2014 Gruodžio 12

„Veido“ pasirinkimas – NATO karys

veidas.lt

Lietuviško ąžuolo vainiką dedame ant kaklo kariui amerikiečiui, juk pirmą kartą istorijoje mūsų šalyje nepertraukiamai dislokuojamos JAV sausumos pajėgos – sulaukėme tikrų karių iš anapus Atlanto, o ne trumpam išsilaipinusių atvykėlių. Tokių Lietuva laukė ir vis nesulaukė nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų.

 

Rima Janužytė

 

Galima sakyti, kad kiekvieną iš 7850 Lietuvos karių ir 640 Lietuvoje tarnaujančių karių iš kitų NATO priklausančių šalių galima vadinti Metų žmogumi – šio vardo nusipelno ir sausumos pajėgų kariai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Danijos bei Vengrijos, ir karinių oro pajėgų kariai iš Kanados bei Portugalijos.

Vis dėlto ne tiek rotuojamoms pajėgoms skirtas milijardas JAV dolerių, kiek pačių amerikiečių karių buvimas Lietuvoje tapo akivaizdžiausiu galingiausios pasaulio valstybės dėmesio padėčiai Rytų Europoje įrodymu. Pirmą kartą per dešimtmetį galėjome pajusti, kad išties esame saugomi, ir patikėti, kad reikalui esant būsime apginti.

Ne mažiau svarbus JAV dėmesio mūsų valstybei aspektas yra ir tai, kad pirmą kartą nuo įstojimo į NATO Lietuva atsidūrė Aljanso aktyvaus intereso zonoje. Skaudžių Ukrainos įvykių akivaizdoje JAV prezidentas Barackas Obama nustojo kartoti užburiančią frazę apie JAV ir Rusijos santykių „perkrovimą“, verčiau „perkraudamas“ santykius su rytinėmis NATO narėmis.

 

NATO – ne popierinė organizacija

 

Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje (o ir visoje Europoje, dažnai net Amerikoje) vyko diskusijos, kokia yra ir kokia turėtų būti NATO. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvų, daug dažniau atrodė, kad Aljansas yra nebe karinė, o veikiau politinė organizacija, kurioje seniai pamirštas 5-asis straipsnis, kalbantis apie bet kurios NATO narės gynybą. Abejonių, kad „Amerika mus gelbėtų“, buvo daug daugiau, nei tikėjimo tuo, ką kadaise Lietuvai Vilniaus rotušės aikštėje garsiai pažadėjo tuometis JAV prezidentas George’as W.Bushas.

Vis dėlto šiemet po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos viskas staiga pasikeitė. B.Obama pareiškė, kad Vilniaus saugumas yra toks pat svarbus kaip Londono ar Paryžiaus, o birželio pradžioje viešėdamas Varšuvoje pasiūlė milijardo dolerių vertės saugumo planą Rytų Europai, skirtą finansuoti papildomoms JAV sausumos ir oro pajėgoms bei karinio jūrų laivyno narių rotacinei misijai Rytų Europoje.

Galima sakyti, jog tai didžiausios saugumo garantijos Rytų Europos šalims nuo pat Lietuvos narystės NATO pradžios, kurias sustiprino dar ir žodinis patikinimas, kad 5-ojo straipsnio niekas nepamiršo, o NATO nėra vien popierinė organizacija.

JAV vadovas be užuolankų pasakė, kad JAV įsipareigojimas dėl sąjungininkių Centrinėje ir Rytų Europoje saugumo „yra kertinis mūsų pačių saugumo akmuo ir yra šventas bei neliečiamas“.

Po strateginio posūkio kitas bene svarbiausias Lietuvai su NATO susijęs įvykis buvo taktiniai pokyčiai, kurie buvo apibrėžti Velse rugsėjį vykusiame NATO viršūnių susitikime. Vienas mums svarbiausių – NATO apsisprendimas steigti vadavietes Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Svarbiausios vadaviečių funkcijos, kaip žinome, yra padėti priimti pastiprinimą ir rengti kolektyvinės gynybos pratybas. Na, o vadaviečių kūrimas reiškia, kad šalyse, kuriose jos steigiamos (taigi ir Lietuvoje), NATO pajėgų skaičius didės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. daros jau koktu daros jau koktu rašo:

    baikite jus su ta “rytu Europa”, net pykina. Nezinote kur randasi Lietuva , googlinkite.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...