Bendrovei „Akmenės cementas“ 2011-ieji buvo ypatingi ir itin sėkmingi metai, mat lietuviško cemento gamykla prikeliama naujam gyvenimui. Beje, iš 350 mln. Lt investicijų, nė lito nėra europinių fondų pinigų.

17 metų bendrovėje dirbantis generalinis direktorius Artūras Zaremba bus įtrauktas į įmonės istorijos metraštį kaip naujos gamyklos statybos iniciatorius. Tai buvo pirmoji jo darbovietė, o dabar – vieta ambicingiems planams įgyvendinti. Bendrovės akcininkai meksikiečių bendrovė „Cemex“, valdanti kiek daugiau nei trečdalį įmonės akcijų, ir akcijų paketą turintys keturi Lietuvos fiziniai asmenys suprato, kad dabartinė cemento gamybos technologija yra pasenusi, nenaši, neekonomiška ir neekologiška, tad nusprendė investuoti 220 mln. Lt įmonės lėšų. Likusi dalis bus pasiskolinta iš bankų. Pagal verslo planą, investicijos turėtų atsipirkti per palyginti trumpą verslui 10 metų laikotarpį, o naujieji įrenginiai laikys 30–40 metų.
Priminsime, kad aptariama cemento gamykla buvo kuriama dviem etapais: 1949 m. ir 1974 m. Nieko nedarant šis lietuviško cemento gamybos flagmanas jau netrukus būtų pradėjęs gerokai atsilikti nuo tokio pobūdžio įmonių Vakaruose.

Naujausia gamykla Europoje

Nesunku numanyti, kad „Akmenės cemento“ generaliniam direktoriui šis projektas užkrauna didžiulę atsakomybę. Tai bus pati naujausia ir moderniausia gamykla Europoje. Šiemet balandį pradėti statybos ir įrenginių montavimo darbai. Iki metų galo jau atlikta apie 40 proc. visų statybos ir apie 20 proc. – montavimo darbų. Naujas cechas pradėtų veikti 2013 m. Statybos procesą sunkina tai, kad bendrovė ir toliau gamina įprastą šlapią cementą, bet kartu įrenginėjamos ir naujos patalpos.
A.Zaremba populiariai paaiškino, kaip šiuo metu gaminamas cementas: pasirodo, klintys ir molis maišomos su vandeniu, po to išdegamos specialioje krosnyje. Pradėjus naują gamybos etapą, tos pačios medžiagos bus maišomos sausu būdu. Naujoji cemento gamybos technologija leis sutaupyti apie 40 proc. kuro, o tai gerokai sumažins gamybos sąnaudas. Metinės gamybos mastas bus padidintas apie 500 tūkst. t. Šiuo metu bendrovė gali pagaminti apie milijoną tonų cemento per metus.
Naujoje gamykloje montuojamos vokiečių, italų, egiptiečių sukurtos ir pagamintos technologijos. Bendrovei nuolat talkina investicinio projekto konsultantu pasirinkta Šveicarijos firma PEG, turinti daug patyrimo organizuojant ir valdant cemento gamyklų statybas.

Atliekas paverčia energija

Svarbu, kad naujoji technologija šio laikotarpio pulsą atitinka ir ekologijos požiūriu. Žvalgantis po Europą, cemento gamybos versle vis daugiau naudojama alternatyvaus kuro. Aritmetika paprasta – deginame toną nebenaudojamų padangų, vadinasi, nedeginame tonos anglių. Per pastaruosius ketverius metus įmonėje utilizuota daugiau kaip 30 tūkst. t padangų, taigi sutaupyta tiek pat akmens anglių. Tai sudaro apie 10 proc. viso kuro sąnaudų.
Cemento gamybos technologija pasižymi tuo, kad po deginimo nebelieka beveik jokių atliekų. Viskas suskaidoma į CO2 ir H2O ir išlekia pro kaminą, kur nuodingas dujas sugauna specialūs filtrai. O pelenai savo chemine sudėtimi yra panašūs į vieną pagrindinių cemento pramonėje naudojamų žaliavų – molį.
Naujosios krosnies sistema pritaikyta kurui naudoti komunalines atliekas. Bendrovėje numatyta iki 2015 m. apie 50 proc. energijos gaminti deginant rūšiuotas buitines atliekas. Pavyzdžiui, Vokietijos cemento įmonėse 2007 m. buvo sudeginta apie 300 tūkst. t padangų, apie 100 tūkst. t – panaudoto tepalo, apie 700 tūkst. t – pramoninių-komercinių atliekų, apie 300 tūkst. t – kaulamilčių, apie 250 tūkst. t – nuotekų sauso dumblo, 200 tūkst. t – komunalinių atliekų. Tokių „Akmenės cementas“ galėtų sudeginti apie 120 tūkst. t per metus. Tai reiškia, kad neužtektų visų Šiaurės Lietuvos sąvartynuose kasmet sukaupiamų šiukšlių.

„Akmenės cemento“ gen. direktorius A.Zaremba: „Investicijos nukreiptos į du dalykus: didinti produkcijos konkurencingumą ir sumažinti aplinkos taršą CO2 dujomis.“

Senoji ir naujoji „Akmenės cemento“ gamykla skirsis kaip diena ir naktis

Didžiausi pramonės investiciniai projektai (2011 m., Lt)

„Termosnaigė ir Ko“    850 tūkst.    Sienų apdailos termoizoliacinių plokščių gamyba
„Arginta“    2,1 mln.    Saulės baterijų elektros jėgainė
“Stamita“    66,2 mln.    Druskininkų slidinėjimo trasų kompleksas
„Viltechmeda“    sumą įrašysiu vėliau    Insulino gamyba
TEO LT    95 mln.    Naujos kartos pagrindinis ir prieigos tinklai
„Achema“    100 mln.    Kogeneracinė jėgainė
Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Ūkio ministerija, „Veidas“

Investicijų pokyčiai (proc. nuo apklaustų įmonių skaičiaus)
2005     2006    2007    2008    2009    2010    2011    2012 prognozė
Didėjo    48    73    49    45    22    36    53    38
Nepasikeitė    19    11    17    16    8    14    16    40
Mažėjo    29    14    30    33    55    40    24    10
Nebuvo investuota    4    2    4    6    15    10    7    12
Balansas    19    59    19    12    –33    –4    29    28
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas