2012 Gegužės 12

„Rail Baltica“: ekonomikos plėtros kraujagyslė

veidas.lt


AB „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi, kad įgyvendinus tarptautinį „Rail Baltica“ projektą traukiniai iš Lietuvos į Europą riedės modernizuota, saugesne geležinkelio linija, o naujas galimybes gebantys išnaudoti šalies regionai pajus ekonominę naudą.

Priminsime, kad ES šalių susitarimu planuojama kokybiška geležinkelio linija sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, dar ir Helsinkį. O ilgainiui numatyta užtikrinti efektyvų susisiekimą sausuma ir su Centrine Azija. Lietuva įsipareigojusi geležinkelio liniją, kuri priklauso sovietinei logistikos sistemai, pritaikyti prie europinių vėžių standartų, kad nebeliktų techninių kliūčių vežti per Europą gabenamus krovinius, o žmonės keliautų patogiau ir saugesnėmis sąlygomis.
Tad po ilgų debatų tarp politikų ir derybų su Europos Komisija galų gale ir Lietuvoje įsibėgėjo prioritetiniu pripažintas transeuropinio tinklo projektas „Rail Baltica“. 2015 m. numatyta baigti statybos bei modernizavimo darbus visoje per šalį 335 km besidriekiančioje „Rail Baltica“ trasoje iki pat Latvijos sienos.
„Tai atneš permainų ne vien geležinkelių infrastruktūrai. „Rail Baltica“ maršrutas yra visos Europos logistinės grandinės, formuojančios krovinių ir keleivių srautus, dalis, nuo jos priklausys ir kitų ūkio šakų gerovė bei transporto priemonių pasiskirstymas“, – teigia bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ „Rail Baltica“ projekto direkcijos direktorius Zenonas Antanas Kaminskas.
Pasak jo, svarbiausia, kad projekto įgyvendinimu pamažu ištrinama viena paskutinių baltųjų dėmių šaliai integruojantis į euro zoną. „Mums atsivers nauji vartai greitesniam ir lengvesniam krovinių bei keleivių judėjimui į Vakarų Europą, mažiau būsime priklausomi nuo rytinių kaimynų. Kartu pajusime ekonominę naudą“, – „Rail Baltica“ reikšmę Lietuvai apibendrina A.Z.Kaminskas.

Darbai pajudėjo

„Rail Baltica“ kelio atšaką Kaunas–Varšuva ES institucijos pripažino sudėtine geležinkelio krovinių pervežimo koridoriaus Roterdamas–Varšuva–Kaunas dalimi. Derinant projektą nutarta nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno, kur priemiestyje bus kuriamas viešasis logistikos centras ir krovinių kaimelis, palei esamą įrengti lygiagrečią europinę vėžę. O nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos bus rekonstruotas esamas platusis geležinkelis, pašalinti vadinamieji „butelio kakliukai“ – įrengti antrieji keliai vienkeliuose ruožuose.
Tai šalies Vyriausybė laiko laimėjimu derybose su EK. Mat iš pradžių planuota nutiesti atskirą naują europinę vėžę ir šie darbai būtų kainavę gerokai daugiau. Be to, dar būtų reikėję sugaišti bent kelerius metus, kol valstybė būtų išpirkusi privačius žemės sklypus, per kuriuos driektųsi nauja geležinkelio trasa.
Šiandien „Rail Baltica“ linijoje nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Lietuvos ir Latvijos sienos nėra nė vieno ruožo, kuriame nevyktų darbai – studijos, projektavimas, statyba. 2011 m. rugpjūtį baigta pirmojo „Rail Baltica“ ruožo šalyje Šeštokai–Mockava rekonstrukcija. 7 km ilgio atkarpoje buvo rekonstruota sugretinta siauroji europinė ir plačioji rusiška vėžės, pakloti nauji bėgiai, atnaujinti tiltai, pervažos, pylimai. Tai pirmasis „Rail Baltica“ Lietuvoje ruožas, kuriame susitinka dviejų skirtingų standartų vėžės.
Dabar baigiamas rengti esamo europinės vėžės geležinkelio ruožo Lietuvos ir Lenkijos siena–Mockava (14 km) rekonstrukcijos techninis projektas. O pernai metų gale AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir įmonė „Sweco Lietuva“ pasirašė ruožo nuo Marijampolės iki Šeštokų rekonstrukcijos projektavimo darbų sutartį. 33 km kelyje bus įrengta papildoma 1435 mm pločio vėžė. UAB „Kelprojektas“ baigia ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda ir Kazlų Rūda–Kaunas projektavimo darbus, po kurių bus skelbiamas rangos darbų konkursas, bus tiesiama siauroji europinė vėžė šalia esamos plačiosios.
Planuojama, kad europinė vėžė Kauną pasieks iki 2014 m.

Pokyčiai – ir darbo rinkoje

Projekto etapas, apimantis darbus nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno, atsieis apie 850 mln. Lt. Apie 70 proc. šiai atkarpai skirtos sumos padengs Europos sanglaudos fondai ir TEN-T programa. „Europos parama sumažina finansinį krūvį valstybės biudžetui, nes nustatyta, kad projekto atsipirkimo laikas bus ilgesnis, palyginti su kitomis ūkio šakomis. Kartu pripažįstama tarptautinė „Rail Baltica“ reikšmė, mat be to negalėtų taip efektyviai plėtotis kiti verslai“, – EK sprendimus skirti paramą projektui įgyvendinti paaiškina A.Z.Kaminskas.
Jis neabejoja, kad šalis ekonominę projekto naudą ilgainiui pajus. „Bet nutiesti vėžę – tik dalis viso darbo. Lygiai taip pat galime klausti: kas mums iš to, kad tiesiami milijonus atsieinantys nauji automobilių keliai? Pats kelias naudos nepagimdo – jos duoda kroviniai. Tas pats pasakytina ir apie geležinkelius. Norint uždirbti, reikia, kad valstybė sukurtų kuo palankesnes sąlygas kroviniams vežti“, – priduria A.Z.Kaminskas.
Jis įžvelgia per „Rail Baltica“ atsiveriančias galimybes Lietuvai, kaip tranzito šaliai: tuomet tapsime konkurencingesni. „Kai kurios savivaldybės klausia, kas joms liks. Svarbu pabrėžti, kad mokesčiai už tranzitą keliauja į valstybės biudžetą, o iš jo juk finansuojama kultūra, švietimas, kiti sektoriai. Taip pinigai grįžta ir į rajonus. Be to, susidaro palankios sąlygos plėtoti verslą aplink geležinkelį“, – patikslina pašnekovas.
Projektą „Rail Baltica“ A.Z.Kaminskas vertina ir kaip vieną iš postūmių mažinti nedarbą rajonuose. „Krovinių perkrovimo punktuose, aptarnavimo ir serviso srityse dirbs tų miestų ir miestelių gyventojai. Daug darbo jėgos reikės Mockavoje – ten privataus kapitalo įmonės planuoja statyti intermodalinį terminalą, taip pat Šeštokų logistikos centre, Marijampolės laisvojoje zonoje, Palemone kuriamame logistikos komplekse, kitose svarbiose keleivių ir krovinių stotyse“, – didėsiantį naujų darbo vietų poreikį prognozuoja A.Z.Kaminskas.

Be geležinkelio neišsiversime

Pašnekovas pabrėžia, kad geležinkelių vaidmuo neišvengiamai didės. „Pervežimai laivais ir automobiliais pastaruoju metu brangsta. Logistikos bendrovės, verslininkai šiuo metu ieško alternatyvų“, – aiškina A.Z.Kaminskas.
Be to, EK Baltojoje knygoje iškeltas tikslas iki 2030 m. 30 proc., o iki 2050 m. 50 proc. visų krovinių transportuoti ekologiškai švarių rūšių transportu, o bene mažiausiai taršiais pripažinti traukiniai. Tad „Rail Baltica“ projektas Europoje laikomas svarbiu sprendžiant ir aplinkosaugos problemas.
Marijampolėje tikimasi oro taršą sumažinti iki dešimties kartų, dalį krovinių iš tolimųjų reisų sunkvežimių perkėlus į traukinius. „Todėl didelės pajėgos metamos ne vien į geležinkelio linijos rekonstrukcijos darbus, bet ir į kitus su krovinių gabenimu susijusius projektus, tokius kaip konteinerinis traukinys „Saulė“. Jo paskirtis – sausumos keliu sujungti Kiniją ir Roterdamo uostą. Šeštokų stotyje konteineriai bus perkraunami ant europinės vėžės platformų ir toliau keliaus Vakarų kryptimi arba atvirkščiai. Bandymai jau parodė, kad tai gerokai sutrumpins prekių transportavimo laiką, be to, taip jas gabenti yra ir pigiau, ir saugiau“, – geležinkelio svarbą ekonomikos plėtrai pabrėžia A.Z.Kaminskas.
Jis primena, kad traukinys – ir bene punktualiausia transporto priemonė. „Vis daugiau teisininkų, advokatų, kurie negali pavėluoti į teismą ar kitus svarbius susitikimus, renkasi keliones traukiniu. Tai taip pat greičiausias ir patikimiausias būdas iš miesto centro nuvykti į oro uostą, nes traukiniai niekada nevėluoja, nepatenka į spūstis. Ne veltui kelionės šia transporto priemone Europoje populiarėja kaip alternatyva skrydžiams lėktuvu. Kai pernai dėl gamtos stichijų visame žemyne sutriko skrydžių tvarkaraščiai, paaiškėjo, kad be traukinių neišsiversime. Juk geležinkelis – tarsi kraujagyslė, išnešiojanti žmones, krovinius, prekes“, – vaizdingai lygina A.Z.Kaminskas.

Naujovės laukia ir keleivių

Kalbėdamas apie geležinkelio pranašumus, pašnekovas pabrėžia, kad „Rail Baltica“ maršrutas taps naujove ir kelionių mėgėjams. „Ypač džiugina, kad ši linija tapo „Baltic-Adriatic“ koridoriaus, pratęsiančio kelionę šiaurės–pietų kryptimi, dalimi. Traukinys riedės per Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją ir Italiją, kirs Alpes. Tikra prabanga, kai patogiai įsitaisęs vienoje saugiausių transporto priemonių neskubėdamas gali mėgautis besikeičiančio Vakarų Europos peizažo vaizdais ir per vieną kelionę pamatyti kelias šalis. Tai ir puiki galimybė tiesiog nuvykti iš vieno Europos miesto į kitą, kelionę pradėjus Kaune“, – sako A.Z.Kaminskas.
Jis sklaido Marijampolės gyventojų nerimą dėl galimo padidėjusio triukšmo suintensyvėjus traukinių eismui. „Visų pirma traukiniai ne taip garsiai bilda, riedėdami modernizuotais bėgiais. Be to, atnaujinus trasas sumažėja avarijų tikimybė. Jeigu nevykdytume statybos ir rekonstrukcijos darbų, vis tiek geležinkelio linijos neuždarytume ir traukiniai bildėtų ne tokia saugia rusiška vėže, likusia dar nuo caro laikų. Jau išbandžiusieji kelionę rekonstruota atkarpa gali paliudyti, kad beveik negirdėti, kai traukinys priartėja. Antra, atsižvelgiant į marijampoliečių poreikius, nuspręsta skirti papildomų lėšų iš ES fondų saugą didinančioms bei triukšmą mažinančioms priemonėms. Marijampolės rajone planuojama statyti sieneles, kurios iš dalies sugers triukšmą ir vibraciją. Kai kurių gyvenviečių, kurių žmonės nesutiko dėl sienelės, namuose bus keičiami langai ir dedami stiklo paketai“, – paaiškino A.Z.Kaminskas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...