prekybos, bet tik ne į jos saugumo sistemą); be to, ji turi visus demokratinės valstybės kredencialus, kurių neturėjo ikikarinė Lietuva.
O antroji priežastis, dėl kurios 2013-uosius galima laikyti ypatingais metais, – tai Lietuvos pirmininkavimas ES Taryboje. Šalies politiniam ir kultūriniam elitui teks pamiršti rūmų intrigas mūsų valstybės istorinio šanso būti ES dėmesio centre vardan. Sunkiai gimstanti europinė mūsų politinė klasė ir su ja glaudžiau susijusi kultūros elito dalis iki šiol vis dar kovoja aršias politinės įtakos ir socialinio prestižo kovas siekdama iškilesnių vaidmenų švietimo ir kultūros politikoje (arba tiesiog įtakos valstybės institucijose), tačiau šįkart reikės tai bent jau laikinai atidėti į šalį ir pasistengti tinkamai pristatyti Lietuvą kaip solidžią Europos valstybę.
Kad ir kaip būtų, nesu skeptikas dėl mūsų galimybių susitelkti šalies labui: per dvidešimt dvejus savo nepriklausomo gyvenimo Europoje metus įgijome tarptautinės patirties ir turime solidų diplomatų korpusą – jis jaučia ES realijas ir moka Lietuvos užsienio politikos prioritetus įterpti į ES darbotvarkę. Jau ir dabar matome Lietuvos ambasadose dirbančių kultūros atašė pastangas atverti tuos Lietuvos istorijos puslapius, kuriuos Vakarų Europos šalys žino gan menkai ir fragmentiškai. Pakanka paminėti LDK daugiakultūrį paveldą, kuris Lietuvą leidžia traktuoti kaip ankstyvą ES prototipą – decentralizuotą daugiatautę ir daugiakalbę valstybę, kuri XVII amžiuje kaip diena nuo nakties skyrėsi nuo tokių centralizuotų Vakarų monarchijų, kaip Prancūzija ir Anglija.
Šita mūsų istorija anksčiau ar vėliau privalo koreguoti tas klišes, kurių pilna Vakarų Europos knygose ir politinėse nuomonėse apie Lietuvą, kaip esą mažą, provincialią, užsispyrusią, rusofobinę ir antisemitinę šalį, kuriai daugelis ES gyvenimo aspektų yra ganėtinai svetimi ir kuri, kaip ir kitos buvusios Sovietų Sąjungos satelitės bei dalys, į ES stojo tik tam, kad pabėgtų nuo Rusijos įtakos, o ne dėl Europos demokratinės politikos, liberalių vertybių ir laisvės erdvės. Kad ir kokios būtų mūsų klaidos, mentaliniai trombai ir politikos defektai, tokia nuomonė apie Lietuvą ir kitas Baltijos šalis vis dėlto yra iki absurdo suprimityvinta.
2013-aisiais ES tebesitęs neaiškumo ir dvilypumo situacija. Faktas, kad pats Silvio Berlusconi jau maldauja profesorių Mario Monti toliau vadovauti technokratinei Italijos vyriausybei ir žada be kovos užleisti jam premjero postą, rodo, kaip į antrą planą ES traukiasi reali ir įprastinė politinė kova tarp dešinės ir kairės. Mes matome visiškai naujas realijas: krizės suvaldymas ir ekonomika tampa vieninteliu ES politikos turiniu. Euro krizė Graikijoje ir jos išsiplėtimas į Ispaniją bei Portugaliją jau tampa mūsų visų egzistencine problema. Jei prie šio problemiško trio prisidės situacijos nesuvaldanti ketvirtoji ES ekonomika, tai yra Italija, padėtis taps kritinė.
Todėl prieš mus veriasi lemtingų sprendimų metas ir erdvė – ES privalo tapti neįvardyta, bet realia federacija, nes kitaip ji nesuvaldys ekonomikos krizės. Fiskalinė sąjunga be politinės sąjungos yra fikcija. Šitą suprato visi, kurie neprarado realybės pojūčio. Kita vertus, nusiuntus pernelyg atviras ir supaprastintas žinias valstybėms, kurios nėra patenkintos Briuselio įtakos didėjimu, įtampa tarp Europos Komisijos ir valstybių narių vyriausybių dar labiau padidėtų – ypač dėl migracijos ir sienų atvirumo.
Greičiausiai todėl bus atsargiai laviruojama tarp nacionalinės ir europinės politikos jautrumo zonų. Tai kels papildomus uždavinius bei nelengvus reikalavimus ir nacionaliniams, ir europiniams politikams. Tad teks kurti Europą dviejose zonose – savo valstybėje ir pačioje ES erdvėje. Nes jau dabar aišku, kad vienos iš šių dimensijų sumenkinimas mūsų niekur neveda. Lietuvai ir ES bus kaip deguonis būtini politikai ir viešos figūros, kurios nebijotų būti tarp Scilės ir Charibdės ir kalbėtų su savo bei visos Europos piliečiais XXI amžiaus kalba – neatitrūkdami nuo kasdienybės ir sykiu siūlydami didelę ir įkvepiančią viziją.
2013 metais nuobodu tikrai nebus.

Privalome koreguoti klišes apie Lietuvą, kaip esą provincialią, rusofobinę ir antisemitinę šalį, kuri į ES stojo tik tam, kad pabėgtų nuo Rusijos įtakos, o ne dėl Europos vertybių.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Leonidas Donskis:
Skelbimas

Komentarai (5)

  1. Kolia. Kolia. rašo:

    Isties,interesna,a saka mus zmanes runkialiai,puiku.

  2. Berniukas nuo plūgo. Berniukas nuo plūgo. rašo:

    Šiais 2013 metais ponui Donskiui bus daug darbo,mat jis Jašą Gabrielovičių Lancberg turės padaryti Sorošo Lietuvos Karaliumi.

  3. suomis suomis rašo:

    Įdomūs pastebėjimai.

  4. Algimantas Algimantas rašo:

    Siųlau Lietuvai didelę viziją- pirmu numeriu kurti naują žodyną,naujus gerus žodžius,kurie ir atves Lietuvą į klęstinčią, be blogio šalį,nes žodžiai gali sukurti gerą arba blogą gyvenimą,tai geriausias ginklas ,išmėgintas didžiųjų valstybių per visą ankstesnę istoriją

  5. jonas jonas rašo:

    Dar daugiau būtų naudos jei darbu Lietuvai, o ne pliurpalais ten užsiiminėtų


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...