2015 Balandžio 17

Timas Haughtonas

„Didžiosios Britanijos išėjimas iš ES būtų nešvarios skyrybos“

veidas.lt

 

VU TSPMI

 

Šalis atskalūnė. Nors dar neseniai į kalbas apie galimą Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos žiūrėta kaip į populistų bandymus gauti dėmesio, dabar apie tai svarsto rimčiausi Europos politikai. Ar tai realu ir kuo tai gresia, nagrinėjame su politologu iš Birmingamo universiteto Timu Haughtonu.

 

VEIDAS: Ne pirmas kartas, kai aukšti Didžiosios Britanijos politikai prabyla apie galimą pasitraukimą iš ES. Anksčiau niekas to per daug nesureikšmindavo, tačiau dabar ši idėja atrodo įgavusi visai kitą svorį. Kas čia nutiko: ar tokia galimybė tapo realesnė, ar jos eskalavimą veikiau lemia artėjantys visuotiniai rinkimai?

T.H.: Iš tikrųjų tokios galimybės tikėtinumas labai priklausys nuo gegužės 7-ąją vyksiančių rinkimų rezultatų. Kodėl šis klausimas atsirado politinėje darbotvarkėje?  Tai turi daug bendro su Didžiosios Britanijos konservatorių partijos vadyba, taip pat siejasi su būdais, kaip tvarkomasi su politinėmis skirtimis Europoje. Iš istorinės pusės verta paminėti, kad Didžiojoje Britanijoje jau esame dėl to turėję vieną referendumą 1975-aisiais. Tuo Haroldas Wilsonas, tuometis ministras pirmininkas, iš esmės pasinaudojo kaip Leiboristų partijos valdymo įrankiu. Kadangi du leiboristų sparnai nesutarė, buvo rastas paprastas sprendimas: leiskime sau nesutikti, renkime referendumą ir spręsime, ką toliau daryti, atsižvelgdami į jo rezultatus.

Konservatorių partijoje yra labai iškilus euroskeptikų sparnas, greta – didžioji dalis konservatorių, kurie nerodo didelio entuziazmo ES atžvilgiu, bet mano, kad Didžioji Britanija vis dėlto turėtų joje likti. Paminėtina, kad euroskeptiškai nusiteikusi ir Didžiosios Britanijos nepriklausomybės partija. Pastaraisiais metais ji išgyvena pakilimą. Auganti parama Nepriklausomybės partija akivaizdžiai atplėšia rinkėjus nuo Davido Camerono Konservatorių partijos.

Praėjusių metų vasarį D.Cameronas „Bloomberg“ centre Londone per savo kalbą pareiškė: jei per rinkimus Konservatorių partija parlamente gaus daugumą, 2017 m. bus surengtas referendumas dėl Didžiosios Britanijos likimo ES.

Iš dalies D.Camerono strategija yra tokia, kad prieš pasilikimo ar išėjimo referendumą jis dar keliautų į Briuselį persiderėti dėl įvairių reformų rinkinio. Tuomet jis britams galėtų pasakyti: žiūrėkite, aš buvau Briuselyje, pasiekiau tam tikrų reformų, dėl jų nuo šiol ES taps geresnė, todėl siūlau mums visiems vis dėlto likti ES.

Antra priežastis, kodėl jis žada referendumą, susijusi su labai paprastais politiniais tikslais. Referendumo nauda būtų ta, kad D.Cameronas galėtų pasakyti – štai jis siūlo Didžiosios Britanijos gyventojams apsisprendimo teisę dėl to, ar jie nori, ar nenori likti ES, o kiti, opozicija, to nesiūlo. Vadinasi, D.Cameronas tuo tarsi nori pasiųsti žinią, kad jis yra demokratiškesnis nei kiti.

Ar tai reali galimybė? Aš nemanau, kad Didžioji Britanija paliktų ES, bet tai priklausys nuo referendumo. Jei yra nors vienas dalykas, kurį sužinojome stebėdami referendumus pasaulyje, tai būtent tai, kad referendumai – nenuspėjamos priemonės. Žmonės, balsuodami per referendumą, ne visada tik atsako į klausimą balsavimo biuletenyje – dažnai jie kartu pareiškia nuomonę ir dėl kitų klausimų rinkinio. Tarkime, ar man patinka dabartinė valdžia.

Jei įdėmiau pažvelgtume į Europos istoriją, pamatytume, kad referendumai dažnai paveikiami būtent šio aspekto. Pavyzdžiui, Prancūzijoje 1992 m. buvo beveik nubalsuota prieš Mastrichto sutartį. Taip nutiko daugiausia dėl to, kad tuo metu daug prancūzų nemėgo François Mitterrand’o. Kitaip tariant, daug kas priklausys nuo visuomenės nuomonės referendumo laikotarpiu.

Aš pritarčiau nuomonei, kad yra nedaug galimybių, jog Didžioji Britanija paliks ES jau vien dėl šalies politinio elito daugumos ir verslo pasipriešinimo. Jie stipriai palaiko nuomonę, kad Didžiajai Britanijai reikėtų likti ES. Negalima sakyti, kad jie nėra kritiški dėl tam tikrų šiandieninės ES aspektų, bet vis vien gina pasilikimą ES šalių klube.

VEIDAS: Ar šiuo klausimu matomas stiprus lobizmas?

T.H.: Verslo lobizmas yra reikšmingas. Ir jis būtų svarbus žaidėjas, jei referendumas tikrai vyktų. Vis dėlto yra didelis skirtumas: stambusis verslas labai palankus Didžiosios Britanijos pasilikimui ES, nes toks verslas labiau linkęs įsitraukti į valstybių sienas peržengiančią prekybą. Kadangi mažesnio dydžio verslas veltis į tarptautinę prekybą linkęs kur kas mažiau, buvimo bendroje prekybos zonoje argumentas jį veikia daug menkiau. Nepaisant to, tokie verslai irgi signalizuoja, kad Didžiajai Britanijai geriau pasilikti.

VEIDAS: Kokios paprastų gyventojų nuotaikos? Ar jiems tai yra vienas svarbiausių klausimų?

T.H.: Visiškai ne. Dėl paprastų gyventojų požiūrio stulbina vienas dalykas: Europa per rinkimų kampanijas labai retai patenka tarp pagrindinių klausimų. Tai paprastai būna gerokai mažiau reikšminga nei darbo vietos, viešosios paslaugos, kitos sritys – tai tikrai nėra lemiamas rinkimų aspektas.

Beje, viešoji nuomonė dėl ES Didžiojoje Britanijoje svyravo gana smarkiai. Sakyčiau, dauguma britų rinkėjų ES klausimu yra perkalbami. Jei viena ar kita pusė pateiktų gerų argumentų, nuomonė galėtų būti gana nesunkiai pakeista.

Žinote, koks skirtumas tarp britų ir dalies kitų valstybių požiūrio į ES? Sakykime, Lietuvai stojimas į ES tam tikra prasme buvo civilizacinis pasirinkimas, nusakantis jūsų vietą ir parodantis, kad priklausote Europos tautų šeimai. Tuo jūs tarsi sakote, kad pabėgote nuo savo prieš 1990-uosius buvusios praeities ir neturite nieko bendro su „didžiuoju broliu“ Rytuose. O Didžiajai Britanijai tai buvo kur kas menkesnis civilizacinis pasirinkimas. Didžiosios Britanijos svarstymas yra veikiau sąnaudų ir naudos skaičiavimas, kitaip tariant, kokie yra buvimo ES trūkumai ir pranašumai. Dėl to ir manau, kad britų nuomonė yra pakeičiama. Ji grindžiama kitaip nei kai kuriose kitose valstybėse.

Jei referendumas būtų rytoj, tai, naujausių apklausų duomenimis, 55 proc. balsuotų už likimą ES, 45 proc. – už išėjimą. Įdomu ir tai, kad, pagal naujausią informaciją, jei D.Cameronas keliautų į Briuselį ir pasiektų tam tikrų nuolaidų, paklausus to paties klausimo, balsuojančiųjų už pasilikimą ES procentas gerokai padidėtų.

VEIDAS: Kalbama, kad Didžioji Britanija galėtų pasitraukti iš ES, bet likti Europos ekonominėje erdvėje, laisvosios prekybos zonoje. Ar tai įmanoma ir naudinga?

T.H.: Įmanoma. Toks eigos scenarijus visiškai galimas, jei tik patinka norvegiškas pasirinkimas. Norvegija yra Europos ekonominės erdvės dalis, nors nepriklauso ES. Žinoma, tai pareikalautų derybų tarp ES ir Didžiosios Britanijos.

Pastarajai išeiti visai neišeinant tam tikra prasme būtų paprasčiausia galimybė, tačiau vis vien „nešvari“ ir sudėtinga. Manau, tai galėtų nutikti – iš visų išėjimo galimybių ji net būtų realiausia. Aišku, tai pareikalautų tam tikros kainos. Pavyzdžiui, jei esi Europos ekonomikos erdvės narys, iš esmės vis tiek turi laikytis bendrosios rinkos reikalavimų, tačiau neturi žodžio. Norvegija kiekvienais metais moka įnašą ES, turi paklusti bendroms taisyklėms, bet neturi balso. Ji neturi įtakos sprendimų priėmimo procese ir turi priimti tai, kas būna nutariama kitų.

Tokiu atveju išliktų priėjimas prie rinkos, kas yra pozityvu, bet Didžioji Britanija neturėtų žodžio ir veikiausiai vis tiek mokėtų įmokas ES. Toks variantas turėtų aiškią ekonominę kainą. Žinoma, dabar kalbame tik apie rinką, tačiau Didžioji Britanija būtų išstumta ir iš daugybės kitų sričių, o tai reikšmingai atsilieptų. Sakykime, ji suinteresuota daugybe didelių prekybos sandorių, bet neturėtų jokio žodžio. ES derėtųsi jau dėl 27 valstybių narių naudos ir Didžioji Britanija nebegalėtų paveikti tų sandorių sąlygų bei aplinkybių. Dėl to ji pralaimėtų. Apibendrinant galima sakyti, kad toks būdas galėtų padėti sutaupyti šiek tiek pinigų, nes nereikėtų mokėti viso įnašo ES, bet atsirastų kitokių ekonominių bei įtakos nuostolių.

VEIDAS: Kaip manote, ar apsisprendimą stipriai paveiktų tai, kad daug britų gyvena kitose ES valstybėse?

T.H.: Labai geras klausimas, kas tada nutiktų. Tarkime, yra daug britų, gyvenančių Ispanijoje (daug kas nusprendžia praleisti savo pensiją saulėtoje Ispanijoje, nes kam tai daryti lietingoje Didžiojoje Britanijoje?). Jei Didžioji Britanija paliktų ES, šie britai daugiau nebebūtų ES piliečiai. Ar matytume šiuos žmones sugrįžtant? Nežinau, gal kai kurie grįžtų. Neabejotinai reikėtų sukurti naują susitarimų rinkinį. Šį klausimą verta akcentuoti.

Nuo 1973 m. Didžioji Britanija yra ES sumanymo dalis. Daugybė sprendimų priimta tokiame kontekste. ES politikos įstatymai iš dalies kurti atsižvelgiant į faktą, kad Didžioji Britanija priklauso šiam tarptautiniam klubui. Jei ji pasitraukia, kyla didžiulis klausimas dėl to, kas laukia visų tų dalykų, dėl kurių buvo susitarta nuo 1973 m. Labai daug nežinomųjų.

Vienas mano kritikos lobizmui, palaikančiam išėjimą iš ES, aspektų yra tas, kad niekada nemačiau Didžiosios Britanijos nepriklausomybės partijos ar kieno nors kito rimto plano ir diskusiją, kaip tiksliai turėtų vykti išėjimas.

VEIDAS: Kokie įmanomi „Brexit“ mechanizmai?

T.H.: Lisabonos sutartyje numatyta sąlyga, leidžianti šaliai palikti ES. Kol ši sutartis nebuvo ratifikuota, net nebuvo išlygos išeiti. Dabar tuo remiantis bent jau galima pradėti procesą.

Kad ir kas iš to išsirutuliotų, tai neišvengiamai būtų nešvarios skyrybos ir neabejotinai pareikalautų daug sudėtingų derybų. Atsidurtume nežinomoje teritorijoje. Stebėtume situaciją, kai viena pagrindinių ES šalių, turinti 65 mln. gyventojų, išeina… Toliau – nežinomybė. Sakyčiau, kad britiškoje politinėje darbotvarkėje mažiausiai penkerius metus vyrautų derybos dėl išėjimo. Nemanau, kad tuo pačiu metu pavyktų nuveikti daug kitų dalykų. Briuselyje tai taip pat sugertų labai daug laiko ir pastangų.

Derybos būtų sunkios. Negaliu įsivaizduoti, kad ES kas nors norėtų, jog Didžioji Britanija gautų palankesnes sąlygas. Jei ji to pasiektų, tai galėtų sukelti panašių minčių kitoms šalims. Tai potencialiai galėtų būti precedentas ar dar nežinia kas. Atsidurtume tarsi pokerio lošime, kada statomos itin didelės sumos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...