2012 Spalio 02

„Olkiluoto 3“ atominės pamokos Lietuvai

veidas.lt


Kodėl naujo Suomijos branduolinio reaktoriaus statybos trukmė ir kaina padidėjo maždaug dukart?

„Olkiluoto 3“ jėgainės statybvietė Suomijoje – unikali galimybė ne teorinėse vizualizacijose, o natūroje pamatyti, su kokiais iššūkiais (nesinori sakyti – problemomis, bet šis žodis čia tiktų labiau) susidursime, jei statysime naują branduolinę jėgainę. Po ilgokos branduolinių įkurtuvių pauzės dabar ES teritorijoje tėra dvi branduolinių jėgainių statybvietės – Suomijoje ir Prancūzijoje, ir abiejose darbai smarkiai stringa.
Nuomonės apie „Olkiluotą 3“ prieštaringos ir pačioje Suomijoje. „Tai labiausiai žlugęs projektas mūsų valstybės istorijoje“, – sako Suomijos parlamentaras, Žaliųjų lygos atstovas Orasas Tynkkynenas. „Mums svarbiau patikimumas, o ne darbų grafikas“, – atremia Olkiluotą valdančios “Teollisuuden Voima Oyj” (TVO) projekto vyresnioji patarėja Kathe Sarparanta.
Kokių iliuzijų dėl Visagino AE projekto turėtume atsisakyti ir kokių argumentų už branduolinę energetiką pasisemti iš suomiškojo „Olkiluoto 3“? Atsakymo į šiuos klausimus „Veidas“ ieškojo lankydamasis Olkiluoto atominėje elektrinėje, susitikdamas su už energetiką atsakingais Suomijos oficialiais asmenimis, parlamentarais ir kolegomis žurnalistais.

Suomių nuomonės nepakeitė net nelaimė Fukušimoje
Nuoroda į maždaug 270 km nuo Helsinkio nutolusią Olkiluoto salą, sujungtą su žemynine dalimi tiltu, – su saugomos gamtos teritorijos ženklu. Arčiausiai prie Olkiluoto atominės elektrinės, už 25 km, esantis miestelis Rauma su unikaliu mediniu senamiesčiu – UNESCO pasaulio paveldo objektų sąraše. Tačiau nei gamtos, nei architektūros išskirtinumas suomiams neatrodė svari priežastis nestatyti branduolinės jėgainės.
1979 m. čia pradėjo veikti 880 MWe galingumo BWR (verdančio vandens) tipo pirmasis reaktorius, 1982 m. – toks pats antrasis. TVO atstovė K.Sarparanta pasakoja, kad 2010–2011 m. į jų modernizavimą investavus 160 mln. eurų, jų eksploatavimo laikas pratęstas dar 40 metų. 2002 m. Suomijos parlamentas leido čia statyti trečią reaktorių, kurio eksploatavimo terminas – 60 metų. Gautas leidimas čia statyti ir „Olkiluotą 4“, kurio projektui kaip tik dabar renkamas partneris. Tarp penkių pagrindinių pretendentų yra ir japonų „Hitachi“ bendrovė, su kuria koncesijos sutartį dėl Visagino AE pasirašė ir Lietuva.
Olkiluoto sala – ir panaudoto branduolinio kuro kapinynas, kai kur tarp uolynų nusileisiantis net į per 400 m gylį.

Branduoliniai objektai Olkiluote baigia išstumti vietos gyventojus: apie 800 ha saloje beliko dvidešimt atkakliausiųjų, nenorinčių užleisti savo valdų AE. Bet suomiams, priešingai nei daugeliui kitų tautų, branduolinė energetika alergijos nekelia. Taip, jai prieštarauja žalieji, prieš „Olkiluoto 3“ statybą savo garsų žygį buvo surengę „GreenPeace“ aktyvistai, į griežtai saugomą AE teritoriją patekę savotišku būdu – tiesiog plaukte atplaukę į salą. Tačiau vyraujanti visuomenės nuomonė gana neutrali ar, kaip sako patys suomiai, tiesiog pragmatiška. Nuo 1980 m. svarbią vietą šalies elektros gamyboje užimanti branduolinė energetika netgi įgyja vis daugiau šalininkų. 1982 m. 38 proc. gyventojų buvo už, o 24 proc. – prieš branduolinę energetiką, dabar teigiamos nuomonės yra 42 proc., o neigiamos – 23 proc. suomių.
Stebėtina, bet net nelaimė Fukušimos AE neišklibino suomių požiūrio, nors ne vieną šalį paskatino atsisakyti branduolinės energetikos plėtros. „Suomiai tiki, kad jų šalyje taip neatsitiks. Visuomenės pasitikėjimas atomine energetika sudaro sąlygas AE plėtrai“, – aiškina TVO viešųjų ryšių specialistas Lauris Inna.
Dabar Suomijoje veikia keturi branduoliniai reaktoriai, penktas statomas, o parlamentas davęs leidimą dar dviem. Jei branduolinės energetikos plėtra vyks pagal šiandienos projektus, 2020 m. 60 proc. elektros energijos Suomijoje gamins AE (dabar 32 proc.), o kartu su atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra tai leis smarkiai sumažinti CO2 emisiją. Suomius suabejoti branduoline energetika gali priversti nebent stringantys projektai:. „Olkiluoto 3“ vėluos daugiau nei penkerius metus, o dar vieno turinčio parlamento leidimą – „Fennovoimos“ AE projekto realumas apskritai ima kelti abejonių: prieš mėnesį iš projekto pasitraukė keli investuotojai, vis daugiau svarstoma, ar projektas būtų ekonomiškai naudingas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-40) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...