Netrukus Lietuvos knygynuose pasirodys išskirtinė knyga „Jausmų repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu“. Šią knygą pradėsite skaityti kaip lėtus memuarus, o baigsite kaip karštligišką dienoraštį. Tai atskleidžia ir ši „Veide“ publikuojama knygos ištrauka.

Tik apie penktadalis lietuvių renkasi energiją taupančius buities prietaisus, o automobilį į dviratį ar ėjimą pėsčiomis ryžtasi iškeisti vos kas dešimtas. Tai rodo naujausia Eurobarometro apklausa.

Kelionės kruiziniais laivais dažnai vadinamos tinginių atostogomis, tačiau tai bene vienintelis būdas vos per savaitę aplankyti penkias ar dešimt šalių. Be to, tai ir puiki galimybė ant denio patirti nekasdieniškų įspūdžių.

Jeigu įmonė mato laisvą nišą, atranda aktualų ar novatorišką produktą, laukti tikrai neverta, nes laukimas naudos neduoda.

Daugelyje išsivysčiusių Europos valstybių svarbiausi magistraliniai keliai yra apšviesti. Šia linkme žengia ir Lietuva. Būta ketinimų dar iki 2009 m. apšviesti visą magistralinio kelio ruožą Vilnius–Kaunas.

Didvyriškai puolusi gelbėti „Dexia“ banką, Belgija pati užsinėrė skolų kilpą ir rizikuoja tapti dar viena nemokia euro zonos valstybe.

Vartotojai, kurie iki 2012 m. sausio 1 d. privalo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, neturėtų atidėlioti sprendimų paskutinėms savaitėms.

Daliai teisininkų bendruomenės nusispjaut, ką apie jų darbą mano visuomenė.

Režisierius Oskaras Koršunovas ką tik grįžo iš Maskvos, kur jo spektaklis “Dugne”, pernai išrinktas geriausiu Lietuvoje, atidarė tryliktus metus vykstantį svarbų Naujojo Europos teatro (NET) festivalį. “Maskvos numylėtinis atveža spektaklį-išpažintį”, – skelbė rusų spauda, nekantriai laukdama pasirodymo.

Vakar Europos Komisija pateikė planą, pagal kurį bus skirta 50 mlrd. eurų investicijoms į Europos transporto, energetikos ir skaitmeninių tinklų gerinimą. Naujienas dėl investicijų energetikos srityje Europos parlamente pristatė už šią sritį atsakingas komisras G. Otingeris.

Andrius Kubilius tvirtina, kad apie didesnį gynybos finansavimą leidžia kalbėti papildomos investicijos į Viešojo saugumo tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų karinį rengimą. Vyriausybė skaičiuoja, kad kitąmet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šių metų vasarą, po 30 metų gana sėkmingų skrydžių, sustabdyta daugkartinio naudojimo pilotuojamų erdvėlaivių, vadinamų „šatlais“, programa. Tad kokios ateities perspektyvos laukia žmonijos kosmose?