2015 Gruodžio 31

Diplomatija

13 darbų, kuriuos Lietuva nuveikė JT Saugumo Taryboje

Veidas.lt

Lietuva baigia savo atstovavimą Jungtinių Tautų Saugumo taryboje. Ką mūsų šalis sugebėjo nuveikti per dvejus metus ten?

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba – vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų organų, užimantis labai svarbią vietą pasaulio saugumo architektūroje. JT Saugumo Tarybą sudaro penkios nuolatinės narės: JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir dešimt nenuolatinių – penkios Azijos ir Afrikos šalys, viena Rytų Europos grupės šalis, dvi Lotynų Amerikos ir Karibų grupės šalys bei dvi Vakarų Europos ir kitų šalių grupės šalys. Kartu su Lietuva 2015 m., nenuolatinėmis narėmis yra Čadas, Čilė, Jordanija, Nigerija, Angola, Malaizija, Naujoji Zelandija, Ispanija ir Venesuela.

1. JT Saugumo Taryba neturi nuolatinio pirmininko – pagal abėcėlės tvarką kiekvieną mėnesį į pirmininko kėdę sėda vis kitos šalies atstovas. Per dvejus narystės metus Lietuva Saugumo Tarybai pirmininkavo dukart – 2014 m. vasarį ir 2015 m. gegužę.

2. Pirmininkavimo Tarybai metu, Lietuva į formalią Saugumo Tarybos darbotvarkę įtraukė padėties Kryme ir Ukrainoje klausimus. 2014 m. Ukrainos klausimas Saugumo Taryboje buvo aptartas 26 kartus, Lietuvos iniciatyva surengti 8 posėdžiai – tai daugiausia Saugumo Tarybos dėmesio sulaukęs klausimas 2014 metais.

Lietuvos parengtas dokumentas įpareigoja valstybes atlikti nepriklausomus ir efektyvius nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimus.

3. Lietuva buvo viena iš JT Generalinės Asamblėjos priimtos rezoliucijos dėl Ukrainos teritorinio vientisumo bendraautorių. Šimtui šalių balsavus už šią rezoliuciją ir tik 11 prieš, buvo pasiųsta aiški žinia, kad tarptautinė bendruomenė gerbia Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Lietuva nuolat siekė atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Rusijos okupuotame Kryme.

Ambasadorė R.Murauskaitė

4. Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė 2014-2015 m. pirmininkavo sankcijų Centrinei Afrikos Respublikai (2127), Jemenui (2140) bei Kovos su terorizmu (1267/1989) komitetams.

5. Lietuva, siekdama užtikrinti sankcijų komitetų veiklos skaidrumą, 2014 m. rengė viešus komitetų veiklos pristatymus, kuriuose dalyvauti buvo kviečiamos sankcionuojamų valstybių kaimyninės šalys.

6. Lietuvos iniciatyva Saugumo Taryba pirmą kartą priėmė dokumentą, įtvirtinantį Europos Sąjungos, kaip strateginės Jungtinių Tautų partnerės, statusą. Tai dar labiau sustiprino ES ir JT bendradarbiavimą tarpininkavimo, krizių valdymo, humanitarinėje ir teisės viršenybės srityse.

7. Saugumo Taryba priėmė Lietuvos suderėtą rezoliuciją dėl ES misijos „ALTHEA” Bosnijoje ir Hercegovinoje mandato pratęsimo. Lietuva deryboms dėl rezoliucijos vadovavo kaip Kontaktinės grupės dėl Bosnijos ir Hercegovinos pirmininkė.

8. Tesėdama įsipareigojimą atlikti aktyvų ir atsakingą vaidmenį Saugumo Tarybos veikloje, Lietuva 2014 m. kėlė smurto prieš moteris ir vaikų konfliktuose, atsakomybės už nusikaltimus žmonijai ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, klausimus. Ypatingas dėmesys skirtas konfliktams Sirijoje, Sudane, Pietų Sudane ir Libijoje.

9. Lietuva drauge su kitomis 9  JTST narėmis pasirašė laišką – kreipimąsi dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje įtraukimo į Saugumo Tarybos darbotvarkę.

Rezoliucijoje akcentuojama būtinybė apsaugoti nukentėjusiuosius, ypač moteris, vaikus ir kitas pažeidžiamas visuomenės grupes.

10. 2015 m. gegužės 22 d. Saugumo Taryba priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės, kurios pagrindinis akcentas – neteisėtos prekybos šiais ginklais poveikis žmonėms. Rezoliucijoje akcentuojama būtinybė apsaugoti nukentėjusiuosius, ypač moteris, vaikus ir kitas pažeidžiamas visuomenės grupes bei ypatingas dėmesys skiriamas kovai su ginklų patekimu į teroristų, ginkluotų grupių ir nusikalstamų struktūrų rankas.

11. 2015 m. gegužės 27 d. Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose, kurios vienas pagrindinių tikslų – sutelkti pasaulio bendruomenės pastangas užtikrinant žurnalistų ir kitų žiniasklaidos atstovų saugumą. Lietuvos parengtas dokumentas įpareigoja valstybes atlikti nepriklausomus ir efektyvius nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimus, kovoti su nebaudžiamumu, o valstybės raginamos dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams.

Pirmą kartą Saugumo Tarybos istorijoje šiuo klausimu diskutavo Vidaus reikalų ministrai.

12. Lietuva taip pat surengė Ministrų lygio susitikimą, skirtą JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl užsienio teroristų kovotojų (Foreign Terrorist Fighters) praktinio įgyvendinimo iššūkiams aptarti. Pirmą kartą Saugumo Tarybos istorijoje šiuo klausimu diskutavo Vidaus reikalų ministrai. Susitikimo metu priimtas Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimas dėl užsienio teroristų kovotojų, kuriame šalys raginamos imtis visų būtiniausių priemonių, įskaitant nacionalinių teisės aktų pritaikymą, sienų apsaugos didinimą, geresnį tarptautinį koordinavimąsi bei informacijos kaitą, siekiant stabdyti užsienio teroristų kovotojų srautus į konfliktų zonas.

13. 2015 m. Lietuva JT Saugumo Taryboje toliau kėlė smurto prieš moteris ir vaikų konfliktuose, atsakomybės už nusikaltimus žmonijai ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, klausimus, ypatingą dėmesį skirdama Ukrainai, konfliktams Artimuosiuose Rytuose, Sirijoje, Jemene, Libijoje.

Daugiau informacijos čia

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...