2014 Gruodžio 30

„Amber Grid“ braižo bendros Baltijos šalių dujų rinkos kontūrus

veidas.lt

Gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumų paskirstymas ir kainodara Lietuvoje 2015-aisiais pradeda veikti įleidimo-išleidimo taškų „entry-exit“ principu. Perspektyvoje – bendra keturių Baltijos regiono valstybių dujų rinka.

 

Renata Baltrušaitytė

 

Mūsų tikslas – visavertė integracija į bendrą Europos Sąjungos gamtinių dujų rinką. Pirmasis šio tikslo įgyvendinimo žingsnis – bendros Baltijos šalių regiono gamtinių dujų rinkos sukūrimas. Prielaidos, reikalingos jai veikti, – pakankama tarpsisteminė jungiamoji infrastruktūra, suderinta regiono šalių teisinė ir reguliacinė bazė.

„Amber Grid“ bendrovės įnašas į bendrą regioninės infrastruktūros kūrimą yra trys strateginiai projektai: dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antroji gija, leidžianti padidinti dujotiekių koridoriaus Klaipėda–Kiemėnai pajėgumus (KKP), Lenkijos–Lietuvos dujotiekių jungtis (GIPL) bei Lietuvos–Latvijos dujotiekių jungties pajėgumų padidinimas.

„Pernai spalį pradėjome dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrosios gijos statybą. Ją užbaigus 2015-ųjų pabaigoje, bus galima maksimaliai išnaudoti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektinius pajėgumus ir intensyviau transportuoti dujas Latvijos kryptimi. Kol kas į sistemą galime paimti maždaug pusę to dujų kiekio, kurį terminalas per parą galėtų patiekti. SGD terminalo pajėgumai gali užtikrinti 80 proc. trijų Baltijos šalių gamtinių dujų poreikio, tad pastačius dujotiekį Klaipėda–Kuršėnai terminalas faktiškai taps regioninis. Adekvatus Lietuvos–Latvijos dujotiekių jungties išplėtimas panaikins techninius apribojimus dujų mainams tarp šalių, o GIPL – jungiamasis bendros Baltijos šalių dujų rinkos integracijos į ES rinką elementas“, – teigia Saulius Bilys, Lietuvos gamtinių dujų sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ generalinis direktorius.

Kitas svarbus projektas – dujotiekių jungtis tarp Estijos ir Suomijos, arba „Balticconnector“. Dabar trijų Baltijos valstybių metinė dujų rinka sudaro maždaug  4,5 mlrd. kub. metrų, Suomija savo dalyvavimu ją padidintų iki 8,5 mlrd. kub. metrų.

„Palyginti su maždaug 2,5 mlrd. kub. metrų Lietuvoje per metus sunaudojamų dujų, daugiau nei tris kartus didesnis kiekis Baltijos šalių regioną padarytų gerokai patrauklesnį stambiems dujų tiekėjams, padidėtų konkurencija, mažėtų dujų kainos – iš to laimėtų visi dujų vartotojai“, – tvirtina S.Bilys.

Jo teigimu, atskyrus dujų transportavimo infrastruktūros valdymą nuo produkto (dujų), dujų prekyboje vyksta perėjimas nuo ilgalaikių prie trumpalaikių sutarčių, nyksta vartotojų lojalumas konkrečiam tiekėjui. Vartotojai tampa aktyviais rinkos dalyviais, kiekvieną dieną ieškodami sau palankiausių sprendimų su minimaliais įsipareigojimais.

„Verslo modelis, kai dujų išgavėjas supančiodavo pirkėją ilgalaike tiekimo sutartimi ir tuo pagrindu statydavo vamzdynus dujoms tiekti, tapo praeitimi. Dabar perdavimo sistemų operatoriai tampa pagrindiniais rinkos kūrėjais, visiems rinkos dalyviams užtikrinančiais vienodas ir nediskriminacines žaidimo taisykles“, – sako AB „Amber Grid“ vadovas, neabejojantis, kad bendra Baltijos šalių dujų rinka bus sukurta iki 2020 m.

 

Bendros dujų rinkos steigimą remia politikai

 

Infrastruktūra – būtina, bet ne pakankama bendros Baltijos šalių regiono dujų rinkos prielaida. Būtina ir suderinta regiono šalių teisinė bei reguliacinė bazė. Todėl keturių šalių perdavimo sistemų operatoriai inicijavo studijos, įvertinsiančios minėtus skirtumus ir pateiksiančios rekomendacijas bei jų įgyvendinimo veiksmų planą, parengimą. Didelė tikimybė, kad prie jos finansavimo prisidės ir Baltijos regiono energetinio bendradarbiavimo organizacija BASREC (Baltic Sea Region Energy Cooperation).

„Svarbu, kad šią organizaciją sudaro Baltijos regiono valstybių ministerijų pareigūnai, taigi ir projekte dalyvaujančių šalių politikai, kurie taps bendros dujų rinkos projekto dalininkais, nuo pat pradžių dalyvaus procese kartu su šalių rinkos reguliatoriais“, – sako S.Bilys.

Bendra Baltijos šalių dujų rinka – tai visų pirma bendra dujų prekybos sistema, kainodara, rinkos priežiūra bei bendras sistemos balansavimas. Dabartiniai tarifų ir reguliavimo režimų barjerai, esantys keturių valstybių vidiniuose pasieniuose, turės išnykti. Tai reiškia, kad bet kuris bendros „entry-exit“ zonos vidaus vartotojas,  nusipirkęs dujų regioninėje biržoje ar iš bet kurio vienoje iš keturių valstybių esančio tiekėjo, nepaisant transportavimo atstumų ir maršruto, sumokės vienintelį išėjimo iš sistemos mokestį savo šalyje.

 

Dujų kainą skaičiuos už energijos vienetus

 

Nuo 2015 m. sausio 1 d.  Lietuvoje keičiasi dujų apskaitos tvarka: dujų transportavimas ir vartojimas bus apskaitomas nebe tūkstančiais kubinių metrų, o energijos vienetais – megavatvalandėmis (MWh). Tokia tvarka galios nebuitiniams vartotojams, tačiau buitiniai vartotojai atsiskaitydami ir toliau galės remtis skaitiklių, matuojančių dujų tūrį, rodmenimis.

Atitinkamai keisis ir „Amber Grid“ teikiamos dujų perdavimo vamzdynais paslaugos kainodara. Iki šiol buvo mokama už sistema transportuotą dujų tūrį, o dabar kiekvienas šalies dujų sistemos įleidimo ir išleidimo taškas (tiek tarptautinis, tiek vidinis) turės kainas, nustatytas už transportuojamą kiekį energetiniais vienetais.

Lietuvoje yra trys tarptautiniai įleidimo į sistemą taškai (Kotlovkoje, Kiemėnuose ir Klaipėdoje) ir du tarptautiniai išėjimo iš sistemos taškai (Kiemėnuose ir Šakiuose), taip pat vidiniai išėjimo iš sistemos taškai. Nuo 2015 m. dujų šiluminė vertė bus fiksuojama visuose sistemos įėjimo ir išėjimo taškuose. Tam yra įdiegti specialūs prietaisai chromatografai, kurie nuolat fiksuoja dujų energetinę vertę. Prekyba dujomis vyks virtualiame prekybos taške perdavimo sistemos viduje.

„Apskaitos energijos vienetais sistema supaprastina prekybos aplinką tiek dujų importuotojams, tiek vartotojams, nes rinkos dalyviai gali lengviau palyginti skirtingų tiekėjų teikiamus pasiūlymus. Todėl sistema tampa skaidresnė ir nebelieka net teorinių galimybių piktnaudžiauti paslėptais mokesčiais“, – tvirtina S.Bilys.

 

Pritarė reikšmingos ES paramos skyrimui

 

Praėjusių metų spalio pabaigoje Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) energetikos koordinacinis komitetas pritarė Europos Komisijos (EK) sudarytam ES bendro intereso statusą turinčių projektų, kuriems siūloma skirti ES paramą, sąrašą. Į jį pateko ir trys AB „Amber Grid“ įgyvendinami strateginiai projektai. Jiems iš viso  skirta 333,6 mln. eurų ES paramos – daugiau nei pusė viso 2014 m. numatytojo CEF biudžeto (647 mln. eurų).

Didžiausia CEF parama – 295,4 mln. eurų – skirta GIPL statybai, 10,6 mln. eurų – GIPL projekto parengiamiesiems darbams atlikti. Magistralinio dujotiekio KKP statybai skirta 27,6 mln. eurų ES finansinės paramos.

„Tai, kad net trims „Amber Grid“ įgyvendinamiems projektams skirtas ES finansavimas, yra sėkmingas mūsų bendrovės, Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus GAZ-SYSTEM bei mūsų valstybės institucijų – Prezidentūros, Vyriausybės, Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bendro darbo pavyzdys“, – sako S.Bilys.

2014 m. kvietime teikti paraiškas CEF finansavimui gauti KKP paraiška buvo pateikta pirmoji iš visų 68-ių ES bendro intereso projektų paraiškų. Iš viso finansavimas buvo skirtas 34 paraiškoms, tačiau 28-ios iš jų yra galimybių studijos ir kiti parengiamieji darbai. Statybų darbams CEF finansavimą gavo tik šešios bendro intereso projektų paraiškos, keturi iš šių projektų bus įgyvendinami Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Nors Klaipėdos–Kuršėnų dujotiekio statybos vykdomos tik Lietuvos teritorijoje, pripažinta, kad socialinės ir ekonominės naudos iš jo turės ir Latvija, ir Estija. Kadangi Estijos gaunama nauda įvertinta mažiau nei 10 proc., prievolės dalyvauti sąnaudų paskirstyme ji išvengė. Latvija turės dalytis su Lietuva projekto finansine našta ir jos indėlis sieks maždaug 1,9 mln. eurų. Tiksli įnašo suma bus proporcingai apskaičiuota nuo faktinių išlaidų, todėl paaiškės užbaigus projektą. Šias išlaidas kaimynai įskaičiuos į savo šalies dujų perdavimo sistemos paslaugų tarifus.

Nors rengiant projekto paraišką CEF priemonės metodiniai reikalavimai buvo ne kartą tobulinami, o naujai parengtų versijų kaskart tekdavo palūkėti, tai nesustabdė numatyto dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai darbų eigos grafiko. Šiuo metu laivais iš Turkijos į Klaipėdos uostą jau pristatyta dauguma užsakytų vamzdžių, darbai pradėti iškart keliuose 110 km ilgio dujotiekio trasos ruožuose.

 

Projekto sąnaudas padalijo ACER

 

Didžiausias EK finansavimas skirtas GIPL. Šis projektas apima ne vien dvi valstybes jungsiančio magistralinio dujotiekio liniją, bet ir naujos dujų apskaitos stoties įrengimą  Lietuvos ir Lenkijos pasienyje bei kompresorinių stočių statybos ir pajėgumų didinimo darbus Lenkijoje.

Bendras darbas su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A. rengiant galimybių studijas bei derinant projekto sąlygas vyko jau nuo 2009 m. Projekto paraiškos derinimo procese dalyvavo keturių šalių (Lenkijos, Lietuvos, Latvijos bei Estijos) energetikos rinkos reguliatoriai. Priešingai nei Klaipėdos–Kuršėnų dujotiekio projekto atveju, reguliatoriams iki nustatytos datos susitarti nepavyko, todėl galutinį sprendimą dėl projekto sąnaudų padalijimo pirmąkart EK praktikoje teko priimti Energetikos reguliatorių bendradarbiavimo agentūrai (Agency for the Cooperation of Energy Regulators, toliau – ACER).

Šiuo metu Lietuvoje baigiama rengti projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Tolesniems parengiamiesiems darbams, kurie pagal CEF sampratą gali apimti visas dokumentacijos rengimo bei projektavimo procedūras iki statybos leidimo imtinai, gautas maksimalus leistinas 50 proc. finansavimas (analogiška dalis bus dengiama bendrovės „Amber Grid“ bei GAZ-SYSTEM S.A. lėšomis). Statybos darbų etapui, kuriame numatytos finansavimo „lubos“ siekia 75 proc., EK, motyvuodama ACER įžvelgtu didesniu būsimos infrastruktūros komerciniu potencialu, sutiko dengti 60 proc. išlaidų. Galutinės proporcijos, kuriomis paramą dalysis projekto dalyvės, paaiškės 2015-ųjų pradžioje, kai bus parengta ir pasirašyta finansavimo sutartis su EK. Numatomas projekto įgyvendinimo terminas – 2019-ųjų pabaiga.

„Amber Grid“ kartu su Latvijos operatoriumi „Latvijas Gaze“ numato įgyvendinti dar vieną dujų perdavimo sistemos plėtros projektą, leisiantį padidinti jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumus. Lietuvos pusėje pagal šį projektą numatomas tik Kiemėnų apskaitos stoties išplėtimas, o latviai apsiimtų nutiesti antrąją vamzdyno liniją tarp Rygos ir Iecavos, kuri leistų transportuoti ženklesnius dujų kiekius abiem kryptimis tarp pasienio ir Inčukalnio dujų saugyklos.

Numatoma naujojo vamzdyno eksploatacijos pradžia – 2020-ieji, tačiau konkretūs terminai priklausytų nuo dujų rinkos poreikio ir kitų stambių dujų rinkos diversifikavimo projektų įgyvendinimo.

PR

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...