2010 Gruodžio 29

Europos Sąjunga

2010-ieji Europai tapo pavojingų finansinių sprendimų metais

BNS

Europos Sąjungai (ES) besibaigiantys metai tikrai buvo annus horribilis (siaubingi metai): Graikijai ir Airijai buvo suteikti žaidimo taisykles keičiantys finansinio gelbėjimo paketai, ir beveik neabejojama, kad panašių priemonių paprašys kitos Bendrijos šalys, o dešimtys milijonų žmonių reiškė savo įniršį, kai spartaus ekonomikos augimo laikus pakeitė dar staigesnis nuosmukis.

Gegužę trys žmonės žuvo viename banko pastate Atėnuose, kurį Molotovo kokteiliais padegė riaušininkai, nirštantys dėl finansinės naštos, tekusios eiliniams Graikijos piliečiams, kai jų vyriausybė paprašė 110 mlrd. eurų tarptautinio gelbėjimo paketo.

Tuo metu Graikijos prezidentas Karolas Papulijas (Carolos Papoulias) perspėjo, kad jo šalis atsidūrusi “prie bedugnės krašto”.

Po trijų dienų – gegužės 9-ąją – 27 ES šalys įkūrė pradinį trilijono JAV dolerių fondą, turintį padėti pažaboti sparčiai didėjančius Bendrijos valstybių įsiskolinimus.

Tačiau gruodį Bendrija buvo priversta antikrizinį fondą pakeisti nuolatiniais ir potencialiai neribotais įsipareigojimais finansiškai paremti bloko šalis, dėl kurių padėties prastėja euro zonos kreditavimo reitingai.

Šis žingsnis tapo neišvengiamas, kai Airija teko paprašyti 67,5 mlrd. eurų tarptautinės paskolos (ir “palengvinti” savo valstybinį pensijų fondą), siekiant užkimšti “juodąją skylę” šalies bankininkystės sistemoje.

Ekspertai prognozuoja, kad finansinės paramos taip pat prireiks Portugalijai ir Ispanijai, o prieš Naujuosius metus rinkų spekuliantai netikėtai nusitaikė į Belgiją, kuri jau daugiau kaip pusmetį neturi stabilios vyriausybės.

16 šalių euro zona, prie kurios nuo sausio 1 dienos prisijungs Estija, turės ryžtis radikalioms reformoms, jeigu ji tebenori varžytis su naujai kylančiomis milžinėmis įtemptoje tarptautinių investicijų rinkoje.

Pasak Europos Parlamento biudžeto komiteto pirmininko Alaino Lamassoure’o (Aleno Lamasuro), kuris yra Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) valdančiosios partijos narys, dėl šios priežasties galit tekti paaukoti dešimtmečius kurtą ES integraciją.

“Jeigu Bendrijos finansų politika sprendžiama Berlyne, biudžeto – Londone, žemės ūkio – Paryžiuje, regioninė – Varšuvoje, karinė – Vašingtone, energetikos išteklių – Maskvoje, o ateitis – niekur, ką gi, Europos daugiau nebėra”, – pareiškė jis.

Per šiuos pavojingų permainų Europoje metus smarkiai pasikeitė požiūriai į turtą, skurdą, mokesčius, politiką ir vyriausybes, o eiliniai žmonės neslėpė savo pykčio.

Diržų veržimas – tik vienas iš terminų, šiemet tapusių kasdienio gyvenimo dalimi.

Rugsėjo pabaigoje paskelbta Bendrijos masto protestų diena suteikė progą išreikšti jausmus daugeliui žmonių, kurie jautė esantys verčiami mokėti už savo vadovų klaidas.

Dubline Airijos parlamento vartus taranavo betonvežis, ant kurio buvo užrašyta “Nuodingas anglų bankas”, o Briuselyje į gatves išėjo apie 100 tūkst. protestuotojų.

Tarp jų buvo grupė Rumunijos policininkų, autobusu atvažiavusių nuo Juodosios jūros atvažiavusių per dvi dienas ir naktis. Šie pareigūnai protestavo prieš gresiantį atlyginimų, pensijų ir etatų mažinimą.

Atrodė karčiai ironiška, kad rumunų pareigūnai grūmėsi su riaušių policija, saugančia ES institucijas ir bankus, kaltinamus prisiėmus per didelę riziką, taip šturmavo prabangias dizainerių parduotuves, pasislėpusias už privačių apsaugininkų sienos.

Nusivylimas dar labiau sustiprėjo, kai gruodį įpykę studentai susirėmė su policija prie “parlamentų motinos” Londone, britų vyriausybei nusprendus trigubai padidinti mokesčius už aukštąjį mokslą. Britų koalicinės vyriausybės premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) per šiuos protestus buvo išvadintas “melagiu ir gyvate”.

D.Cameronas, kuris taip pat yra Konservatorių partijos lyderis, pareiškė, jog Britanijos sprendimas smarkiai susiveržti diržą “liks su mumis ištisus metus, galbūt dešimtmečius”.

Futbolo ir kino žvaigždei Ericui Cantonai (Erikui Kantonai) nenusisekė socialiniame tinkle “Facebook” organizuota kampanija, per kurią žmonės buvo agituojami atsiimti savo santaupas iš bankų ir taip juos sužlugdyti, tačiau jis ir pats neatsiėmė savo pinigų.

ES gyventojams tenka kęsti didžiulius išlaidų viešajame sektoriuje karpymus, atlyginimų, socialinių išmokų bei pensijų fondų mažinimus arba ribojimus, taip pat mokesčių didinimus.

Prancūzijoje aštuonias iš devynių protestų dienų į gatves išeidavo per milijoną žmonių , tačiau jiems nepavyko įtikinti šalies parlamento nebalsuoti už pensijų sistemos reformą.

Europos politikoje pastebima aiški tendencija: Italijos vyriausybėje ir Austrijos, Bulgarijos, Danijos, Vengrijos, Latvijos, Slovakijos, Švedijos bei Nyderlandų parlamentuose įsitvirtino dešiniosios partijos.

“Tai europietiška Arbatėlės (Tea Party) judėjimo versija”, – sakė Carnegie (Karnegio) analitinio centro Europos skyriaus direktorius Fabrice’as Pothier (Fabrisas Potjė), turėdamas omenyje Jungtinėse Valstijose susikūrusią ultrakonservatyvią Respublikonų partijos frakciją.

“Tai labai reakcingas atsakas į krizę”, – pridūrė jis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...