2011 Lapkričio 10

„Lietuvos konkurencingumą skatintų protinga ir moderni ekonominė politika“

veidas.lt

BFL

Globalizacijos proceso paliesta ekonomika šiandien yra visai kitokia, nei prieš kelis dešimtmečius.

Europos sąjungos, JAV, kitos didžiosios pasaulio šalys nebegali savarankiškai vykdyti ekonominės politikos, nes jų finansų sistema yra tarpusavyje susijusi, tad visos bėdos, skolos ir kitokios ydos iš vienos šalies iš karto persiduoda į kitą. Ar Lietuva pajėgi konkuruoti su kitomis valstybėmis  esant tokiai ekonominei situacijai – tokia tema su Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) alumnais diskutavo politikė, ekonomistė, buvusi Europos parlamento narė dr. Margarita Starkevičiūtė. VU TVM šiuo metu ji atlieka mokslo tiriamuosius darbus.

Pasak M.Starkevičiūtės, ekonominis globalumas atveria daugiau galimybių verslui, bet jis turi ir vieną didžiulį minusą – vienos valstybės priimti sprendimai gali turėti neigiamos įtakos kitai valstybei. „Europos Sąjunga, o kartu su ja ir Lietuva susiduria su didėjančiu konkurencinius spaudimu. Pasiūla ir paklausa, kurios santykis ir lemia prekės ar paslaugos kainą, vis labiau persikelia į augančias Azijos ir Pietų Amerikos šalis: Kiniją, Korėją, Vietnamą, Braziliją ir kitas. Be to, ten ypač pigi darbo jėga“, – tvirtino buvusi europarlamentarė. M.Starkevičiūtės teigimu, perspektyvoje reikėtų tikėtis, kad šios šalys ne tik pigiai gamins ir parduos, bet ir pačios pirks. „Vertinant iš psichologinės pusės ir prisimenant Lietuvos patirtį, šių šalių gyventojai turėtų pirkti Europos prekes, nors vietinės yra keliskart pigesnės. Europos prekės šių šalių vidurinės klasės atstovams turėtų tapti prestižo reikalu, nes jos turi žinomą tarptautinėje rinkoje prekių ženklą. Jei bus elgiamasi pagal šį psichologinį modelį, tada padidės paklausa Europos prekėms, o kartu ir jų konkurencingumas“, – teigė ekonomistė.

Kaip tvirtino M.Starkevičiūtė, konkuruoti galima prekių ar paslaugų kainomis, kainos ir kokybės santykiu. Taip pat unikalumu – produktas gali būti naujas ar priešingai, labai senas, pagamintas laikantis šimtamečių, nekintančių tradicijų. „Vertindami Lietuvos konkurencingumą negalime  žiūrėti tik į Lietuvos produktus bei paslaugas. Būtina vertinti prekių grupes. Ekonominių sienų tarp valstybių seniai nebėra“, – teigė buvusi VU TVM dėstytoja.

Europos sąjungoje Lietuva pagal konkurencingumą galėtų atrodyti geriau. „Esame ketvirtoje vietoje nuo pabaigos pagal darbo našumą apdirbamoje pramonėje vienam darbuotojui. Vertinant inovacinių bendrovių dalį bendrame bendrovių skaičiuje – esame trečioje grupėje iš keturių. Lietuvoje inovacinių bendrovių yra daugiau nei 30 procentų, tiek pat kiek ir Jungtinėje Karalystėje Šis skaičius nepaprastai mažas, turint omenyje, jog Lietuvoje esančios bendrovės persitvarkė ar bando tai padaryti. Lyderiai pagal inovacines bendroves yra Liuksemburgas ir Vokietija – daugiau nei 60 procentų visų įmonių. Labiausiai stebina Estijos rezultatai – daugiau nei 50 procentų inovacinių bendrovių. Pagal verslui palankų valstybės reguliavimą Lietuva yra antroje grupėje iš trijų. Lyderiai – Suomija, Estija, Švedija, Liuksemburgas, Danija, Kipras“, – pasakojo M.Starkevičiūtė. Anot jos, vertinant turimus duomenis, galima tvirtinti, kad šalies konkurencingumo problemos slypi verslo organizavime. „Žmonių tarsi ir turime, esame išsilavinę, įrengimų galime įsigyti, bet nėra noro, motyvacijos tai daryti iš vadovaujančių žmonių. Dauguma įmonių savininkų vis dar nesupranta, kas yra planavimas, kam jo reikia, kodėl būtina paskaičiuoti resursus ir kaip svarbu skatinti darbuotojų iniciatyvą. Be to, nemaža dalis verslo dirba šešėlyje“, – teigė buvusi europarlamentarė.

M.Starkevičiūtės manymu šalies konkurencingumą skatintų protingas, apgalvotas mokesčių subalansavimas, rimta šalies išlaidų analizė, viešųjų paslaugų valdymo optimizavimas, atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą. Europos Sąjunga šiuo klausimu pateikia naują inovacijų skatinimo strategiją, kurioje akcentuojami inovacijų skatinimas per viešuosius pirkimus, prekių ir paslaugų standartizacija ir reguliavimas, taip pat Europos inovacinės partnerystės (EIP), sumanios inovacijos: investicijos į nišinius produktus, mokymasis vietoj iniciatyvų palaikymo iš viršaus (būtina patiems nuspręsti, ko iš tikrųjų reikia), naudotojo nulemta inovacija (žmonės pasako, ko jiems reikia, verslininkai – įgyvendina), dizainerio nulemtos inovacijos (finansuojama idėja).

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...