2013 Gruodžio 13

Andrius Kubilius

„Vyriausybei norėtųsi palinkėti turėti ambicingesnius tikslus“

veidas.lt

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko, opozicijos lyderio Andrius Kubilius interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija“. Šiandien laidoje pokalbis su laidos vedėju Raigardu Musnicku – apie priimą 2014 m. biudžetą ir Vyriausybės darbo metines.

R. Musnickas. Pradėkime nuo biudžeto, kuris vakar priimtas ir patvirtintas Seime. Opozicija reikalavo įstatyme įrašyti, kad visos viršplaninės pajamos turi keliauti pensijų kompensacijoms, pensijų atkūrimui. Čia daug kas juokauja, kad A. Kubiliaus Vyriausybė nubraukė pensijas, o dabar patys reikalauja, kad visi pinigai būtų pensijų atstatymui. Ar tas reikalavimas nėra perteklinis, Jūsų akimis?

 

A. Kubilius. Ne, jis tikrai nėra perteklinis. Antra, tai ne A. Kubiliaus Vyriausybė nubraukė pensijas, o pasaulinė krizė daug ką nubraukė: ir atlyginimus, ir pensijas. Mūsų svarbiausia užduotis buvo išlaikyti valstybės finansus tiek stabilius, kad būtų galima laiku išmokėti (kad ir sumažintas) pensijas. Natūralu, kad dabar krizės laikotarpis baigiasi ir matome kitų metų biudžetą, kuriame yra neblogų dalykų. Vakar aš pagyriau Vyriausybę, kad ši išlaiko fiskalinę drausmę. Šiuo požiūriu biudžetas tinkamas euro įsivedimui, mes tai remiame. Gerai, kad Vyriausybė atsižvelgė į mūsų siūlymus ir rado pinigų kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti, ne tiek, kiek mes siūlėme, bet vis tiek padidina.

Vis dėlto dėl biudžeto lieka dvi didelės problemos. Pirma, tariamai dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų, bet, man atrodo, dėl valdžios savanaudiškumo. Valdžiai atlyginimai didėja 30 proc., o pensininkams pensijos kitais metais nedidėja. Mes tam prieštaravome, bet vėl negalėjome nieko padaryti. Kitais metais vidutiniai atlyginimai, pagal „Sodros“ prognozę, didės 5,4 proc., o pensijos – 0 proc. Galima svarstyti tiek apie pensijų sumažinimo grąžinimą, bet lygiai taip pat reikia galvoti apie tai, kad didėjant atlyginimams darbuotojams, pensijos negali likti visiškai toje pačioje vietoje.

R. M. Bet jeigu Seimo narių atlyginimams padidinti galima atrasti pinigų, tai kompensuoti pensijas – jau didžiuliai pinigai. Ar valstybė pajėgi dabar tą padaryti, Jūsų akimis?

A. K. Pirmas dalykas, niekas nekalba apie kažkokį vienkartinį visų sumažintų pensijų kompensavimą. Antra, kodėl pensijos keletą metų turi likti tokis pačios, kai atlyginimai auga. Mano įsitikinimu, Vyriausybė tikrai galėjo šiek tiek kitaip spręsti savo atlyginimų klausimą, būtų galima toje srityje sutaupyti pinigų ir 100-150 mln. skirti pensijų padidinimui. Vakar svarstant biudžetą man pasirodė keistas Vyriausybės ir valdančiosios daugumos sprendimas netgi neleisti į Biudžeto įstatymą įrašyti tos nuostatos, kas buvo pasakyta įvairiais Seimo nutarimais, kad tos pajamos, kurios bus surinktos daugiau nei planuota, būtų panaudotos pensininkams. Kai kas galvoja, kad tokių pajamų nebus. Darbo partija įsitikinusi, kad bus. Taigi tos pajamos galėtų būti nukreiptos ne skolos, ne biudžeto deficito mažinimui, kurios automatiškai nueitų neturint jokio kito sprendimo, bet jos galėtų būti skiriamos pensijoms didinti arba kompensuoti.

R. M. Ar Jums neatrodo, kad per mažai būta diskusijų dėl kitų metų biudžeto? Kas jas užgožė, kokie kiti reikalai?

A. K. Mes teikėme labai principinių siūlymų apie tai, ką kalbėjome, ir dėl valdžios atlyginimų, kad nebūtų taip, kad valdžia sau didina 30 proc. atlyginimus, o visiems kitiems nelieka pinigų, ir dėl kitų sričių darbuotojų atlyginimų. Į kai ką buvo atsižvelgta, į kai ką – ne. Jeigu lyginant mūsų Vyriausybės laikotarpį ir dabartinį, tai yra keli skirtumai. Pirma, mes nuo pat pradžių labai aiškiai pasakėme, kad remiame Vyriausybės pastangas atitikti Mastrichto kriterijus siekiant įvesti eurą. Todėl tikrai nesiūlome kokių nors populistinių sprendimų, pavyzdžiui, PVM lengvatų mėsoms, dešroms ir kitiems dalykams arba nesiūlome mokesčių mažinimo ir išlaidų didinimo. Tuo tarpu praeitoje kadencijoje iš opozicijos sulaukdavome visiškai destruktyvių pasiūlymų. Štai čia ir yra didžiausias skirtumas.

Antra, akivaizdu, kad praeitoje kadencijoje mūsų Vyriausybei teko dirbti vos ne faktinės mažumos sąlygomis, neturint ryškios daugumos. Tuo tarpu dabar, ir balsavimas rodo, daugiau kaip 80 balsų valdančiosios koalicijos gana vieningai balsuoja už biudžetą. Opozicijos visi siūlymai, priekaištai ar bandymai kažką pakeisti ar pristabdyti kokį nors skubotą įstatymo priėmimą, susiduria su mechaniniu daugumos buldozeriu, kai į daugelį argumentų neįsiklausoma.

R.M. Kalbate apie fiskalinį deficitą, Mastrichto kriterijus, galimybę įsivesti eurą. Ar esate tikras, kad pensijų kompensavimas, esant euro įvedimo išvakarėms, galimas, ir kodėl Premjeras Algirdas Butkevičius nereaguoja į Jūsų siūlymus, jeigu tokios galimybės yra?

A.K. Pirma, mes aiškiai nuo pat pradžių sakėme, kad tų pačių išlaidų rėmuose, perskirstant kai kurias išlaidas ir jų nedidinant, galima mažiau pinigų skirti valdžios atlyginimams didinti ir dalį tų pinigų skirti pensijų kompensavimui, nes dabar didinimui numatyta 250 mln. litų. Taigi jei tą sumą padalintume per pusę, tai 120 mln. litų tektų valdžios atlyginimams ir 120 mln. litų – pensijų atkūrimui ar jų didinimui. Tokiu atveju matytume gana subalansuotą ir solidarų biudžetą. Tai tikrai buvo galima padaryti. Bet buvo apsispręsta, kad viskas valdžiai, pensininkams – nieko.

Mūsų sprendimas ir siūlymas buvo toks, kuris tikrai nebūtų pažeidęs nei Mastrichto kriterijų, nei sukūręs kokių nors papildomų problemų. Mano manymu, dabartinis biudžetas, kurį priėmė valdžia, kelia problemų. Pirmiausia – dėl socialinės nelygybės ir iš to kyla grėsmių, kad gali didėti socialinė įtampa.

R.M. Jūs būtumėte taip daręs?

A. K. Taip. Aš bučiau taip daręs. Tikrai nebūčiau sutikęs, kad valdžios atlyginimai didėtų 30 proc. Net ir KT labai aiškiai pasakė, kad jie tikrai niekur neparašė, kad turi būti atkurti visi atlyginimų koeficientai vienu metu. Buvo galima tai išdėstyti palaipsniui, ieškoti kitokių sprendimų, bet pritrūko noro, pastangų, lyderystės, noro tartis su opozicija šiuo klausimu. Apsispręsta, kad savos kišenės yra pats svarbiausias dalykas.

R. M. Jūsų akimis, Premjeras A. Butkevičius, kuriam matyt, nėra paskutinėje vietoje reitingai, smarkiai rizikavo neatstatinėdamas, nekeldamas pensijų. Kaip Jūs tai aiškintumėte?

A.K. Sunkiai suvokiu, kodėl pasirinktas toks kelias. Mano manymu, čia pritrūko tiesiog išminties, tam tikra prasme, – politinės valios ir lyderystės ieškoti kitokių sprendimų. Buvo nueita lengviausiu keliu – KT taip pasakė, mums, turiu omenyje Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos partnerius, tai tinka, nes tai padės patiems pasididinti atlyginimus ir nueita nevaldomos žmogiškos silpnybės keliu. Mums tinka, o kiti palaukite.

R.M. Kita vertus, metinių proga tai nesutrukdė Prezidentei pagirti Vyriausybės.

A.K. Šiandien, kai tikrai minime Vyriausybės veiklos metines, irgi galiu pasveikinti Vyriausybę ir Premjerą. Nuoširdžiai pasveikinti, nes žinau, koks yra Premjero darbas ir dirbti metus laiko tikrai yra proga pasidžiaugti Premjerui ir proga mums jį pasveikinti. Vertinant darbus, tai galima vertinti įvairiai. Galbūt nebuvo taip gerai, kaip valstybei reikėtų, bet nebuvo ir taip blogai, kaip mes visi bijojome. Gal labai didelių darbų, kuriais galėtų girtis ir nepadaryta, bet, kita vertus, taip lėtai dirbant ir kažkokių klaidų, labai blogų darbų nepadaryta.

R.M. Metinių proga, kokį pažymį rašome A. Butkevičiui? „Žinių radijas“ svarstė šią savaitę, kuris Premjeras buvo geresnis, buvo įvairių pozicijų, atsakymo aš Jums nepasakysiu, bet kaip Jūs vertintumėte A. Butkevičiaus darbą?

A.K. Artėjančių Šv. Kalėdų proga gal tą balą būtų galima ir padidinti. Taigi skirčiau kokius 6. Čia jau dosniai. Tie balų rašymai man šiek tiek juokingai atrodo… Svarbu, ar pats Premjeras arba Vyriausybė yra įsitikinę, kad jie padarė tai, ką planavo padaryti? Man kartais atrodo, kad Vyriausybės norai labai maži, ambicijos nėra eiti į priekį. Tiesiog tvyro pasitenkinimas, kad esame Vyriausybėje štai jau metus ir dar nesugriuvome. Taigi man norėtųsi palinkėti, kad ateinančiais metais tos ambicijos būtų didesnės.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. teisingai teisingai rašo:

    Ambicingi tikslai plestu ubagus ir maximin sumoketi milijardus dar n milijardu issvaistyti fantazijoms ir “konsultantams” ir kitiems “iteisintiems” vagiams!

    —amzina slove “gelbetojui” Lietuva nuo lietuviu!

  2. Kažkas Kažkas rašo:

    Ambicingesnius negu pirmininkavimas ES Tarybai? Kas tai galėtų būti??? :)

  3. Viktorija Viktorija rašo:

    Mano vardas yra Mis Viktorija
    Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
    (elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
    vaizdas geras


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...