2013 Vasario 14

„Achemos grupė“ keičia kryptį

veidas.lt


Prieš daugiau nei metus mirusio „Achemos grupės“ prezidento ir pagrindinio akcininko Bronislovo Lubio vadovaujamos verslo imperijos tikslas nebuvo vien  pelno siekimas, tačiau jo įpėdiniai, kaip ryškėja, elgiasi ir elgsis kur kas pragmatiškiau.

Praėjus šešiolikai mėnesių po vienos iškiliausių verslo figūrų – “Achemos” koncerno prezidento ir pagrindinio akcininko B.Lubio mirties išryškėjo, kad jo įpėdiniai turi kitokią jo sukurtos trąšų, krovos, žiniasklaidos, vėjo energetikos ir viešbučių verslo imperijos viziją bei filosofiją. Tai, kad ši vizija priimtina ne visiems, greičiausiai liudija masiškai iš koncerno pradėję trauktis ilgamečiai vadovai.

Atsisakys nepelningos veiklos?
Gal dėl to, kad buvo Lietuvos patriotas, gal dėl jį pažinojusių žmonių minimos plačios širdies, o gal iš dalies ir jausdamas tam tikrą skolą valstybei už tai, kad pigiai privatizavo „Achemos“ fabriką, ilgametis “Achemos grupės” prezidentas ir savininkas B.Lubys dosniai dalijo paramą, retai atsakydavo prašančiajam. Ir nors daugelis konsultantų jam siūlė perregistruoti koncerną užsienyje dėl mažesnių mokesčių, B.Lubys atšaudavo, kad dirbs ir mokesčius mokės Lietuvoje. B.Lubys dažnai viešai išreikšdavo savo nuomonę svarbiais šaliai klausimais, o norėdamas turėti svaresnį balsą ir įsivaizduojamą saugumo priemonę, kantriai dengdavo jam priklausančių žiniasklaidos priemonių kasmet pridaromus nuostolius.
Akivaizdu, kad pagrindine akcininke tapusi B.Lubio našlė Lyda Lubienė, valdanti 50,4 proc. viso koncerno akcijų (38,8 proc. savo ir 11,6 proc. nepilnametės dukters Viktorijos Lubytės), ir naujoji koncerno valdyba, kurioje du iš penkių narių yra užsieniečiai, vadovaujasi visai kita filosofija. Kaip ryškėja, naujieji koncerno valdytojai žvelgia pragmatiškai: jei verslas nuostolingas ir nėra prielaidų, kad uždirbs pelno, jis nereikalingas. Praėjusiais metais „Achemos grupė“ pardavė Baltijos televiziją, 2011 m. pridariusią beveik 8 mln. Lt nuostolių. Finansų analitikai prognozuoja, kad kita ant prekystalio gulsianti prekė – dienraštis „Lietuvos žinios“, 2011 m. patyręs 1,5 mln. Lt nuostolių.
„Sprendžiant strateginius klausimus, žiniasklaida reikalinga, o B.Lubys ir sprendė strateginius klausimus – gamyba, gamtinės dujos, elektra. „Achemos“ gamykla energetiniu požiūriu yra ypač imli įmonė, todėl B.Lubiui buvo reikalinga ir žiniasklaida, ir uostas“, – kodėl ilgametis koncerno prezidentas išlaikė nuostolingą žiniasklaidą, „Veidui“ aiškino vienas smulkiųjų „Achemos grupės“ akcininkų Algirdas Ivanauskas.
Manoma, kad dabar koncerno valdytojai atsisakys ir kitų nepagrindinių veiklos sričių. Daugiausiai nuostolių 2011 m. pridarė įmonės „Achemos“ mokymo centras (3,7 mln. Lt), prekyba naftos ir metalo produktais užsiimanti “Metoil” (1,9 mln. Lt), inžinerines paslaugas teikiantis Projektų centras (2,5 mln. Lt), draudimo bendrovė “Industrijos garantas” (1,7 mln. Lt), sveikatingumo centras “Radnyčėlė” (1,3 mln. Lt).
„Žiūrint iš finansinės perspektyvos, būtų tikėtinas pagrindinių verslų peržiūrėjimas ir galbūt dalies jų pertvarkymas ar pardavimas. Juolab kad dabartinė valdyba per šį laikotarpį jau bus susidariusi savo nuomonę dėl esamos koncerno struktūros ir ateities vizijos“, – komentuoja „Prime Investment“ direktorius Darius Saikevičius.
Beje, tikėtina, kad naujieji koncerno akcininkai ir valdybos nariai kur kas mažiau šmėžuos viešumoje, kels nuosaikesnius tikslus ir labiausiai orientuosis į sukurtos vertės išsaugojimą, o ne į rizikingą plėtrą. „B.Lubys buvo nerami siela, norėjo plėstis, imtis ko nors nauja. Kiti akcininkai gal norės ramiau pagyventi“, – svarsto A.Ivanauskas.
Dar vienas per metus išryškėjęs pokytis – pasikeitus savininkams sumažėjo ir koncerno skiriama parama. Pavyzdžiui, viena pagrindinių įmonių „Achema“ 2010–2011 m. išmokėjo 1,83 mln. Lt paramos, o 2012 m. jau mažiau – apie 670 tūkst. Lt.
„Prezidento B.Lubio netektis kažkuria prasme sukėlė sumaištį labdaros sistemoje, nes anksčiau kelias nuo susitarimo su prezidentu iki labdaros gavimo buvo labai trumpas. Kiekvienais metais miestui skiriamos paramos vidurkis buvo apie pusę milijono litų, o praėję metai buvo tylėjimo stadija ir „Achema“ su savivaldybe bendrų projektų neplėtojo“, – pripažįsta Jonavos rajono vicemeras Vytautas Venckūnas ir viliasi, kad miesto mecenavimo tradicijos atsinaujins, nes koncernas įsteigė B.Lubio labdaros ir paramos fondą.
Jonavos moterų asociacijos „Jonavietė“, remiančios gerai besimokančių vaikų namų auklėtinius, vadovė Angelė Masiukienė taip pat pridūrė, kad šiemet iš ilgametės rėmėjos „Achemos“ kol kas nesulaukė paramos, nors paprastai įmonė paaukodavo prieš Kalėdas.
Kokios įtakos finansiniams rezultatams turės pasikeitusi koncerno valdymo filosofija, spręsti dar anksti, bet pirmieji metai be B.Lubio rodo, kad pagrindinio idėjinio vado netekęs koncernas, vienijantis apie penkiasdešimt įmonių, nesubyrėjo ir netgi didino apyvartą. „Verslo žinių“ surinktais duomenimis, koncerno „Achemos grupė“ pardavimo pajamos per praėjusių metų tris ketvirčius padidėjo nuo 3 mlrd. Lt 2011 m. iki 3,59 mlrd. Lt 2012-aisiais.
„Atskiros verslo įmonės turi pajėgias vadovų komandas, todėl iš verslo pusės daugiau turėtume kalbėti apie rinkos sąlygas ir tendencijas. Matome, kad daugelis koncerno įmonių teigiamai ir su stabiliu augimu baigė 2012-uosius, o visos “Achemos grupės” pajamos per tris 2012-ųjų ketvirčius šoktelėjo daugiau nei 10 proc.“, – plėtros tendenciją pabrėžia D.Saikevičius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...