2012 Kovo 21

Ramūnas Vilpišauskas

„Politinės diskusijos akivaizdžiai atitraukia dėmesį nuo strateginių projektų“

veidas.lt


Pastarosiomis savaitėmis Vyriausybės ir Seimo dėmesys nukreiptas viena linkme – į pjautynes tarp maištaujančių liberalcentristų, žūtbūt norinčių vidaus reikalų ministro kėdėje išsaugoti Raimundą Palaitį, ir nusileisti neketinančių konservatorių, reikalaujančių ministro atsistatydinimo.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas įspėja, kad šios rietenos jau rodo prasidėjus Seimo rinkimų kampaniją, o tokia politinė suirutė atitraukia valdančiuosius nuo Lietuvai svarbių strateginių klausimų sprendimo.
Apie tai, kaip dabartinė situacija gali paveikti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, kokiems energetikos projektams kyla grėsmė ir kaip gerinti santykius su kaimynais lenkais, – “Veido” pokalbis su R.Vilpišausku.

VEIDAS: Kaip vertinate šiuo metu Lietuvoje kilusią vidinę politinę suirutę? Ar yra vilties, kad viskas išsispręs, ir kokios bus pasekmės valstybei vienu ar kitu atveju?
R.V.: Labai daug informacijos, kuri susijusi su tuo, kas dabar vyksta, nevieša, todėl sunku vertinti, kuo pagrįsti vienų ar kitų institucijų ir jų vadovų sprendimai. Vertinant tai, kas matoma viešai, galima teigti, kad pirmiausia vyksta viešųjų ryšių žaidimas, ir jis neabejotinai susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais. Kiekvienas šios istorijos dalyvis pirmiausia siekia pakreipti ją tokia linkme, kad gautų daugiau rinkėjų palankumo. Mano nuomone, nemažai pareiškimų labiau skirti rinkėjams, bet tokios idėjos, kaip priešlaikiniai Seimo rinkimai, neatrodo įtikinamos, nes nematau, kad tai bus įgyvendinta. Vyksta kova dėl galios. Tai gali būti ne tik politinė kova, apsiribojanti Lietuvos vidumi: galbūt čia dalyvauja ir daugiau veikėjų – tie, kurie gali norėti vienaip ar kitaip paveikti vykstančią politiką.
VEIDAS: Dar nebuvo atvejo, kad kilus Vyriausybės krizei prezidentas nusišalintų nuo sprendimų priėmimo. Konstitucija įpareigoja prezidentą stabilizuoti padėtį. Kaip vertinate prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmenį kilus šiai krizei?
R.V.: Kiek matome iš viešų pareiškimų, prezidentė nuo pat pradžių dalyvavo šioje istorijoje. Jos motyvai man nėra aiškūs. Kai ji praėjusį pirmadienį viešai pristatė savo sprendimą nepriimti premjero siūlymo atstatydinti vidaus reikalų ministrą, liko dviprasmiškas įspūdis. Permetant Seimui ar valdančiajai koalicijai spręsti šiuos klausimus, iš karto tampa aišku, kad nebus įmanoma susitelkti ties vadinamųjų strateginių projektų sprendimais, kuriuos irgi nuolat akcentuoja prezidentė. Akivaizdu, kad diskusijos apie padėtį valdančiojoje koalicijoje, atskirų institucijų vadovų tolesnį darbą akivaizdžiai atitraukia dėmesį nuo dalykinių darbų.
Prezidentė turbūt nori atrodyti nesusijusi su partiniais ginčais, koalicijos tarpusavio santykių aiškinimusi, būti pakilusi virš jų. Bet tai neįmanoma, nes ji yra viena svarbiausių politikos veikėjų Lietuvoje ir neišvengiamai vienaip ar kitaip turi dalyvauti. Susilaikymas nuo sprendimų irgi yra dalyvavimo forma.
VEIDAS: Minėjote, kad ši politinė suirutė atitraukia nuo strateginių sprendimų priėmimo. Kokios įtakos Lietuvos energetinei nepriklausomybei ir strateginiams projektams gali turėti dabartinė politinė krizė?
R.V.: Jiems liks mažiau laiko. Tie, kurie nesutinka su kai kuriais projektais, pavyzdžiui, prieštarauja Visagino atominės elektrinės statybai, jau naudojasi dabartine situacija ragindami apskritai atidėti sprendimus iki Seimo rinkimų. Tokios diskusijos didina neapibrėžtumą energetikos srityje, gali atbaidyti investuotojus ir apskritai yra sunkiai suprantamos kitų šalių diplomatams. Man atrodo, daugeliui neaišku, kas Lietuvoje vyksta, ir tai neprisideda prie tų dalykinių problemų sprendimo.
VEIDAS: Šiuo metu Lietuva išsikėlusi penkis energetinės nepriklausomybės tikslus. Kiek jų, Jūsų manymu, pavyks įgyvendinti?
R.V.: Aš tik galiu pasakyti, nuo ko priklausys įgyvendinimas. Jau kurį laiką vykstanti priešrinkiminė kampanija gali pristabdyti ar net sustabdyti kai kurių projektų eigą. Kai kurie jų pažengę jau toli, ir svarbiausia įgyvendinti vykstančius techninius darbus. Pirmiausia paminėčiau elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos, o kiti projektai gali būti peržiūrėti pasikeitus valdančiajai koalicijai, kuriai įtakos taip pat gali turėti įvairios interesų grupės. Tarp labiausiai neapibrėžtą perspektyvą tebeturinčių projektų – naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba ir su gamtinių dujų sektoriumi susiję projektai. Spręsdamas iš to, ką kalba opozicinių partijų vadovai, manau, kad VAE įgyvendinimas bent jau politiniu lygmeniu nėra garantuotas.
Vienas stabilizuojantis veiksnys – Baltijos energetikos rinkos jungčių planas. Manau, jis atlieka teigiamą vaidmenį ne tik dėl to, kad su Europos Komisija suveda visas regiono partneres, kurios sunkiai susitaria tarpusavyje dėl tokių stambių regiono projektų. Kartu stiprinamas projektų tęstinumas. Daugiau nei dešimtmetį besitęsianti pagrindinė problema, susijusi su energetikos projektų įgyvendinimu Lietuvoje, – jų koregavimas po kiekvienų Seimo rinkimų. Įgyvendinant šitą planą didesnė tikimybė, kad anksčiau sutarti vadinamieji nacionalinės svarbos prioritetiniai projektai ir po rinkimų bus įgyvendinami taip, kaip buvo susitarta, o ne iš naujo peržiūrimas jų įgyvendinimo mechanizmas, atidedamos datos.
VEIDAS: Panagrinėkime dabartinius Lietuvos santykius su kitomis šalimis. Ar Jūs suprantate, kokia šiandien Lietuvos užsienio politika?
R.V.: Mano nuomone, praktinių veiksmų požiūriu ji nesiskiria nuo to, kokia buvo anksčiau, įstojus į Europos Sąjungą ir NATO. Vienintelis skirtumas, kurį aš matau, – didesnis Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo akcentas ir ne toks glaudus bendradarbiavimas su Lenkija. Jei kalbėtume ne apie politiką, o apie retoriką, tai iš tiesų po 2009 m. prezidentė norėjo pateikti savo vykdomą užsienio politiką taip, lyg ši skirtųsi nuo ankstesnės prezidento Valdo Adamkaus politikos. Man atrodo, kad tie skirtumai pirmiausia susiję su retorika, bet ne su konkrečiais veiksmais, nes daugelis veiksmų buvo tęstiniai.
VEIDAS: O kaip prastėjantys santykiai su kaimynais? Kaip vertinate tai, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai dabar nuolat blogėja?
R.V.: Lenkijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai pastaraisiais metais keitėsi ne tik dėl to, kad Lietuva kažko nepadarė, bet dar labiau dėl to, kad pati Lenkija po prezidento ir ypač po vyriausybės rinkimų peržiūrėjo savo santykius su Europos valstybėmis, pirmiausia su Vokietija ir Prancūzija, bei savo vietą ES.
VEIDAS: Kodėl pasikeitė Lenkijos vadovų požiūris į Lietuvą?
R.V.: Dabartiniai vadovai mano, kad ankstesnė Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu buvo pernelyg nuolaidžiaujanti, o dabartiniai santykiai yra normalūs. Tuo tarpu Lietuvoje daugelis politikų mano, kad ankstesni dvišaliai santykiai buvo normalūs, o dabar – nuosmukio laikotarpis.
Ką galima laikyti šių pokyčių priežastimis? Tai, kad dabartiniai Lenkijos užsienio politikos formuotojai Lenkijos vaidmenį Europoje, santykius su Rusija mato apskritai kitaip nei ankstesni vadovai. Jie mato save kaip vieną svarbiausių ES valstybių, kuri turi aktyviai dalyvauti palaikydama tolesnę Europos integraciją. Reikėtų pasiskaityti Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio kalbą, sakytą praėjusių metų pabaigoje Berlyne, kurioje jis ragina Vokietiją imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant euro zonos reikalus. Iš tos kalbos gana aiškiai matyti ir Lenkijos savęs pozicionavimas ES.
VEIDAS: Lenkijai anksčiau ES reikėjo artimo sąjungininko – Lietuvos pagalbos, o dabar ji mano, kad ir viena turi pakankamo svorio ES?
R.V.: Galima ir taip sakyti. Be to, manau, kad anksčiau Lenkijos vadovai apskritai daugiau dėmesio skyrė Rytų kaimynystės šalių integracijai į ES, liberalios demokratijos normų sklaidai Rytų kaimynystėje, gana atsargiai žiūrėjo į tolesnę integraciją ES viduje. Lenkijos santykiuose su Rytų kaimynėmis Lietuvos vaidmuo atrodė gana svarbus dar ir dėl to, kad Lietuva galėjo pretenduoti atlikti tarpininkės vaidmenį tarp Lenkijos ir Rytų kaimynių – būdama nedidelė šalis, turėdama istorinių ryšių.
VEIDAS: Strateginę lietuvių ir lenkų partnerystę stiprino bendri siekiai – narystės siekimas NATO ir ES. Kokie galėtų būti kiti bendri mūsų siekiai?
R.V.: Bendri siekiai turi kilti iš bendrų problemų, to, kas sieja abi šalis. Pirmiausia tai galėtų būti tarpusavio energetiniai ir ekonominiai ryšiai. Svarbu, kad abi šalys čia matytų ekonominę naudą. Kitas dalykas – tie patys santykiai su Rytų kaimynėmis. Kadangi Lietuva pirmininkaudama ES 2013 m. antroje pusėje planuoja organizuoti vadovų susitikimą, manau, kad Lenkijos iniciatyvos šitoje srityje galėtų būti naudingos Lietuvai patirties požiūriu, ir abi šalys galėtų rodyti daugiau bendrų iniciatyvų.
VEIDAS: Kokį balą rašytumėte dabartinei Vyriausybei?
R.V.: Mano nuomone, šita Vyriausybė ir savo programoje, ir jos vadovo, ministrų pasisakymuose iškėlusi daug gerų ir reikalingų idėjų, bet pagrindinė jos darbo problema – nepilnas ar nekankamas tų idėjų įgyvendinimas. Galima išskirti įvairių priežasčių, kodėl tai įvyko: pradedant koalicijos politika, kuri daro įtaką ne tik šiai Vyriausybei, bet ir ankstesnėms, baigiant nesutarimais atskirų partijų viduje, interesų grupių pasipriešinimu ir pan. Jei atsiribojame nuo to, kaip idealiai turėtų būti įgyvendinama politika, tai sakyčiau, kad šiai Vyriausybei galima būtų rašyti gerą balą – 7–8.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Caro Caro rašo:

    Paklausykite ir jaunimo: Aš nenoriu augti Lietuvoje. Visi sako,kad Mes tik sakom,kad blogai,tik zyziam. Bet Maži vaikučiai turi badaut ,nes visi valdininkai nori pasistatyti vilas. Pakiša žmonėms kokią temą diskutuoti todėl,kad nukreiptų temą nuo savoatlyginimų kėlimo. Ar gali kadanors patys valdininkai paskaiyti kąkomentuoja žmonės? Kodėl jie nemato? kodėl nesupranta , kad vagia ir nustekeną Lietuvą,žmonės. Kam jūs tokie? Norėčiau Aš pakeisti jus,tiesą sakau. Esu sąžininga ir griežta , žmogiška ir norinti kažką padaryt gero. Ko noris Jūs Valdininkai? ,ak taip. . . Nustekenti Žmones iki paakutiniocento.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...