Neuniversitetinės aukštosios mokyklos – kolegijos – pradeda dramatišką išlikimo kovą dėl studentų: ir konkuruodamos tarpusavyje, ir su universitetais, ir su profesinėmis technikos mokyklomis.

Pastarojo dvidešimtmečio “gaminys” – neuniversitetinės aukštosios mokyklos išgyvena stulbinamą transformaciją. Tarkime, 2000-aisiais mūsų šalyje tebuvo keturios valstybinės kolegijos (jose mokėsi viso labo 3,5 tūkst. jaunuolių), o šiandien jų jau trylika. Bet didžiausias kolegijų pakilimo taškas buvo 2008-ieji: tuo metu veikė net penkiolika valstybinių kolegijų, kuriose mokėsi 43,7 tūkst. studentų. O pridėję privačiose kolegijose besimokiusius studentus, pamatytume, kad iš viso neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose 2008 m. studijavo net 61,4 tūkst. jaunuolių.
Beje, 2008-ieji studentų piko metai buvo ir universitetuose. Tačiau nuo to laiko valstybiniai universitetai neteko 21,72 proc., arba 107,1 tūkst., studentų, o valstybinės kolegijos neteko 17,34 proc., arba 7576, studijuojančiųjų.
Tiesa, privačių kolegijų studentų skaičius pamatuojamas sunkiau, mat ne visos jos viešai skelbia tikruosius duomenis. Vis dėlto faktas lieka faktu – šiandien valstybinėse ir privačiose kolegijose studijuoja tik 45,7 tūkst. jaunuolių.
“Šiandien kolegijos dėl studento turi kautis ir su stipriais universitetais, ir su stipriomis profesinėmis technikos mokyklomis, kurios, pasinaudojusios ES parama, iki maksimumo pagerino turimas studijų bazes ir programas bei rengia šiuolaikiškus savo amato meistrus, – sako buvęs Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir priduria: – Bet tiesa yra ta, kad jaunimo prioritetas yra universitetai, o kolegija tėra atsarginis variantas.”
Todėl kolegijos turi įrodyti jaunimui, kuo jos kitokios, kuo geresnės ir kodėl verčiau rinktis jas, o ne proftechnines mokyklas, kuriose profesiją galima įgyti kur kas greičiau – per dvejus metus.
Taigi ar kolegijose verta studijuoti ir kurias pravartu rinktis.

Trečdalis kolegijų artimiausiais metais nunyks?

Parlamentaras V.Stundys bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Koleginių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas tvirtina, kad dauguma kolegijų spėriai ir labai sėkmingai naudojosi ES struktūrinių fondų parama: pagerino savo bazes, įsigijo visą reikalingą įrangą specialistams ruošti, atnaujino ir labiau prie darbo rinkos poreikių pritaikė studijų programas, kėlė dėstytojų kvalifikaciją, pagerino kitas studijų sąlygas.
Ir nors pačios kolegijos garsiai to nesako, iš tikrųjų ši ES parama labai prisidėjo prie kolegijų išgyvenimo. Jei ne šie pinigai, jau šiandien dalis kolegijų būtų arba bankrutavusios, arba susijungusios su stipresnėmis. V.Stundžio nuomone, be šios ES paramos būtų nelikę maždaug trečdalio aukštųjų neuniversitetinių mokyklų.
“Didžiausia išlikimo grėsmė kyla regionų kolegijoms – Žemaitijos, Marijampolės ir Utenos, šiek tiek geresnė didžiųjų miestų kolegijų padėtis. Beje, praėjusią kadenciją mažėjančių regioninių kolegijų iniciatyva buvome surengę ne vieną išvažiuojamąjį posėdį ir apskritojo stalo diskusiją, kuriose kolegijos prašė valstybės prisidėti prie jų gelbėjimo. Manau, ta pagalba buvo labai ženkli – ŠMM skyrė milijonines lėšas kolegijų studijų programų patrauklumui didinti”, – sako V.Stundys.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Žemaitijos kolegija per pastaruosius penkerius metus neteko net 57 proc. visų savo studentų, Alytaus kolegija 52,65 proc., Marijampolės 38,37 proc., Vilniaus technologijų ir dizaino 24,61 proc., Panevėžio 21,81 proc., Utenos – 18,07 proc. Bet tiek A.Levickas, tiek V.Stundys mano, kad kol kas kolegijos dar nėra pasiekusios kritimo dugno. “Demografinė duobė toliau gilėja, o jos pikas bus po penkerių šešerių metų. Taigi didieji sunkumai kolegijų dar laukia”, – spėja A.Levickas.
“Manau, 2020-ieji kolegijoms bus patys negailestingiausi ir veikiausiai dalis neprisitaikiusių mokyklų degraduos”, – prognozuoja V.Stundys.
A.Levicko įsitikinimu, nunyks tos, kurios nenori keistis, o  išliks pačios šiuolaikiškiausios ir taupančios kolegijos: “Valstybė negali gelbėti studentų neturinčios kolegijos. Jos pačios turi ieškoti galimybių, kaip užsidirbti pinigų, tarkime, perkvalifikuoti seniau studijas baigusius suaugusius žmones, pritraukti studentų iš užsienio ir taupyti. Kita vertus, taupydamos jos negali nuleisti studijų kokybės kartelės. Beje, nors didieji miestai traukia jaunimą, čia veikiančios kolegijos irgi junta grėsmę ir jau imasi veiksmų. Štai Kauno kolegija dėl mažėjančio studentų srauto atsisako dalies patalpų ir kelia du fakultetus į vieną. Šitaip turėtų elgtis ir visos kitos, o ne kažko laukti.”
Kol kas ne tik neprarado, bet netgi sugebėjo daugiau pritraukti studentų Šiaulių valstybinė (1,69 proc. daugiau), Kauno technikos (3,66 proc.), Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (38,38 proc.) ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos (net 60,54 proc.) kolegijos.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Edvardas Žakaris įsitikinęs, kad tiek, kiek dabar Lietuvoje turime kolegijų, tikrai nereikia. “Manau, netgi Šiauliams, kuriuose gyvenu, dviejų aukštųjų mokyklų yra per daug – universiteto ir kolegijos. Juolab kad jų programos dubliuoja viena kitą. Valstybė neturėtų remti viena kitą dubliuojančių mokyklų. Jei jos nebūtų valstybinės, lai veikia, jeigu išsilaiko, bet šiuo atveju reikėtų valstybės įsikišimo – švietimo sistema neturėtų būti visiškai laisva rinka. Kita vertus, regionuose, kuriuose nėra viena kitą dubliuojančių aukštųjų mokyklų, valstybė turi remti kolegijų išlikimą, nes ne visi jaunuoliai dėl finansinių galimybių gali studijuoti didžiuosiuose miestuose”, – pabrėžia E.Žakaris.
A.Stundžio pastebėjimais, vis dėlto valstybinės kolegijos, net ir netekusios dalies studentų, gali toliau kliautis valstybės parama, t.y. gauti studijų krepšelius, o privačių kolegijų iššūkiai dar sunkiau nusakomi. “Norinčios išlikti kolegijos turėtų labiau išsiskirti iš kitų, labiau specializuotis, o ne siūlyti tą patį, ką ir visos kitos, – įsitikinęs V.Stundys. – Neseniai ekspertai parengė universitetų ateities viziją. Jų vertinimu, išlikti gali tik į vieną susijungę universitetai: vienas Vilniuje, kitas Kaune. Manau, tas pats pasakytina ir apie kolegijas. Abejoju, kad atsižvelgiant į demografines tendencijas dabartinė kolegijų struktūra galėtų išlikti. Susijungusios į vieną jos sustiprintų ne tik savo programas, o ir suteiktų studentams daugiau galimybių rinktis.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Geriausios 2013 m. kolegijos

1    Kauno kolegija
2    Vilniaus kolegija
3    Utenos kolegija
4    Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
5    Žemaitijos kolegija