2012 Lapkričio 01

„YouTube“ – nuo internetinio šiukšlyno iki lobyno ir atgal

veidas.lt


Per pastaruosius kelerius metus „YouTube“ išliko trečia pagal lankomumą interneto svetainė pasaulyje. Šiame chaotiškų dėsnių valdomame portale – begalė šlamšto, bet galima rasti ir dėmesio vertų dalykų.

Kai prieš kelias savaites austras Felixas Baumgartneris savo oro balionu kilo į kosmoso prieangį, kartu su juo kilo ir milijonai žmonių, tiesioginę transliaciją stebėjusių „YouTube“ svetainėje. Priartėjus šuolio iš 39 km aukščio akimirkai, internetinių filmukų portale įvykį stebėjo jau 8 mln. žiūrovų – taip buvo pasiektas ne tik šuolio iš tokio aukščio, bet ir tiesioginių transliacijų rekordas.
Taigi per pastaruosius keletą metų internetinių filmukų portalas „YouTube“ tapo kultūriniu ir socialiniu reiškiniu, tam tikru įvykių ar tendencijų katalizatoriumi. Tarkim, prieštaringasis filmas apie pranašą Mahometą, paskelbtas šiame portale, įžiebė neramumų ir smurto bangą musulmonų valstybėse.
Negalima nepaminėti ir to, kad portale „YouTube“ yra daugybė lėkšto arba niekinio turinio filmukų, kurie pritraukia daugiausia vaikų bei jaunuolių dėmesį ir „sudegina“ jų laiką. Tačiau yra ir šviesioji šio portalo pusė. Pavyzdžiui, edukologas Salmanas Khanas jau keleri metai tobulina virtualias pamokas – „Khan Academy“ filmukai yra tapę klasikinių pamokų alternatyva. „YouTube“ taip pat rasime daugybę dokumentinių filmų ir serialų, o Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas „BBC Worldwide“ čia turi kelis savo kanalus, kuriais transliuojamos mokslo populiarinimo, gamtos pažinimo bei kai kurios kitos kokybiškos TV laidos.
Net ir Lietuvoje pamažu atrandame šio įrankio naudą, pasitelkdami jį ne tik rinkodarai ar bukoms pramogoms. Štai jaunas mokytojas Mindaugas Breiva taip pat ėmėsi iniciatyvos kurti virtualias pamokas mokiniams, o kai kurios politinės partijos prieš rinkimus pasitelkė „YouTube“ filmukus politinei reklamai skelbti. Tad trumpai apžvelkime, kokio masto šiandien yra „YouTube“ filmukų portalas, kas lemia jo sėkmę ir kokį poveikį jis daro šiuolaikinei interneto visuomenei.

Valanda, sutalpinta į vieną sekundę

Naujausia statistika apie „YouTube“ portalą verčia iš koto. Pasirodo, kas minutę čia įkeliama po 60 valandų filmuotos medžiagos – tai reiškia, kad kas sekundę „YouTube“ pasipildo viena valanda filmuotos medžiagos. Šio portalo lankytojai kasdien pažiūri 4 mlrd. filmukų, o kiekvieną mėnesį čia apsilanko apie 800 mln. unikalių lankytojų ir peržiūri daugiau nei 3 mlrd. valandų vaizdo medžiagos. Vien per 2011-uosius „YouTube“ filmukai sulaukė maždaug trilijono peržiūrų – tai beveik po 140 peržiūrų kiekvienam planetos gyventojui. Šio portalo augimas nesustojo – vadinasi, po metų matysime dar įspūdingesnius skaičius.
O viskas prasidėjo prieš septynetą metų, kai trys buvę internetinių mokėjimų sistemos „Paypal“ darbuotojai Chadas Hurley, Steve’as Chenas bei Jawedas Karimas nutarė sukurti interneto svetainę, į kurią kiekvienas internautas galėtų įkelti savo filmukus ir dalytis jais su kitais. Per 2005–2006 m. šiam sumanymui žinomi verslo rizikos kapitalo fondai „Sequoia Capital“ bei „Artis Capital Management“ skyrė daugiau nei 11 mln. JAV dolerių. Investicija atsipirko su kaupu: 2006-aisiais „YouTube“ tapo penktu pagal populiarumą tinklalapiu pasaulyje, todėl nieko keista, kad tų pačių metų pabaigoje auganti paieškos milžinė „Google“ nusipirko „YouTube“ už 1,65 mlrd. dolerių. Tad jau 2007-aisiais verslo angelų akcijos buvo vertos po keliasdešimt kartų daugiau.

Iš ko uždirba „YouTube“

2010-aisiais šis tinklalapis užėmė trečią vietą pagal populiarumą – po „Google“ ir „Facebook“ – ir išlaiko tokią poziciją iki šiol. Tad natūralu, kad pagrindinės portalo pajamos yra iš reklamos, nors pastarieji konkretūs duomenys apie pajamas (15 mln. dolerių per mėnesį) buvo paskelbti prieš šį filmukų portalą įsigyjant „Google“. Nuo tada interneto paieškos milžinė neatskleidžia oficialių duomenų apie „YouTube“ pajamas. 2008-aisiais žurnalo „Forbes“ analitikai prognozavo, kad svetainės pajamos per metus siekia apie 200 mln. dolerių.
Remiantis interneto tyrimų kompanijų duomenimis, „YouTube“ lankytojų skaičius kas ketvirtį padidėja bent penktadaliu. Šiandien „Google“ skelbia, kad kas savaitę reklamos pajamas gauna iš 3 mlrd. peržiūrų. Todėl tarptautinio banko „Citi“ analitikas Markas Mahaney prognozuoja, kad „Google“ iš filmukų portalo per metus gauna apie 3,6 mlrd. dolerių pajamų. Jei tai tiesa, „YouTube“ turi visai neblogą verslo modelį, kai turinį nemokamai kuria visi internautai, o pinigus už demonstruojamą reklamą pasiima „Google“.
Vis dėlto būtina paminėti, kad dalį už reklamą gautų pinigų „Google“ išmoka žmonėms, kuriantiems „YouTube“ filmukus, kurie sulaukia daugiausiai žiūrovų. Vadinamoji partnerių programa veikia nuo 2007-ųjų, joje dalyvauja apie 30 tūkst. autorių ir, pasak „Google“ atstovų, kai kurie jų taip uždirba po kelis šimtus tūkstančių dolerių per metus.
Sutartys su partneriais yra griežtos ir šiems neleidžiama atskleisti, kiek pinigų jie gauna, – juolab kad patys nežino, koks procentas nuo reklamos pajamų jiems tenka. Tarkim, pankroko grupės „Dead Kennedys“ gitaristo Raymondo Pepprello teigimu, jų vaizdo klipai buvo peržiūrėti daugiau nei 14 mln. kartų, tačiau iš „Google“ grupė tegavo kelis šimtus dolerių. Kitos grupės „OK Go“, kuri būtent ir išpopuliarėjo per „YouTube“, vadybininkas Jamie Kitmanas priduria, kad jei tai būtų vienintelės muzikantų pajamos, reikėtų galvoti ne tik apie įprastą dieninį darbą, bet ir apie naktinę pamainą.
Daug kritikos „YouTube“ sulaukia už tai, kad pajamas uždirba ne vien sąžiningais būdais. Nors „Google“ turi pasirašiusi licencijavimo sutartis su kai kuriomis leidybos kompanijomis, šiuo metu ji dalyvauja keliuose teisminiuose procesuose abipus Atlanto, kuriuose yra kaltinama nelegaliai transliuojanti autorių teisėmis saugomą turinį. Ieškinius „Google“ yra pateikę tokie milžinai, kaip amerikiečių žiniasklaidos koncernas „Viacom“ ar Vokietijos autorių teisių apsaugos agentūra „Gema“, tad jei teismus „Google“ pralaimėtų, autorių teisių turėtojams turėtų pakloti milijonus dolerių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...